Klaipėdos uostas išlaiko lyderystę

Klaipėdos uoste per pirmus septynis šių metų mėnesius krovinių perkrauta 8,4% daugiau nei tuo pat metu pernai – 24,02 mln. t, krovos statistinius duomenis praneša naujienų agentūra BNS. Būtingės terminale per septynis mėnesius perpilta 5,384 mln. tonų naftos – 0,1% daugiau nei prieš metus.

Krovinių srautai per Rygos uostą padidėjo 4,4%, iki 20,884 mln. t, Ventspilio – sumenko 14,7%, iki 11,580 mln. t, Liepojos – paaugo 20%, iki 4,411 mln. t. Talino jungtinis uostas krovos duomenų sausį-liepą kol kas nepaskelbė. Estijos statistikos departamento duomenimis, krova visuose šalies uostuose palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 2,7%, iki 21,1 mln. t.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) skaičiuoja, kad jei metų antrąją pusę uosto apyvarta būtų panaši kaip pirmąjį pusmetį (22 mln. t), per visus 2018 m. metus ji gali pasiekti daugiau nei 44 mln. tonų. Tai būtų naujas Klaipėdos uosto rekordas – pernai čia krauta 43,17 mln. t įvairių krovinių, daugiausia per visą uosto istoriją.

Per pirmą šių metų pusmetį, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, dėl prasidėjusio konteinerių paskirstymo per „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centrą labiausiai augo konteinerizuotų krovinių krova – buvo perkrauta 93.583 sąlyginių konteinerių vienetų (TEU) arba 1,06 mln. t daugiau nei prieš metus.

„Rezultatai fantastiniai, auga krova, o uosto direkcijos pajamos iš rinkliavų ir pelnas auga labiau nei planavome“, – pirmojo pusmečio rezultatus komentavo Arvydas Vaitkus, KVJUD vadovas.

Uosto direkcija šiemet į valstybės biudžetą sumokėjo 22,3 mln. Eur, 70% nuo paskirstytinojo 2017 m. pelno, kuris siekė 31,9 mln. Eur.

Tęsinys po grafiku:

[infogram id=“f3025e2c-5245-4e99-a573-2b8309c86532“ prefix=“QEr“ format=“interactive“ title=“Klaipėdos, Rygos, Ventspilio ir Talino uostų palyginimas, 2017 m.“]

KVJUD teigimu, pagrindiniai konkurentai Klaipėdos uosto eksporto kroviniams yra Latvijos uostai, o importo kroviniams bei konteinerių paskirstymui – Latvijos bei Lenkijos uostai. Ir pabrėžia, kad, norint išlaikyti Klaipėdos uosto konkurencingumą, būtina jį toliau plėsti ir gilinti, taip pat didinti „Lietuvos geležinkelių“ konkurencingumą.

Direkcija nurodo, kad visi didžiausi Klaipėdos uosto konkurentai vykdo plėtros projektus ir numato tolesnę plėtrą. Rygos uostas gilina ir plečia uostą į teritorijas atokiau miesto. Ventspilio uostas numato išorinio uosto statybas. Liepojos uostas gilina uosto akvatoriją.

Gdansko uostas pernai vasarą užbaigė antrą išorinio konteinerių terminalo plėtros etapą, o nauji pajėgumai iškart buvo užpildyti konteineriais. Per pastarąjį dešimtmetį, Gdansko uostui pastačius išorinį konteinerių terminalą, konteinerių apyvarta čia išaugo 20 kartų ir pernai siekė 1,6 mln. TEU (Klaipėdos uoste – 0,473 mln. TEU). Be to, Gdansko uostas planuoja naujo išorinio uosto įvairiems kroviniams statybą. Lenkijos Gdynios uostas taip pat numato išsigilinti uostą, padidinti laivų apsisukimo ratą.

2018-2021 m. Klaipėdos uosto direkcija planuoja investuoti 407 mln. Eur, iš jų 293,3 mln. Eur numatyta krantinėms ir molams statyti bei rekonstruoti, 73 mln. Eur – uosto akvatorijos ir krantinių gilinimo darbams. Dalį projektų direkcija turėtų įgyvendinti iš skolintų lėšų – iki 2021 m. planuojama paskola – 154 mln. Eur. Įgyvendinus numatytus investicinius projektus, Uosto direkcija planuoja iki 2040 m. pasiekti 100 mln. t krovą.

„Yra du variantai – arba nuolat investuoti į uostą ir sudaryti galimybes naujų krovinių rūšims, arba neinvestuoti ir kristi žemyn“, – tvirtina p. Vaitkus.

Anot jo, investicijos į uosto infrastruktūrą vidutiniškai atsiperka per 2,5-3 metus.

Krovos mastas Klaipėdoje iš esmės pasikeistų, jei būtų įgyvendintas išorinio uosto projektas. Jį uosto direkcija yra įtraukusi į uosto bendrąjį planą, tačiau sprendimas dėl tokios plėtros turi būti priimtas Vyriausybės lygiu.

Direkcija siūlo, kad jūroje ties Melnrage būtų suformuotas 130 ha ploto pusiasalis – išorinis uostas, o pietinėje uosto dalyje, Kuršių mariose, supilta apie 80 ha sausumos teritorija.

Anot p. Vaitkaus, išorinio uosto atsiradimas išspręstų dvi pagrindines problemas, su kuriomis šiandien susiduria Klaipėdos uostas, – leistų priimti pačius didžiausius laivus, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą, ir sukurtų naujus žemės plotus krovai.

„Pastaraisiais metais laivų dydžiai auga drastiškai – masto ekonomika jūrų segmente įgauna vis didesnę apimtį. Todėl nesukūrę naujos infrastruktūros, tapsime nekonkurencingi“, – aiškina jis.

Plėtojant išorinį uostą ties Melnrage, statybos, preliminariu KVJUD skaičiavimu, galėtų kainuoti 700–800 mln. Eur. Atnaujintos Klaipėdos uosto plėtros galimybių studijos rengėjos UAB „Smart Continent LT“ vertinimu, jo kaina siektų 619 mln. Eur. „Smart Continent LT“ skaičiavimu, numatomas išorinio uosto krovos potencialas, preliminariu vertinimu, būtų apie 39,4 mln. t per metus, iš jų konteinerių krova siektų 26,4 mln. tonų.