Skrydžių skaičius Lietuvos oro erdvėje per metus augo dešimtadaliu

Per sausį-rugsėjį Vilniaus oro uoste skrydžių vadovai aptarnavo 35.700 kilusių arba besileidusių orlaivių – 21% daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Kauno oro uoste tuo pačiu metu aptarnauta 7.100 skrydžių – 26,3% mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Pernai smarkiai išaugusį bendrą 9 mėn. skrydžių skaičių Kaune lėmė du itin intensyvūs vasaros mėnesiai – liepa ir rugpjūtis, kada Vilniuje rekonstruojant kilimo ir tūpimo taką, Lietuvos skrydžių sostine laikinai buvo tapęs Kaunas. 2017 m. liepą ir rugpjūtį pernai Kaune buvo aptarnauta atitinkamai 2346 ir 2319 orlaivių (šiemet atitinkamai – 878 ir 892).

Palangos oro uoste per devynis šių metų mėnesius buvo aptarnauta 3.500 orlaivių, Šiaulių – 2.400. Palyginus su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, Palangoje skrydžių skaičius išaugo 1%, Šiauliuose – 8,5%.

Daugiausia skrydžių Lietuvos oro erdvėje per devynis šių metų mėnesius atliko penkios aviakompanijos Suomijos „Finnair“ (19.000 skrydžių, arba 5,8% daugiau nei pernai tuo pačiu metu), Latvijos „Air Baltic“ (18.700 skrydžių, arba 14,9% daugiau), Rusijos „Aeroflot“ (16.300 skrydžių, arba 20,9% daugiau), Vokietijos „Lufthansa“ (13.800 skrydžių, arba 3% daugiau) ir Airijos „Ryanair“ (10.800 skrydžių, arba 28,4% daugiau). Palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, pasikeitė tik viena iš penkių Lietuvos oro erdve daugiausia besinaudojusių bendrovių – Rusijos „Rosiya“ šiemet nukrito į šeštą vietą, į priekį praleisdama Airijos bendrovę „Ryanair“.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="84670be2-d782-4f96-88b4-e72bad79dae5" prefix="TS0" format="interactive" title="Copy: daugiausiai skrydžių atlikusios bendrovės"]

Svarsto didinti oro erdvės pralaidumą

Smarkiai augant skrydžių skaičiui, valstybės įmonė „Oro navigacija“ svarsto dėl priemonių, kaip padidinti oro erdvės pralaidumą.

„Analizuojamos galimybės atidaryti papildomus skrydžių valdymo sektorius. Pertvarka galėtų apimti struktūros pokyčius tiek žemutinėje – iki 3 km, tiek aukštutinėje – nuo 3 km - oro erdvėse. Analizuojamos įvairios galimybės ir reikiamos priemonės“ - pranešime cituojamas Mindaugas Gustys, skrydžių valdymo paslaugas Lietuvos oro erdvėje teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinis direktorius.

Reaguojant į ženkliai išaugusius tranzitinių skrydžių skaičius, birželio mėnesį „Oro navigacijos“ iniciatyva buvo įdiegtas papildomas skrydžių valdymo sektorius. Todėl viršutinė Lietuvos oro erdvė, siekianti nuo 10 iki 20 km, buvo padalinta į du sektorius. Tai leido padidinti viršutinės Lietuvos Respublikos oro erdvės pralaidumą dvigubai - iki 90 orlaivių per valandą - ir išvengti galimų lėktuvų užlaikymų.