Kas tai? Eksperto įžvalgos

Klaipėdos jūrų uostą augina pamatuotos investicijos

Publikuota: 2018-09-10
Klaipėdos jūrų uostas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Klaipėdos jūrų uostas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Apie Klaipėdos jūrų uostą pastaruoju metu girdima tikrai daug – be kasmet naujus rekordus mušančių krovos apimčių netrūksta ir kitų naujienų, gerinančių mūsų šalies uosto konkurencingumo reitingus, vis garsiau kalbama ir apie išorinio uosto statybas.

Martynas Armonaitis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) Ekonomikos ir finansų direktorius pabrėžia, kad uosto plėtrą diktuoja ne tik uosto kompanijų poreikiai, bet ir objektyvios tendencijos rinkoje. O jos akivaizdžiai krypsta tik augimo ir masto ekonomijos pusėn.

nuotrauka::1 left

Ar galite trumpai nusakyti, kaip Klaipėdos uostas atrodo kitų Baltijos jūros, Europos uostų kontekste?  

Kalbant apie uostus, dažniausiai naudojamas parametras, pagal kurį vertinamas uosto dydis  – krovos apimčių palyginimas. Pagal šį rodiklį Klaipėdos uostas su 43 mln. t. krova praėjusiais metais yra didžiausias Baltijos jūroje tarp ES uostų. Didesni yra Rusijos uostai, tačiau jie daugiausia orientuoti į šios šalies žaliavų eksportą. Artimiausi Klaipėdos jūrų uosto konkurentai – Lenkijos, Latvijos, Estijos uostai. Klaipėdos jūrų uoste pagrindinę dalį sudaro lietuviški ir baltarusiški kroviniai, taip pat vykdomas perskirstymas – jūra atplukdytas krovinys uoste perkraunamas į mažesnius laivus ir jais keliauja į kitus uostus. Su pastarąja sritimi labiausiai ir siejame augimo perspektyvą.

Kuo Klaipėdos uostas išsiskiria iš konkurentų?

Krovinio įvairove: Klaipėdos uostas yra daugiausia skirtingų rūšių krovinių kraunantis uostas. Jame galima rasti praktiškai visą krovinių paletę: skysti, birūs kroviniai, dujos. Esame labai universalus, daugiafunkcinis uostas, kuriame nedominuoja nė viena krovinio rūšis. Toks visų kiaušinių nesudėjimas į vieną pintinę leidžia stabiliai augti ir apsisaugoti nuo rinkos svyravimų, kai dėl įvairių priežasčių netikėtai sumažėja vienos rūšies krovinių.

Ir dar – Klaipėda yra iš tiesų šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros uostas. Šiauriau esantys uostai taip pat save laiko neužšąlančiais, tačiau visuose stovi ledlaužiai, ir jie kartais panaudojami. O į Klaipėdą žiemą įplaukiančiam laivui nebūtina turėti ledo klasę, nereikia gaišti laiko ir mokėti papildomai už ledo laužymą.

O kalbant apie uosto veiklos principus, visi ES uostai veikia daugmaž panašiai: valstybė nuomoja bendrovėms žemę ir rūpinasi uosto infrastruktūra, o privatus verslas investuoja į sandėliavimo pajėgumus, krovos techniką ir kita įrangą. Lyginant su kitais uostais, Klaipėdoje į infrastruktūrą investuojama bene daugiausiai, galbūt tik Gdanskas, jau turintis išorinį uostą, galėtų pasivaržyti pagal investicijų lygį.

Per praėjusius penkerius metus Klaipėdos uoste investuota 176 mln. Eur, planuojamų artimiausių investicijų suma irgi įspūdinga – 407 mln. Eur. Į ką daugiausia investuojama uoste?

KVJUD yra atsakinga už uosto infrastruktūros plėtrą, tad pagrindinės investicijos – į laivybos kanalą, krantines, bangolaužius, privažiuojamuosius geležinkelius. Strateginis mūsų tikslas – sugebėti priimti didžiausius laivus, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą. Tam reikia dviejų dalykų: užtikrinti tinkamas navigacines sąlygas, t.y. pasiekti 17 m. gylį (toks yra Danijos sąsiauriuose) bei suformuoti teritorijas, kuriose galima būtų sukaupti visą tokiam laivui užpildyti reikalingą krovinį. Siekiant šio tikslo ir planuojamas išorinis uostas, taip pat bus gilinamas ir esamas uostas.

Didžiausias pastarojo meto projektas ir buvo susijęs su laivybos kanalo gilinimu: 2013 m. jis išgilintas iki 14,5 m. Taip pat SGD terminalo infrastruktūros formavimas, Smeltės konteinerių terminalo krantinių darbai. Iš esmės visas uosto teritorijas galima dalinti į „prieš“ ir „po“ – kas atlikta ir kokie darbai dar laukia.

Klaipėdos uostas veikia viešos ir privačios partnerystės principu – investuoja ne tik valstybės žemę patikėjimo teise valdanti KVJUD, bet ir uoste veikiančios kompanijos. Per 25 m. privatus verslas Klaipėdos uoste investavo dvigubai daugiau nei valstybė.

Kaip veikia investicijų mechanizmas Klaipėdos uoste?

Uosto kompanijos, dirbančios tiesiogiai su krovinio savininkais, susiduria su įvairiais infrastruktūriniais pajėgumų trūkumais. Jos teikia paraišką KVJUD, įvardindamos, kokios infrastruktūros joms reikėtų papildomai. Sprendimas, ar investuoti į uosto naudotojų infrastruktūros gerinimą priimamas įvertinus finansinę naudą, kurią gaus uosto direkcija. Jei matome, kad investicija mums atsipirks finansiškai, tuomet jai bus uždegta žalia šviesa. Jei ne – ne. Principas labai aiškus, atsiperkamumo formulė – skaidri. Viešos ir privačios partnerystės laikymasis užtikrina, kad investuojama tik ten, kur tai daryti išties prasminga. Jį įgyvendinti padeda ir unikali, tik Klaipėdos uostui būdinga struktūra – net dvi patariamojo pobūdžio institucijos: uosto taryba ir uosto plėtojimo taryba. Jos sujungia tiek privatų verslą, tiek mokslo bendruomenę, uosto direkciją ir kitas suinteresuotas puses (transporto, logistikos kompanijas, pasienio tarnybą, Muitinę ir kitas). Tarybose svarstomi visi uosto projektai, atsižvelgiama į pagrįstą kritiką, diskutuojama ir ieškoma racionaliausio, teisingiausio sprendimo.

Kokias lėšas investuoja Uosto direkcija?

Savo uždirbtas lėšas, retkarčiais – ES struktūrinių fondų. Uostas uždirba iš dviejų šaltinių: išnuomotos žemės (apie 13 proc. pajamų) ir naudojimosi uostu mokesčio. Pastarąjį moka laivų savininkai už uosto paslaugų kompleksą: įplaukimą, naudojimąsi infrastruktūra, locmanų paslaugas ir panašiai. Šios uosto rinkliavos tiesiogiai priklauso nuo laivo dydžio (tonažo) ir sudaro didžiausią uosto pajamų pyrago dalį. Mokesčių mokėtojų pinigai iš valstybės biudžeto į uostą nepatenka: Valstybė uosto niekaip nesubsidijuoja, iš jos negauname nė vieno euro. KVJUD investuoja ir vykdo savo funkcijas iš sukauptų lėšų, gaunamų iš minėtų dviejų šaltinių.

Ar infrastruktūros plėtros užtikrinimas yra pagrindinė KVJUD funkcija?

Įvardinčiau dvi funkcijas, kurios abi vienodai svarbios. Be infrastruktūros vystymo direkcija dar yra atsakinga už navigaciją uoste. Uosto kapitonas su savo tarnyba sudaro beveik pusę KVJUD personalo. Tai dispečeriai, laivų eismo tarnyba, locmanai, laivynas, atliekantis gylio matavimus, narai ir kiti specialistai, kurie kasdien rūpinasi sklandžiu uosto darbu.

Klaipėdos uosto perspektyva. Ar esate nusiteikę optimistiškai?

Rezultatai optimizmo išties įkvepia, tačiau galvojame racionaliai, matome daug iššūkių. Konkurencinė kova įtempta ir vis stiprėja, ypač turint omenyje, kad Latvijos ir Estijos uostuose, stipriai priklausančiuose nuo Rusijos krovinio, pastarojo kasmet mažėja, tad jie ima žvalgytis į srautus, kurie galėtų keliauti ar jau keliauja per Klaipėdą. Tačiau mes įsitikinę, kad Klaipėdos uostas turi perspektyvą, nors ir nėra apsaugotas nuo netikėtų kritimų.

Uostas šaliai be galo naudingas – jis užtikrina kokybišką transporto infrastruktūrą valstybės mastu. Kai šalies verslui nebelieka logistinių apribojimų pasiekti tolimiausias rinkas, kai jis gali atsivežti žaliavas ir išgabenti savo produkciją palankiausiomis sąlygomis, smarkiai išauga tarptautinis šalies įmonių konkurencingumas. Uostas yra ir svarbi transporto sektoriaus grandis, o šis sektorius sukuria net 13 proc. šalies BVP. Uoste sukuriama daugybė darbo vietų statybos, laivų remonto ir statybos sektoriuose, kuriančiuose itin didelę pridėtinę vertę. 90 proc. Klaipėdos LEZ įmonių per apklausą atskleidė, kad nebūtų pasirinkusios Lietuvos, jei ne greta esantis uostas. Tad uostas reikšmingas ir pritraukiant užsienio investicijas. Tikrai ne pagrindinė, bet neatsiejama uosto dalis – kruizinė laivyba. Į Klaipėdą atplaukiantys kruiziniai laivai puošia uostą ir atneša naudos miesto verslininkams. Tad uosto plėtra bei, atitinkamai, konkurencingumo stiprinimas, turėtų būti valstybės prioritetas.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Europos Parlamentas apribojo sunkvežimių taršą 1

Nuo 2025 m. nauji sunkvežimiai ES vidutiniškai turės išmesti 15%, o nuo 2030 m. – 30% mažiau anglies...

„Uber“ ateina į biržą: Lietuvos analitikų verdiktas, ar verta investuoti Premium

JAV pavėžėjimo paslaugų pradininkei „Uber“ žengiant į biržą, Lietuvos analitikų nuomonės dėl investavimo į...

Rinkos
2019.04.18
Ministras L. Kukuraitis vairuotojams dienpinigius siūlo mokėti, jeigu jų alga sieks 2 MMA  31

Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, ateityje tolimųjų reisų vairuotojams planuojama leisti...

„Girteka“ imasi būstinės statybos Vilniuje – investuojama 60 mln. Eur 24

Krovinių gabenimo grupė „Girteka“ investuoja į naują būstinę Vilniuje, kurioje po kelerių metų perkels dirbti...

Statyba ir NT
2019.04.17
Šalies oro uostuose – daugiau skrydžių ir keleivių

Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai pirmąjį metų ketvirtį perskraidino daugiau kaip 1,322 mln. keleivių. Šis...

Atsistatydino „Klasco“ generalinis direktorius 10

Vytautas Kaunas, „Achemos grupės“ valdomos vienos didžiausių Klaipėdos krovos bendrovių „Klasco“ generalinis...

Naujų automobilių pardavimai Lietuvoje augo sparčiausiai ES

Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje per tris šių metų mėnesius buvo sparčiausias Europos Sąjungoje,...

Pirmąjį ketvirtį „airBaltic“ iš Lietuvos skraidino 20% daugiau keleivių 1

Pirmąjį šių metų ketvirtį oro bendrovė „airBaltic“ aptarnavo daugiau kaip 100.000 keleivių į Lietuvą ir iš...

Su „Vlantana“ susijusi „Stonus Invest“ prie Klaipėdos planuoja logistikos centrą Premium 1

Bendrovė „Stonus Invest“ Klaipėdos rajone, šalia autostrados Vilnius–Klaipėda, ketina statyti naują...

Žalieji sprendimai ateities miestams: mažiau tarši logistika Verslo tribūna 1

Tokiu pavadinimu konferenciją Vilniuje balandžio 12 d. surengė Žaliosios politikos institutas. Renginyje,...

Europos Parlamentas pritarė papildomoms saugumo priemonėms automobiliuose

Nuo 2022 m. Europos Sąjungos (ES) rinkoje parduodamuose naujuose automobilių modeliuose turės būti sumontuota...

„Silberauto“ netoli Gariūnų planuoja kėbulų remonto kompleksą

Vokietijos automobilių gamintojai „Daimler“ Lietuvoje atstovaujanti Estijos kapitalo bendrovė „Silberauto“...

Blokų grandinės logistikoje: kelią skinantys milžinai kviečia mažesnius Premium

Blokų grandinių („blokchain“) technologija žada naujas logistikos galimybes: gerąja „Maersk“ ir IBM praktika...

Kad kvėpuoti būtų lengviau: „valstiečiai“ galėtų prisiminti, kad jie yra ir „žalieji“ 15

Kova su smirdančiu pilkšvai-juodu dūmeliu Europoje jau tapo realybė ir būtų kvaila tai ignoruoti.

ES pučia žaliąjį burbulą – kasmet nori surinkti bent po 180 mlrd. Eur Premium 12

Pastatų renovacija, transportas, mobilumo miestuose projektai, energetika, miškininkystė – tai į...

Finansai
2019.04.15
Įvardijo kovo punktualiausią pasaulyje oro bendrovę

Italijos oro bendrovė „Alitalia“ kovo mėnesį buvo pati punktualiausia oro vežėja pasaulyje, rodo...

Paslaugos
2019.04.13
Naudotų automobilių rinka smuktelėjo po metų augimo 2

2019 m. kovą Lietuvoje pirmą kartą įregistruotas 14.591 naudotas lengvasis automobilis, 5,2% mažiau nei 2018...

Iš „Gelsaugos“ iškeliama apsaugos veikla, svarstys apie pardavimą 4

„Lietuvos geležinkelių“ valdomoje bendrovėje „Gelsauga“ pradedama reorganizacija – į atskirą įmonę...

Lenkijos transporto bendrovė „Laude“ kuriasi Kaune  3

Lenkijos transporto ir logistikos bendrovė „Laude“ kuriasi Kaune – įmonė įsteigė įmonę „Laude Baltica“.

Sandėliavimo patalpų plėtotojai atranda Klaipėdą   Premium

Pastaruosius kelerius metus banguotai besivysčiusi Klaipėdos sandėliavimo NT rinka šiemet įgauna pagreitį ir...

Statyba ir NT
2019.04.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau