Kas tai? Eksperto įžvalgos

Klaipėdos jūrų uostą augina pamatuotos investicijos

Publikuota: 2018-09-10
Klaipėdos jūrų uostas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Klaipėdos jūrų uostas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Apie Klaipėdos jūrų uostą pastaruoju metu girdima tikrai daug – be kasmet naujus rekordus mušančių krovos apimčių netrūksta ir kitų naujienų, gerinančių mūsų šalies uosto konkurencingumo reitingus, vis garsiau kalbama ir apie išorinio uosto statybas.

Martynas Armonaitis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) Ekonomikos ir finansų direktorius pabrėžia, kad uosto plėtrą diktuoja ne tik uosto kompanijų poreikiai, bet ir objektyvios tendencijos rinkoje. O jos akivaizdžiai krypsta tik augimo ir masto ekonomijos pusėn.

nuotrauka::1 left

Ar galite trumpai nusakyti, kaip Klaipėdos uostas atrodo kitų Baltijos jūros, Europos uostų kontekste?  

Kalbant apie uostus, dažniausiai naudojamas parametras, pagal kurį vertinamas uosto dydis  – krovos apimčių palyginimas. Pagal šį rodiklį Klaipėdos uostas su 43 mln. t. krova praėjusiais metais yra didžiausias Baltijos jūroje tarp ES uostų. Didesni yra Rusijos uostai, tačiau jie daugiausia orientuoti į šios šalies žaliavų eksportą. Artimiausi Klaipėdos jūrų uosto konkurentai – Lenkijos, Latvijos, Estijos uostai. Klaipėdos jūrų uoste pagrindinę dalį sudaro lietuviški ir baltarusiški kroviniai, taip pat vykdomas perskirstymas – jūra atplukdytas krovinys uoste perkraunamas į mažesnius laivus ir jais keliauja į kitus uostus. Su pastarąja sritimi labiausiai ir siejame augimo perspektyvą.

Kuo Klaipėdos uostas išsiskiria iš konkurentų?

Krovinio įvairove: Klaipėdos uostas yra daugiausia skirtingų rūšių krovinių kraunantis uostas. Jame galima rasti praktiškai visą krovinių paletę: skysti, birūs kroviniai, dujos. Esame labai universalus, daugiafunkcinis uostas, kuriame nedominuoja nė viena krovinio rūšis. Toks visų kiaušinių nesudėjimas į vieną pintinę leidžia stabiliai augti ir apsisaugoti nuo rinkos svyravimų, kai dėl įvairių priežasčių netikėtai sumažėja vienos rūšies krovinių.

Ir dar – Klaipėda yra iš tiesų šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros uostas. Šiauriau esantys uostai taip pat save laiko neužšąlančiais, tačiau visuose stovi ledlaužiai, ir jie kartais panaudojami. O į Klaipėdą žiemą įplaukiančiam laivui nebūtina turėti ledo klasę, nereikia gaišti laiko ir mokėti papildomai už ledo laužymą.

O kalbant apie uosto veiklos principus, visi ES uostai veikia daugmaž panašiai: valstybė nuomoja bendrovėms žemę ir rūpinasi uosto infrastruktūra, o privatus verslas investuoja į sandėliavimo pajėgumus, krovos techniką ir kita įrangą. Lyginant su kitais uostais, Klaipėdoje į infrastruktūrą investuojama bene daugiausiai, galbūt tik Gdanskas, jau turintis išorinį uostą, galėtų pasivaržyti pagal investicijų lygį.

Per praėjusius penkerius metus Klaipėdos uoste investuota 176 mln. Eur, planuojamų artimiausių investicijų suma irgi įspūdinga – 407 mln. Eur. Į ką daugiausia investuojama uoste?

KVJUD yra atsakinga už uosto infrastruktūros plėtrą, tad pagrindinės investicijos – į laivybos kanalą, krantines, bangolaužius, privažiuojamuosius geležinkelius. Strateginis mūsų tikslas – sugebėti priimti didžiausius laivus, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą. Tam reikia dviejų dalykų: užtikrinti tinkamas navigacines sąlygas, t.y. pasiekti 17 m. gylį (toks yra Danijos sąsiauriuose) bei suformuoti teritorijas, kuriose galima būtų sukaupti visą tokiam laivui užpildyti reikalingą krovinį. Siekiant šio tikslo ir planuojamas išorinis uostas, taip pat bus gilinamas ir esamas uostas.

Didžiausias pastarojo meto projektas ir buvo susijęs su laivybos kanalo gilinimu: 2013 m. jis išgilintas iki 14,5 m. Taip pat SGD terminalo infrastruktūros formavimas, Smeltės konteinerių terminalo krantinių darbai. Iš esmės visas uosto teritorijas galima dalinti į „prieš“ ir „po“ – kas atlikta ir kokie darbai dar laukia.

Klaipėdos uostas veikia viešos ir privačios partnerystės principu – investuoja ne tik valstybės žemę patikėjimo teise valdanti KVJUD, bet ir uoste veikiančios kompanijos. Per 25 m. privatus verslas Klaipėdos uoste investavo dvigubai daugiau nei valstybė.

Kaip veikia investicijų mechanizmas Klaipėdos uoste?

Uosto kompanijos, dirbančios tiesiogiai su krovinio savininkais, susiduria su įvairiais infrastruktūriniais pajėgumų trūkumais. Jos teikia paraišką KVJUD, įvardindamos, kokios infrastruktūros joms reikėtų papildomai. Sprendimas, ar investuoti į uosto naudotojų infrastruktūros gerinimą priimamas įvertinus finansinę naudą, kurią gaus uosto direkcija. Jei matome, kad investicija mums atsipirks finansiškai, tuomet jai bus uždegta žalia šviesa. Jei ne – ne. Principas labai aiškus, atsiperkamumo formulė – skaidri. Viešos ir privačios partnerystės laikymasis užtikrina, kad investuojama tik ten, kur tai daryti išties prasminga. Jį įgyvendinti padeda ir unikali, tik Klaipėdos uostui būdinga struktūra – net dvi patariamojo pobūdžio institucijos: uosto taryba ir uosto plėtojimo taryba. Jos sujungia tiek privatų verslą, tiek mokslo bendruomenę, uosto direkciją ir kitas suinteresuotas puses (transporto, logistikos kompanijas, pasienio tarnybą, Muitinę ir kitas). Tarybose svarstomi visi uosto projektai, atsižvelgiama į pagrįstą kritiką, diskutuojama ir ieškoma racionaliausio, teisingiausio sprendimo.

Kokias lėšas investuoja Uosto direkcija?

Savo uždirbtas lėšas, retkarčiais – ES struktūrinių fondų. Uostas uždirba iš dviejų šaltinių: išnuomotos žemės (apie 13 proc. pajamų) ir naudojimosi uostu mokesčio. Pastarąjį moka laivų savininkai už uosto paslaugų kompleksą: įplaukimą, naudojimąsi infrastruktūra, locmanų paslaugas ir panašiai. Šios uosto rinkliavos tiesiogiai priklauso nuo laivo dydžio (tonažo) ir sudaro didžiausią uosto pajamų pyrago dalį. Mokesčių mokėtojų pinigai iš valstybės biudžeto į uostą nepatenka: Valstybė uosto niekaip nesubsidijuoja, iš jos negauname nė vieno euro. KVJUD investuoja ir vykdo savo funkcijas iš sukauptų lėšų, gaunamų iš minėtų dviejų šaltinių.

Ar infrastruktūros plėtros užtikrinimas yra pagrindinė KVJUD funkcija?

Įvardinčiau dvi funkcijas, kurios abi vienodai svarbios. Be infrastruktūros vystymo direkcija dar yra atsakinga už navigaciją uoste. Uosto kapitonas su savo tarnyba sudaro beveik pusę KVJUD personalo. Tai dispečeriai, laivų eismo tarnyba, locmanai, laivynas, atliekantis gylio matavimus, narai ir kiti specialistai, kurie kasdien rūpinasi sklandžiu uosto darbu.

Klaipėdos uosto perspektyva. Ar esate nusiteikę optimistiškai?

Rezultatai optimizmo išties įkvepia, tačiau galvojame racionaliai, matome daug iššūkių. Konkurencinė kova įtempta ir vis stiprėja, ypač turint omenyje, kad Latvijos ir Estijos uostuose, stipriai priklausančiuose nuo Rusijos krovinio, pastarojo kasmet mažėja, tad jie ima žvalgytis į srautus, kurie galėtų keliauti ar jau keliauja per Klaipėdą. Tačiau mes įsitikinę, kad Klaipėdos uostas turi perspektyvą, nors ir nėra apsaugotas nuo netikėtų kritimų.

Uostas šaliai be galo naudingas – jis užtikrina kokybišką transporto infrastruktūrą valstybės mastu. Kai šalies verslui nebelieka logistinių apribojimų pasiekti tolimiausias rinkas, kai jis gali atsivežti žaliavas ir išgabenti savo produkciją palankiausiomis sąlygomis, smarkiai išauga tarptautinis šalies įmonių konkurencingumas. Uostas yra ir svarbi transporto sektoriaus grandis, o šis sektorius sukuria net 13 proc. šalies BVP. Uoste sukuriama daugybė darbo vietų statybos, laivų remonto ir statybos sektoriuose, kuriančiuose itin didelę pridėtinę vertę. 90 proc. Klaipėdos LEZ įmonių per apklausą atskleidė, kad nebūtų pasirinkusios Lietuvos, jei ne greta esantis uostas. Tad uostas reikšmingas ir pritraukiant užsienio investicijas. Tikrai ne pagrindinė, bet neatsiejama uosto dalis – kruizinė laivyba. Į Klaipėdą atplaukiantys kruiziniai laivai puošia uostą ir atneša naudos miesto verslininkams. Tad uosto plėtra bei, atitinkamai, konkurencingumo stiprinimas, turėtų būti valstybės prioritetas.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Taxify“ išbando paspirtukus, Lietuvoje jų teks palaukti 4

Estijos pavėžėjimo paslaugų bendrovė „Taxify“ nusprendė žengti į elektrinių paspirtukų nuomos rinką. Bendrovė...

„Avia Solutions Group“ traukiasi iš Žukovskio oro uosto, koncentruojasi į Aziją 2

Gedimino Žiemelio kontroliuojama AB „Avia Solutions Group“ (ASG) traukiasi iš Maskvos Žukovskio oro uosto,...

Transportas
2018.09.10
Klaipėdos uoste ketinama investuoti 400 mln. Eur

Į Klaipėdos uosto infrastruktūrą per artimiausius trejus metus numatyta investuoti 407 mln. Eur, iš jų beveik...

Transportas
2018.09.10
Ieškoma naujo „RB Rail“ vadovo

Europinio geležinkelio statybos projektą „Rail Baltica“ įgyvendinanti bendrovė „RB Rail“ ieško naujo vadovo,...

Vadyba
2018.09.10
Lietuvos kelių būklės tikrinimui perkamas specialus automobilis 6

Valstybės valdomas Kelių ir transporto tyrimų institutas už beveik 0,8 mln. Eur perka kelių tyrimams skirtą...

Transportas
2018.09.10
Klaipėdos jūrų uostą augina pamatuotos investicijos Rėmėjo turinys 7

Apie Klaipėdos jūrų uostą pastaruoju metu girdima tikrai daug – be kasmet naujus rekordus mušančių krovos...

Transportas
2018.09.10
Vidutinio greičio matuoklių duomenys bus apdorojami per mėnesį 5

Pažeidėjai, viršiję greitį ir užfiksuoti vidutiniais greičio matuokliais, paaiškės ne anksčiau kaip per...

Transportas
2018.09.09
„Toyota“ atšaukia šimtus automobilių Lietuvoje 4

Japonijos automobilių gamintoja „Toyota“ paskelbė, kad dėl techninių problemų patikrai visame pasaulyje...

Transportas
2018.09.08
Lietuvoje įrengs 30 naujų greičio matuoklių 7

Lietuvos keliuose jau kitąmet eismą turėtų stebėti kelios dešimtys naujo tipo stacionarių greičio matuoklių,...

Transportas
2018.09.08
„Tesla“ akcijas nusodino vadovų pasitraukimai 5

Elono Musko „Tesla“ penktadienį neteko vyriausio finansininko ir personalo vadovės, o su tokiomis žiniomis –...

Technologijos
2018.09.07
„Girteka“ į pramonės parką Vilniuje investuoja dar 14 mln. Eur 2

Viena didžiausių šalyje transporto grupių „Girteka“ į Liepkalnio pramonės parką Vilniuje ketina investuoti...

Transportas
2018.09.07
Viena didžiausių skrydžių skaitmeninės informacijos tiekėjų pasaulyje atidarė biurą Kaune 6

Bendrovė OAG, viena didžiausių skrydžių skaitmeninės informacijos tiekėjų pasaulyje, atidarė savo biurą...

Transportas
2018.09.07
Susisiekimo infrastruktūros projektams – 6 šalių sutarimas

Tarptautinio Ekonomikos forumo Krynicoje metu Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Ukrainos ir Vengrijos...

Transportas
2018.09.06
M. Atroškevičius tapo „Linavos“ generaliniu sekretoriumi

Rugsėjo 5 d. vykusiame prezidiumo posėdyje išrinktas naujas asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius,...

Transportas
2018.09.06
Mobiliąją programėlę kertantiems geležinkelį kuria „Lexita“ 15

Mobiliąją programėlę, skirtą geležinkelius kertančių pėsčiųjų saugumui, už 103.000 Eur kuria...

Skatins autonominį vairavimą magistralėje „Via Baltica“ 5

Lenkijoje vykstančiame Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikos forume Lietuvos ir Lenkijos atstovai pasirašė...

„Uber“ Australijoje blokuos vartotojus, blogai įvertintus vairuotojų

„Uber“ Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje blokuos vartotojus, neigiamai vertinamus vairuotojų. Ši naujovė...

LADA: susipažinkime iš naujo Rėmėjo turinys 31

Pirmą kartą pamatęs šį automobilį, kuris puikuojasi virš šio teksto, retas gali pasakyti, kokia tai markė ir...

Laisvalaikis
2018.09.06
Prie pasaulinio „Shell“ augimo prisideda ir Lietuvos rinka Rėmėjo turinys

Pasaulyje pripažintų „Shell“ produktų atstovė Baltijos šalyse UAB „Jungent Lietuva“ šį prekių ženklą...

Pramonė
2018.09.06
Rusiška pasaka – iššūkiai „Teslai“ ir vokiškoms „premium“ markėms 25

Net pristatydamos vienetinius savo sukurtus automobilius, žinomos Rusijos įmonės nesikuklina ir sakosi...

Transportas
2018.09.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau