„Rail Baltica“, regis, rūpi tik Briuseliui

Publikuota: 2018-10-01
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

„Rail Balticos“ projektą visiškai pagrįstai galime vadinti amžiaus projektu – sprendimui tiesti geležinkelio vėžę, sujungsiančią Baltijos šalis su visa Europa, Briuselis pritarė dar 2004 m. Praėjus 14-ai metų projektas iš esmės vis dar lieka ten, kur ir buvo pradėtas, – popieriuje.

Praėjusios savaitės pabaigoje iš pareigų pasitraukusi Baiba Rubesa, „Rail Balticos“ projektą įgyvendinančios bendrovės vadovė, pareiškė, kad projektas gali būti neįgyvendintas tinkamai ir laiku, ir pažėrė nemažai kaltinimų visų trijų Baltijos šalių Vyriausybėms „dėl radikaliai išsiskyrusių nuomonių dėl tolesnio projekto vykdymo ir valdymo modelių“. Nemažai šalto dušo srovių teko ir Lietuvai.

Uždaryti minėtos bendrovės duris p. Rubesa ketino dar vasarą, tačiau Latvijos premjeras Maris Kučinskis tada sugebėjo įtikinti ją pasilikti. Dabartinis p. Rubesos sprendimas parodė, kad jos kantrybė trūko galutinai.

„Nusprendžiau atsistatydinti dabar ir noriu pasidalyti su Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečiais savo giliu susirūpinimu, jog kyla rimta grėsmė, kad „Rail Balticos“ projektas gali nebūti tinkamai įgyvendintas dėl projektą įgyvendinančios organizacijos stebėtojų tarybos ir akcininkų sprendimų“, – pareiškė ji (VŽ, 2018 09 28). Ponia Rubesa aiškina, kad „RB Rail“ stebėtojų taryba ir trys Baltijos šalys 3 metus nesugeba susitarti ir sukurti projektą vykdančios bendrovės organizacijos, užtikrinti jos finansavimo ir bekonflikčio valdymo. Dabartinė numatoma „Rail Balticos“ projekto organizacija akivaizdžiai prieštarauja gerajai valdymo praktikai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ponia Rubesa pasigenda apčiuopiamesnio Europos Komisijos (EK) vaidmens tokio lygio tarptautiniame projekte – mat Baltijos šalys nemato šio projekto kaip prioritetinio, tad EK dalyvavimas, ypač kai projektas finansuojamas 85% intesyvumu, būtų reikalingas. Ji liūdniausiu blogojo valdymo pavyzdžiu vadina tai, kad dabartinėje struktūroje egzistuojantys dvejopi vaidmenys reiškia, jog viso projekto bendrovės akcininkės taip pat yra ir nacionalinės projekto vykdytojos, už kurių priežiūrą atsakinga pati projekto bendrovė, kurią prižiūri projekto akcininkės.

„Ypač akivaizdu tai yra Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje projektui finansavimą skirs atitinkamos ministerijos, o pagrindinį projekto finansavimą Lietuvoje skirs komercinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. „RB Rail“ ir projektas tokiu būdu tampa konkrečiu bendrovės verslo planų objektu. Dėl to „Lietuvos geležinkeliai“ turi tiesioginį interesą, kad projektas padėtų jų bendrovei“, – aiškina p. Rubesa ir primena, kad projektas iš pat pradžių buvo sumanytas kaip nuo geležinkelių bendrovių atskirtas projektas.

Kritikos kliuvo ir Latvijai: šalis iki šiol nėra net pasisakiusi, kaip prisidės prie „RB Rail“ ir „Rail Balticos“ projekto, o šalies Susisiekimo ministerija (SM) nesugeba atsakyti į jokį klausimą apie latviškos atkarpos finansavimą, Rygos centrinės stoties projektavimą ir kt. Negana to, šios šalies SM nuo pirmos dienos vėlavo priimti sprendimus, stabdė sprendimus balsuodama prieš ir taip kenkė projektui.

Posto atsisakiusi p. Rubesa kritikos nepagailėjo ne tik susisiekimo ministrams, kurie nesusitinka ir nesikalba, bet priima sprendimus: pasak jos, projektas – ne tik SM reikalas, jis patenka ir į ekonomikos, finansų, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų veiklos lauką.

„Tad atsakomybė už politinę lyderystę tenka šalių premjerams“, – kaip kirviu nukirto kantrybę praradusi p. Rubesa.

Po p. Rubesos pastabų Lietuvos susisiekimo ministerija neturėjo daug laiko paaiškinti visuomenei, kodėl konfliktuojama su Europai itin svarbų projektą koordinuojančios bendrovės vadove. Tiesą sakant, nebuvo skubama to paaiškinti ir anksčiau, kai akcininkai išreiškė nepasitikėjimą vadove. Tai, kaip valdomi Europos mokesčių mokėtojų pinigai ir mūsų visų turtas, regis, „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės neįpareigoja atsiskaityti visuomenei už savo veiklą. „Mes žinome geriau ir dirbame puikiai“, – toks yra naujasis geležinkelininkų moto, bet jis toli gražu neįtikina.

Ketvirtadienį susisiekimo ministras Rokas Masiulis apsiribojo vienu visoms žiniasklaidos priemonėms bendru poros eilučių pasisakymu raštu, tad apie jokius atsakymus į konkrečius klausimus net kalbos būti negalėjo. „Baltijos šalys nelaiko „Rail Balticos“ prioritetiniu projektu“, – nuskamba galvoje pareigas palikusios vadovės frazė. Ką į tai atsako mūsų susisiekimo ministras? Pora sakinių siunčiama žinia p. Rubesai – „į save pasižiūrėk“. Kaip ketvirtoje klasėje.

VŽ stebisi, jog kažkodėl atrodo, kad visiškai normalu nereaguoti į priekaištus, jog projekte prižiūrėtojus prižiūri prižiūrimieji, nors tokia akivaizdžiai ydinga schema bet kam turėtų šiaušti plaukus. Regis, nebūtina nuraminti visuomenės dėl eigos projekto, kurio dešimtmečius besidriekianti istorija nusėta kreivomis investicijomis, nesutarimais, politinių ir asmeninių ambicijų barjerais ir skandalais. Ministerija kategoriškai reikalauja ruožą nuo Kauno iki Lenkijos sienos vadinti „Rail Baltica“, nepaisydama akivaizdaus fakto, kad „Rail Balticos“ traukiniai šia vėže važiuoti negalės. Atsakymo į klausimą, kiek reikės sumokėti už šio „Rail Balticos“ ruožo pavertimą tikru „Rail Balticos“ ruožu, laukiame jau kone metus.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Logistika“
Elektromobilius – masėms! Premium

Europos automobilių parko jau šį dešimtmetį laukia neišvengiama elektrifikacija, kurią skatins fosilinius...

Automobiliai
2022.05.28
V. Putinas bando įtikinti Vokietijos ir Prancūzijos vadovus švelninti sankcijas

Rusijos autoritarinis vadovas Vladimiras Putinas Vakarų lyderius bando įtikinti švelninti ekonomines...

Verslo aplinka
2022.05.28
Vilniuje leidosi į Maskvą iš Stambulo skridęs lėktuvas

Vilniuje dėl techninių priežasčių šeštadienį nusileido į Maskvą iš Stambulo skridęs kompanijos „Turkish...

Logistika
2022.05.28
„Girteka“ pakeitė vizualinę tapatybę 4

Naujos spalvos ir naujas ženklas aiškinamas siekiu akcentuoti tvarumą ir „ilgametę patirtį“.

Logistika
2022.05.27
G. Nausėda: svarbu, kad turėtume efektyvius kelius karinei technikai atgabenti

Karinis mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies saugumą, sako Lietuvos prezidentas...

Verslo aplinka
2022.05.27
„Dyzelgeito“ skandale – dar 193 mln. GBP „Volkswagen“ išmokų

Milijardus eurų jau kainavusiame skandale kompensacijas gaus maždaug 91.000 ieškovų Jungtinėje Karalystėje.

Automobiliai
2022.05.26
„Itella Logistics“ sutarė dėl logistikos terminalo nuomos Kauno Petrašiūnuose

Logistikos bendrovė „Itella Logistics“ su nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Eveko investicija“ sutarė dėl...

Statyba ir NT
2022.05.26
„Sostenos“ pelnas pernai išaugo dukart

Automobilių prekybos ir remonto bendrovės „Sostena“ grynasis pelnas pernai išaugo daugiau nei du kartus – iki...

Logistika
2022.05.26
„R&R Technology“: vasarą verslą pakviesime įsitikinti mobiliųjų robotų galimybėmis Verslo tribūna 1

Paulius Rakauskas, mobiliosios robotikos srityje inovacijas kuriančios įmonės „R&R Technology“ atstovas,...

Logistika 2023
2022.05.26
Tvarios sunkiosios transporto priemonės: pasiūlos yra, bet infrastruktūra buksuoja Premium

Europai vis drąsiau žygiuojant Žaliuoju kursu, tvarius sprendimus siūlo ir sunkiojo transporto gamintojai.

Logistika
2022.05.26
Rusija skelbia po išminavimo atidaranti Mariupolio uostą

Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgų užimto Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto uostas vėl...

Verslo aplinka
2022.05.25
Naujos grėsmės transporto sektoriuje ir EK sprendimas kovai su jomis Premium

Tarptautinės logistikos ekspertams prognozuojant galimas naujas rizikas, ES vadovybė parengė šiam sektoriui...

Logistika
2022.05.25
Teismas: kol neišspręsta byla, VVT profsąjunga negali stabdyti darbuotojų sutarčių

Teismas neleido „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinei sąjungai stabdyti darbuotojų sutarčių, kadangi...

Logistika
2022.05.25
BKT ateitis miglota: ieško naujų rinkų ir krovinių 22

Milijonų tonų Baltarusijos gamintojos „Belaruskalij“ trąšų nuo vasario netekęs Birių krovinių terminalas...

Logistika
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
Teismas: VVT profsąjunga gali streikuoti užtikrindama 50% paslaugų 1

Teismas antradienį leido „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinei sąjungai vykdyti streiką užtikrinant...

Vadyba
2022.05.24
Į Lietuvą iš Ukrainos atgabenti grūdai laukiami „Begoje“

Į Lietuvą antru bandomuoju traukiniu iš Ukrainos atgabenti grūdai bus kraunami per vieną didžiausių Klaipėdos...

Logistika
2022.05.24
Ukraina planuoja pradėti tiesti europinę geležinkelio vėžę 1

Ukraina pradės palaipsniui tiesti siaurąją europinę vėžę, kad sujungtų savo geležinkelį su Europos...

Logistika
2022.05.24
Baltijos jūros rytinės pakrantės regione Klaipėdos uostas pagal krovą išliko ketvirtas

Klaipėdos uostas, per šių metų keturis mėnesius perkrovęs 12,6 mln. t krovinių, tarp kitų Baltijos jūros...

Logistika
2022.05.24
ES vieneriems metams atšaukia muitus visam Ukrainos eksportui

Europos Sąjungos (ES) Taryba antradienį priėmė reglamentą dėl laikino Bendrijos prekybos su Ukraina...

Verslo aplinka
2022.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku