„Rail Baltica“ vadovė: projektui gali nepavykti įsisavinti ES finansavimo

Publikuota: 2018-09-27
Atnaujinta 2018-09-27 15:38
Baiba Rubesa, AS „RB RAIL“ generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Baiba Rubesa, AS „RB RAIL“ generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Iš pareigų pasitraukusi Baiba Rubesa „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančios bendrovės duris užtrenkė su ugnele. Ji supeikė Baltijos šalių požiūrį į prioritetinį ES projektą, atkreipė dėmesį į jo korporatyvinio valdymo struktūros trūkumus ir išreiškė susirūpinimą, kad projektas gali būti neįgyvendintas tinkamai ir laiku.

Baiba Rubesa iš pareigų ketvirtadienį pasitraukė „dėl radikaliai išsiskyrusių nuomonių dėl tolesnio projekto vykdymo ir valdymo modelių“.

„Šiuo metu diegiamas projekto valdymo modelis mane verčia elgtis priešingai gerai korporatyvinio valdymo praktikai. Kylantys interesų konfliktai nesuderinami su, mano įsitikinimu, skaidriu ir sąžiningu įgyvendinimo procesu“, – teigė ji.

Vadovė šias pareigas ėjo nuo 2015 m. spalio, iki kadencijos pabaigos jai buvo likusios kelios savaitės. Pasak p. Rubesos, jos užduotis buvo sukurti tvarią projekto bendrovės organizaciją. 

„Iš principo tai buvo įgyvendinta, tačiau organizacija toli gražu nėra pakankamai tvirta, kad galėtų įgyvendinti tai, kas yra numatyta“, – patikino ji surengtoje spaudos konferencijoje.

Ji patikino, kad trauktis iš pareigų svarstė dar vasarą, kai trys naudos gavėjai – Baltijos šalys – „nesugebėjo laiku priimti reikiamų sprendimų dėl projektą įgyvendinančios organizacijos“, bet pasiliko jose Mario Kučinskio, Latvijos premjero prašymu.

„Nusprendžiau atsistatydinti dabar, norėdama pasidalinti su Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečiais savo giliu susirūpinimu, kad „Rail Baltica“ projektui kyla rimta grėsmė nebūti tinkamai įgyvendintam dėl projektą įgyvendinančios organizacijos Stebėtojų tarybos ir akcininkų sprendimų“, – pareiškė p. Rubesa.

„RB Rail“ laikinuoju vadovu paskirtas Ignas Degutis, bendrovės finansų direktorius.

„Labai dėkojame reikšmingą indėlį į projekto įgyvendinimą nuo pat pradžių įnešusiai p. Rubesai. Per šiuos metus p. Rubesa „RB Rail“ subūtė motyvuotą ir sumanią profesionalų komandą ir įdiegė efektyvią ir skaidrią organizacinę ir pirkimų struktūrą“, – teigia p. Degutis.

Keturi pasiūlymai

„Be pasisekimų projekte yra nesėkmių. „RB Rail“ stebėtojų taryba ir trys Baltijos šalys per trejus metus nesugeba sutarti ir sukurti projektą įgyvendinančios bendrovės organizacijos, užtikrinti jos finansavimo ir bekonflikčio valdymo, – teigė p. Rubesa. – Tai yra pagrindinė dabartinių vėlavimų priežastis, dėl ko, bijau, gali nepavykti įsisavinti CEF lėšų taip, kaip numatyta.“

„Dabartinė numatoma „Rail Baltica“ pojekto organizacija akivaizdžiai prieštarauja gerajai valdymo praktikai“, – konstatavo buvusi „RB Rail“ vadovė.

Surengtoje spaudos konferencijoje p. Rubesa pranešė Europos Komisijai, kai kuriems Europos Parlamento nariams ir trijų šalių Premjerams ir Baltijos šalių, Suomijos ir Lenkijos transporto ministrams išsiuntusi projekto įgyvendinimo gaires, kurias palydėjo karčia kritika trims projektą įgyvendinusioms šalims.

Pirmoji vadovės rekomendacija – „Tarptautiniuose projektuose reikalingas apčiuopiamas Europos Komisijos vaidmuo“.

Ponia Rubesa siūlo, kad į projektą būtų įtraukti Europos Komisijos atstovai – arba kaip projekto stebėtojų tarybos nariai, arba kaip stebėtojai su konkrečiais įgaliojimais, „galbūt veto teise“. Anot jos, Baltijos šalys nemato šio projekto kaip prioritetinio, tad EK dalyvavimas, ypač finansuojant projektą 85% intensyvumu, būtų reikalingas.

„Galbūt žinote, kad dar visai neseniai Estijos atstovai visiškai rėmė bendros įmonės įgyvendinamą projekto įgyvendinimo modelį. Įdomu, kad Estijos vyriausybei pradėjus vadovauti Centro partijai, tie patys transporto minsiterijos atstovai ir naujoji „Rail Baltic Estonia“ vadovybė buvo griežtai nusistačiusi prieš efektyvią bendrą įmonę. Vienas tarnautojas kelis kartus pakartojo, kad „mums Baltijos šalyse nereikia bendros įmonės. Jei Komisija jos nori – tegul už ją ir sumoka“, – pavyzdžiu iliustravo buvusi vadovė. Anot jos, dar nėra aišku, kieno nacionaliniams interesams palankus toks pozicijos pasikeitimas.

Antroji rekomendacija, anot vadovės – „būtina profesionali ir nekonfliktuojanti Stebėtojų taryba“.

Anot p. Rubesos, naujoje struktūroje turėtų būti vengiama painioti nacionalinio projekto įgyvendintojo ir viso projekto akcininko vaidmenis. Dabartinėje sutruktūroje tokie dvejopi vaidmenys reiškia, kad viso projekto bendrovės akcininkės taip pat yra ir nacionaliniai projekto vykdytojai, už kurių priežiūrą yra atsakinga projekto bendrovė, kurią prižiūri projekto akcininkės.

„Man tai ko gero liūdniausias blogo valdymo pavyzdys viešojo sektoriaus valdymo istorijoje“, – teigė p. Rubesa ir paragino šalių auditorius šią sistemą išnagrinėti artimiausio projekto audito metu.

„Ypatingai akivaizdu tai yra Lietuvoje. Jei Estijoje ir Latvijoje projekto finansavimą skirs atitinkamos ministerijos, pagrindinis projekto finansavimą Lietuvoje skirs komercinė bendrovė, „Lietuvos geležinkeliai“. „RB Rail“ ir projektas tokiu būdu tampa konkrečiu bendrovės verslo planų objektu. Dėl to LG turi tiesioginį interesą, kad projektas padėtų jų bendrovei“, – dėsto p. Rubesa. Anot jos, projektas iš pat pradžių buvo sumanytas kaip nuo geležinkelių bendrovių atskirtas projektas.

Ji taip pat pridėjo, kad „RB Rail“ stebėtojų tarybos nariai iš Latvijos taip pat priklauso tos šalies geležinkeliams, tad nors ir be finansavimo, geležinkelių „interesai jaučiami ir čia“.

Trečioji rekomendacija yra susijusi su projekto bendrovės biudžetu. Kelių metų „RB Rail“ ir projekto finansavimo susitarimas, anot p. Rubesos, turi būti priimtas – adekvatus finansavimas projekto bendrovei yra būtinas, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai.

„Šis sprendimas nėra priimtas nuo 2016 m., o metinis 2019 m. biudžetas vis dar nėra patvirtintas, – teigia p. Rubesa. – Mane stebina, kad, nepaisant gražių žodžių aukščiausio lygio pasisakymuose, tiesiog neturime adekvataus finansavimo iš šalių, kurios gaus 6 Eur už kiekvieną investuotą eurą, kai projektas bus įgyvendintas“.

Anot jos, Latvija šiandien nėra net pasisakiusi, kaip ji prisidės prie „RB Rail“ ir „Rail Baltica“ projekto, o šalies Susisiekimo ministerija nesugeba atsakyti nei į šį klausimą, nei į klausimus apie CEF finansavimą latviškos „Rail Baltica“ atkarpos projektavimui, nei dėl Rygos centrinės stoties projektavimo ir statybos konkurso kokybės.

„Ministerija nuo pirmosios dienos vėlavo priimti sprendimus, stabdė sprendimus balsuodama prieš, taip kenkdama projektui. Nors paskelbėme antrą detalaus techninio vėžės projekto pirkimo konkursus Lietuvoje ir Estijoje, Latvijoje šis projektas pusei metų buvo sustabdytas“, – teigia buvusi vadovė.

Anot jos, tokio atidėjimo priežastis darosi aiškesnė po to, kai konsoliduoto preliminaraus techninio plano analizė parodo, kad latviškoje dalyje projektas „nėra suderinamas su efektyvia tarptautine geležinkelio infrastruktūra dvidešimt pirmajame amžiuje“.

Buvusiai vadovei galiausiai pritrūko ir politinės lyderystės – esą, projektas yra ne tik Susisiekimo ministerijų reikalas, bet ir ekonomikos, finansų ir užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų veiklos lauke. Tad atsakomybė už politinę lyderystę tenka šalių premjerams. Susisiekimo ministrai, anot jos, neskiria projektui pakankamo dėmesio – „dėl projekto jie nesusitikinka ir nesikalba, bet priima sprendimus“.

„Labiausiai ironiška praėjusių metų „Rail Baltica“ forume, buvo tai, kad visi trys svarbiausi žmonės, kurie priima sprendimus dėl svarbiausių projekto įgyvendinimo detalių ir finansavimo, viešai projektui prieštaravo prieš būdami paskirti į  valdžios pozicijas – Ričardas Degutis (Susisiekimo viceministras – VŽ) Lietuvoje, Uldis Augulis (Susisiekimo ministras – VŽ) Latvijoje ir Kadri Simson (Susisiekimo ir energetikos ministrė) Estijoje“, – pastebėjo p. Rubesa.

Kaltinimai nepagrįsti

Karolis Sankovski, „Rail Baltica Statyba“, antrinės „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės, vadovas ir AS „RB Rail“ Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas, tikina, kad buvusios vadovės kaltinimai nėra pagrįsti.

„Galima būtų vadovei padėkoti už projekto vystymą, už pasiektus tarptautinius susitarimus, už pradėtas svarbias studijas, projektavimo pirkimą. Bet tuo pačiu nemaloniai nustebino jos atsisveikinimas nekonstruktyviai, su nepagrįstais kaltinimais ir nepagrįstomis baimėmis. Mūsų supratimu, kadangi intensyviai dalyvaujame projekte kaip Lietuvos atstovai tiek nacionalinėse, tiek bendrose veiklose, matome, kad projektas juda smarkiai į priekį ir su vis didesniu pagreičiu. O EK pinigų įsisavinimo sėkmė slypi tame, kaip greitai mes progresuojame, tad rizika yra gauti daugiau pinigų, o ne juos prarasti“, – komentuoja p. Sankovski.

„Interesų konflikto klausimas yra liečiamas jau nebe pirmą kartą, jis visų akcininkų – tiek Lietuvos, tiek Latvijos, tiek Estijos, - yra ne sykį paneigtas, kaip nepagrįstas, kuris tikrai neprisideda konstruktyviai prie projekto. „Lietuvos geležinkeliai“ yra nacionalines veiklas įgyvendinantis subjektas ir kartu su ministerija darome viską, kad progresas vyktų kuo greičiau. Patys vykdome kone daugiausiai statybos veiklų iš trijų projekto partnerių, taip pat siekiame kuo didesnės spartos rengiant bendrąsias studijas, projektavimą. Tai apibrėžia, ar laiku įgyvendiname projektą. Vienintelis interesas yra tinkamai, kokybiškai įgyvendinti šį projektą laiku ir jokio kito intereso neturime“.

Susisiekimo ministro Roko Masiulio atstovai dar nepatvirtino, ar p. Masiulis yra gavę minimą p. Rubesos planą projekto įgyvendinimui, tačiau ministras išplatino trumpą komentarą.

„Vadovės atsistatydinimas buvo neišvengiamas – baigiasi jos kadencija. Naujam vadovui, tikimės, geriau seksis koordinuoti projektą, telkti visas puses, o ne skaldyti. Buvusiai vadovei prabilus apie vėlavimus „Rail Baltica“ projekto įgyvendinime, siūlytume jai pirmiausiai įvertinti bendros įmonės, kuriai ji vadovavo, vėluojančias veiklas ir jų poveikį projekto grafikui“, – išplatintame komentare cituojamas ministras.

Tomas Beržinskas, premjero Sauliaus Skvernelio atstovas, VŽ informavo, kad tokio laiško Vyriausybė oficialiais kanalais nėra gavusi.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„LG Cargo“ perėmė „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimą

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ baigė formuoti naują krovinių vežimo bendrovę „LG Cargo“ –...

Nemunu į Kauną atgabentas pirmasis istorijoje komercinis krovinys 3

Į tarptautinį Marvelės uostą Kaune krovininė barža atplukdė komercinį krovinį iš Klaipėdos jūrų...

„Linavos“ kongrese – aktyvumo antirekordas ir atviri pokalbiai apie verslo iškėlimą iš Lietuvos  12

Trečiadienį Vilniuje bandytas surengti XXXV Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos kongresas neįvyko,...

Kinijoje pristatomas Lietuvos susisiekimo sektorius 1

Kinijos atstovai šią savaitę bus supažindinti su Lietuvos susisiekimo sektoriaus galimybėmis. Azijos šalyje...

„Linavoje“ bandoma rinkti naują prezidentą 

Šiandien Vilniuje rengiamas XXXV Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos kongresas, kurio metu ketinama...

Vairuotojų ir vežėjų atstovai sutarė derėtis dėl atlyginimų  2

Šiandien vykusiame Trišalės tarybos posėdyje nuspręsta pradėti derybas dėl vairuotojų atlyginimų.

Baltarusija stabdo degalų eksportą, Lietuva kol kas rami  10

Baltarusijos naftos produktų eksporto monopolininkei sustabdžius šviesiųjų naftos produktų eksportą į...

Pramonė
2019.04.23
„Tesla“ pelno tikslą sieja su savaldžiais taksi elektromobiliais 2

Elonas Muskas, JAV elektromobilių gamintojo „Tesla“ vadovas, davė pirmą bent kiek konkretesnę užuominą, kada...

Rinkos
2019.04.23
„CityBee“ startavo Latvijoje ir Estijoje: pradžia – krovininiai automobiliai Premium 26

Šiemet įsigyti daugiau kaip 5.000 automobilių ir plėstis gretimose šalyse suplanavusi automobilių dalijimosi...

Trys kaimynės negali (ne)būti konkurentės Premium 5

Lietuva su Latvija niekaip nenubrėžia jūros sienos, latviai flirtuoja su baltarusiais, kad šie savo prekių...

Verslo aplinka
2019.04.23
„FL Technics“ pardavimų vadovė: klientų pasitikėjimą augina įvykdyti sudėtingi užsakymai 4

„Dirbti su naujais rimtais klientais mes pradėdavome nuo labai sudėtingų užsakymų. Jie patikėdavo mums...

Pardavimai
2019.04.21
Lietuvos vidaus vandenyse paskelbtas naujas laivybos sezonas  2

Susisiekimo ministerija praneša, kad šių metų balandžio 16 d. oficialiai pradėtas naujasis laivybos...

Niujorko automobilių parodoje – korėjiečių pasirodymas ir „Jaguar“ triumfas  Premium 1

Penktadienį plačiajai publikai duris atvėrusioje Niujorko automobilių parodoje – išvakarėse paskelbti...

Automobiliai
2019.04.20
„Kauno kelių“ apyvarta truputį augo, pelnas mažėjo

Kelių tiesimo, remonto ir priežiūros UAB „Kauno keliai“ praėjusiais metais kiek didino pardavimo pajamas,...

Statyba ir NT
2019.04.19
Europos Parlamentas apribojo sunkvežimių taršą 3

Nuo 2025 m. nauji sunkvežimiai ES vidutiniškai turės išmesti 15%, o nuo 2030 m. – 30% mažiau anglies...

„Uber“ ateina į biržą: Lietuvos analitikų verdiktas, ar verta investuoti Premium

JAV pavėžėjimo paslaugų pradininkei „Uber“ žengiant į biržą, Lietuvos analitikų nuomonės dėl investavimo į...

Rinkos
2019.04.18
Ministras L. Kukuraitis vairuotojams dienpinigius siūlo mokėti, jeigu jų alga sieks 2 MMA  33

Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, ateityje tolimųjų reisų vairuotojams planuojama leisti...

„Girteka“ imasi būstinės statybos Vilniuje – investuojama 60 mln. Eur 26

Krovinių gabenimo grupė „Girteka“ investuoja į naują būstinę Vilniuje, kurioje po kelerių metų perkels dirbti...

Statyba ir NT
2019.04.17
Šalies oro uostuose – daugiau skrydžių ir keleivių

Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai pirmąjį metų ketvirtį perskraidino daugiau kaip 1,322 mln. keleivių. Šis...

Atsistatydino „Klasco“ generalinis direktorius 10

Vytautas Kaunas, „Achemos grupės“ valdomos vienos didžiausių Klaipėdos krovos bendrovių „Klasco“ generalinis...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau