„Rail Baltica“, regis, rūpi tik Briuseliui

Praėjusios savaitės pabaigoje iš pareigų pasitraukusi Baiba Rubesa, „Rail Balticos“ projektą įgyvendinančios bendrovės vadovė, pareiškė, kad projektas gali būti neįgyvendintas tinkamai ir laiku, ir pažėrė nemažai kaltinimų visų trijų Baltijos šalių Vyriausybėms „dėl radikaliai išsiskyrusių nuomonių dėl tolesnio projekto vykdymo ir valdymo modelių“. Nemažai šalto dušo srovių teko ir Lietuvai.

Uždaryti minėtos bendrovės duris p. Rubesa ketino dar vasarą, tačiau Latvijos premjeras Maris Kučinskis tada sugebėjo įtikinti ją pasilikti. Dabartinis p. Rubesos sprendimas parodė, kad jos kantrybė trūko galutinai.

„Nusprendžiau atsistatydinti dabar ir noriu pasidalyti su Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečiais savo giliu susirūpinimu, jog kyla rimta grėsmė, kad „Rail Balticos“ projektas gali nebūti tinkamai įgyvendintas dėl projektą įgyvendinančios organizacijos stebėtojų tarybos ir akcininkų sprendimų“, – pareiškė ji (VŽ, 2018 09 28). Ponia Rubesa aiškina, kad „RB Rail“ stebėtojų taryba ir trys Baltijos šalys 3 metus nesugeba susitarti ir sukurti projektą vykdančios bendrovės organizacijos, užtikrinti jos finansavimo ir bekonflikčio valdymo. Dabartinė numatoma „Rail Balticos“ projekto organizacija akivaizdžiai prieštarauja gerajai valdymo praktikai.

Ponia Rubesa pasigenda apčiuopiamesnio Europos Komisijos (EK) vaidmens tokio lygio tarptautiniame projekte – mat Baltijos šalys nemato šio projekto kaip prioritetinio, tad EK dalyvavimas, ypač kai projektas finansuojamas 85% intesyvumu, būtų reikalingas. Ji liūdniausiu blogojo valdymo pavyzdžiu vadina tai, kad dabartinėje struktūroje egzistuojantys dvejopi vaidmenys reiškia, jog viso projekto bendrovės akcininkės taip pat yra ir nacionalinės projekto vykdytojos, už kurių priežiūrą atsakinga pati projekto bendrovė, kurią prižiūri projekto akcininkės.

„Ypač akivaizdu tai yra Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje projektui finansavimą skirs atitinkamos ministerijos, o pagrindinį projekto finansavimą Lietuvoje skirs komercinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. „RB Rail“ ir projektas tokiu būdu tampa konkrečiu bendrovės verslo planų objektu. Dėl to „Lietuvos geležinkeliai“ turi tiesioginį interesą, kad projektas padėtų jų bendrovei“, – aiškina p. Rubesa ir primena, kad projektas iš pat pradžių buvo sumanytas kaip nuo geležinkelių bendrovių atskirtas projektas.

Kritikos kliuvo ir Latvijai: šalis iki šiol nėra net pasisakiusi, kaip prisidės prie „RB Rail“ ir „Rail Balticos“ projekto, o šalies Susisiekimo ministerija (SM) nesugeba atsakyti į jokį klausimą apie latviškos atkarpos finansavimą, Rygos centrinės stoties projektavimą ir kt. Negana to, šios šalies SM nuo pirmos dienos vėlavo priimti sprendimus, stabdė sprendimus balsuodama prieš ir taip kenkė projektui.

Posto atsisakiusi p. Rubesa kritikos nepagailėjo ne tik susisiekimo ministrams, kurie nesusitinka ir nesikalba, bet priima sprendimus: pasak jos, projektas – ne tik SM reikalas, jis patenka ir į ekonomikos, finansų, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų veiklos lauką.

„Tad atsakomybė už politinę lyderystę tenka šalių premjerams“, – kaip kirviu nukirto kantrybę praradusi p. Rubesa.

Po p. Rubesos pastabų Lietuvos susisiekimo ministerija neturėjo daug laiko paaiškinti visuomenei, kodėl konfliktuojama su Europai itin svarbų projektą koordinuojančios bendrovės vadove. Tiesą sakant, nebuvo skubama to paaiškinti ir anksčiau, kai akcininkai išreiškė nepasitikėjimą vadove. Tai, kaip valdomi Europos mokesčių mokėtojų pinigai ir mūsų visų turtas, regis, „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės neįpareigoja atsiskaityti visuomenei už savo veiklą. „Mes žinome geriau ir dirbame puikiai“, – toks yra naujasis geležinkelininkų moto, bet jis toli gražu neįtikina.

Ketvirtadienį susisiekimo ministras Rokas Masiulis apsiribojo vienu visoms žiniasklaidos priemonėms bendru poros eilučių pasisakymu raštu, tad apie jokius atsakymus į konkrečius klausimus net kalbos būti negalėjo. „Baltijos šalys nelaiko „Rail Balticos“ prioritetiniu projektu“, – nuskamba galvoje pareigas palikusios vadovės frazė. Ką į tai atsako mūsų susisiekimo ministras? Pora sakinių siunčiama žinia p. Rubesai – „į save pasižiūrėk“. Kaip ketvirtoje klasėje.

VŽ stebisi, jog kažkodėl atrodo, kad visiškai normalu nereaguoti į priekaištus, jog projekte prižiūrėtojus prižiūri prižiūrimieji, nors tokia akivaizdžiai ydinga schema bet kam turėtų šiaušti plaukus. Regis, nebūtina nuraminti visuomenės dėl eigos projekto, kurio dešimtmečius besidriekianti istorija nusėta kreivomis investicijomis, nesutarimais, politinių ir asmeninių ambicijų barjerais ir skandalais. Ministerija kategoriškai reikalauja ruožą nuo Kauno iki Lenkijos sienos vadinti „Rail Baltica“, nepaisydama akivaizdaus fakto, kad „Rail Balticos“ traukiniai šia vėže važiuoti negalės. Atsakymo į klausimą, kiek reikės sumokėti už šio „Rail Balticos“ ruožo pavertimą tikru „Rail Balticos“ ruožu, laukiame jau kone metus.