Atnaujintose Klaipėdos uosto plėtros galimybių studijose – Melnragės ir Būtingės palyginimas

Publikuota: 2018-08-01
Klaipėdos jūrų uostas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Klaipėdos jūrų uostas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Atnaujinusi 2011 m. parengtą galimybių studiją, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipsis į Vyriausybę, siekdama uosto plėtrą pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Trečiadienį Klaipėdoje buvo pristatyta 2011 m. „Inros Lackner AG“, UAB „Ernst & Young Baltic“, SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ konsultantų konsorciumo parengta, o dabar UAB „Smart Continent LT“  atnaujinta Klaipėdos uosto plėtros galimybių studija. KVJUD praneša, kad atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl šios nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Pasak Studijos rengėjų, šis atnaujinimas buvo reikalingas, siekiant aktualizuoti duomenis, atsižvelgiant į pasikeitusį kontekstą ir tarptautinę situaciją.

Plėstis skatina prognozės

KVJUD pateikiamos „Smart Continent LT“ studijos nurodo, kad optimistiniu scenarijumi 2040 m. rinkos poreikis turėtų siekti iki 104,34 mln. t. Siekiant jį patenkinti ir atsižvelgiant į sezoniškumo svyravimus ir pikus, Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas turėtų siekti 133,45 mln. t. Tvirtinama, kad jeigu išorinis uostas nebūtų statomas, tikėtina, kad, atsižvelgiant į pasaulines konteinerizacijos tendencijas, esamo Klaipėdos uosto konteinerių krovos pajėgumo nebeužteks.

„Smart Continent LT“ ekspertų teigimu, 2040 m. pagal realų scenarijų per Klaipėdos uostą bus gabenama 87 mln. t, pagal optimistinį – 104,3 mln. t. Numatoma, kad daugiausiai – net iki 4 kartų augs konteinerių krova. Pagal realų scenarijų būtų kraunama 26,57 mln. t konteinerių, pagal optimistinį – 35,37 mln. t konteinerių. Didžiausią įtaką šiam augimui, pagal regresinį modelį parengtą prognozę, turės konteinerių krovos augimas pasaulyje – nuo 2010 iki 2017 m. konteinerių srautai pasaulyje kiekvienais metais augo vidutiniškai 5,8% kasmet. Todėl, remiantis studija, esamo konteinerių krovos pajėgumo neužteks, jeigu nebus statomas papildomas išorinis uostas.

Ekspertų manymu, iš viso numatomas tik išorinio uosto krovos pajėgumas 2040 m. siektų 39,4 mln. t, iš kurių 26,4 mln. t sudarytų konteinerių krova. Studijoje rašoma, kad 2040 m. per Klaipėdos uostą (įskaitant išorinį uostą) kroviniai bus gabenami ekologiškai ir subalansuotai – vos apie 20% krovinių pasiektų uostą kelių transportu. Didžioji dalis – per 50% būtų atvežama geležinkeliu ir dar apie 20% – laivais.

Tikisi koncesijos

Uosto vadovai tvirtina, kad uostas visų pirma nebus statomas, nesuradus partnerio. O su pastaruoju bus sudaryta sutartis, kaip tai padaryta su SkGD terminalu: jeigu krovos kiekis nepasiekia sutartyse numatytos apimties, terminalas uostui moka kompensaciją.

„Teisinė koncesijos bazė uoste kol kas nėra egzistuojanti, – sako Arvydas Vaitkus, KVJUD generalinis direktorius. – Bet mes tikime, kad tai bus koncesinis konkursas. Šiandien negaliu atsakyti, ar tai bus 100% koncesija, ar įprastinė nuomos forma – tai spręs Seimas, o ne mes.“

Jis pastebi, kad Europos uostai dažniausiai dirba pagal koncesijos sutartis, tuo tarpu Klaipėdoje infrastruktūrą pastačiusi uosto vadovybė sudaro „paprastą žemės nuomos sutartį“.

„Mūsų Vyriausybei reikia perlipti per tą sunkų koncesijos slenkstį ir prisitraukti investuotoją, kuris rūpintųsi savo investicija“, – pastebi p. Vaitkus, pridurdamas kad didelių koncesinių projektų Lietuvoje dar nėra buvę.

Prioritetai – Melnragei

Ekspertai, atnaujindami studiją, analizavo dvi galimas išorinio uosto vietos alternatyvas – Melnragę ir Būtingę.

Atnaujintoje studijoje akcentuojama esamo ir išorinio uosto vystymo ekonominė nauda, nepriklausomai nuo uostui parinktos vietos. Numatoma, kad 2040 m. šis projektas galėtų sukurti 25.000–30.000 darbo vietų – tai apimtų ne tik uosto darbuotojus, bet ir susijusiose įmonėse, įskaitant Klaipėdos LEZ teritoriją, dirbančius asmenis. Studijos autoriai nurodo, kad šis indeksas apskaičiuotas vadovaujantis kitų išorinių uostų patirtimi.

„Vertinant kompleksiškai, pagal sąnaudų–naudos santykį, Melnragės alternatyva yra beveik 2 kartus naudingesnė ir daugiau kaip 540 mln. Eur pigesnė. Be to, Būtingėje įgyvendinti tokio masto projektą būtų labai sudėtinga. Būtingės alternatyva yra vos 550 m nuo Lietuvos–Latvijos sienos ir patenka į Būtingės geomorfologinio draustinio teritoriją – tai labai apsunkina šios teritorijos vystymą“, – pranešime cituojamas Andrius Jaržemskis, UAB „Smart Continet LT“ direktorius. Specialistai, įvertinę ne vieną kriterijų, nurodo, kad pastatyti išorinį uostą ties Būtinge reikėtų 1,163 mlrd. Eur, kai uostas ties Melnrage kainuotų 619 mln. Eur.

Šie skaičiai labai skiriasi nuo ankstesnės studijos, kurioje buvo nurodoma, kad Melnragei reikalinga 1,1 mlrd. Eur investicija. Pasak p. Jaržemskio, tokius pokyčius lėmė tai, kad pastaraisiais metais Klaipėdoje jau buvo įgyvendinti keli projektai, kurie buvo numatyti Melnragėje plane – tai SkGD terminalas, akvatorijos gilinimas ir „ro-ro“ terminalas.

„Dabar šie projektai jau yra įgyvendinti, todėl jie lemia sąlyginį Melnragės plano atpigimą“, – numatomų investicijų pokyčius aiškina „Smart Continent LT“ vadovas.

„Sunkiai įsivaizduojama“

Pasak Vaitkaus, Melnragės naudą padidina dar vienas faktorius.

„Neseniai mes vertinome ar ne 11 uosto vartų perstatymo variantų, sulaukėme išvados, kad neįrengdami išorinio uosto, mums reikėtų maždaug 80 mln. investicijų, atviroje jūroje statant tam tikras bangolaužių konstrukcijas. Ši dalis studijoje netgi nėra įvertinta“, – sako uosto vadovas. Jis tvirtina, kad Būtingės atvejis būtų netgi „sunkiai įsivaizduojamas“.

„Vienu atveju mes turime Lietuvos kranto liniją, o kitu – kitos valstybės kranto liniją. Tai yra viena iš labai rimtų priežasčių, nekalbant net apie skaičius ar kompensavimo priemones. Valstybė negali investuoti į kitą valstybę – to neleidžia teisės aktai“, – tvirtino p. Vaitkus. Jis primena, kad ankstesnės studijos kaštų ir naudos analizėje buvo nurodyta, kad Būtingė yra nenaudingas pasirinkimas.

Toliau – Vyriausybė

Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į Vyriausybę dėl šios nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Tai atvertų galimybę rengti kitus reikiamus projektus. KVJUD nurodo, jog kol kas nėra aišku, kokia gali būti pasirinkta išorinio uosto vieta – ties Melnrage ar Būtinge. Tai bus galima padaryti tik tada, kai bus parengta naujojo Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija.

Vertindamas jau nuo 2008 m. pradėtą ir 2011 m. plėtotą išorinio uosto plėtros planą, p. Vaitkus pastebi, kad tai – jau trečiasis planas.

„Dabar mes vėl grįžtame prie tų pačių klausimų. Mes, turėdami su japonų specialistais sudarytą unikalią studiją, praleidome 16 metų diskutuodami. Gdanskas tada krovė po keliasdešimt tūkstančių konteinerių ir Klaipėda buvo toli priekyje. Tačiau Gdanskas laiku viską suspėjo pasidaryti ir dabar jie mus gerokai lenkia. Šiandien, mūsų skaičiavimais, Gdansko išorinis uostas jau yra atsipirkęs ir uždirba milijonus eurų į valstybės biudžetą“, – tvirtina p. Vaitkus, pabrėždamas politinių diskusijų poveikį šiam projektui.

„Dabar reikia vertinti ne vien tai, kas pagrįsta skaičiais. Dabar vyksta nuožmi laivybos aljansų kova, kuri pastebimai persikelia į kranto pusę. Todėl mes arba turime priimti sprendimą ir nueiti į priekį, arba ilgam likti autsaiderių sąrašuose“, – sakė uosto vadovas.

Atnaujintos studijos ataskaita yra vieša ir su ja KVJUD tinklalapyje galima susipažinti nuo rytdienos iki rugpjūčio 31 d.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Lufthansa“ testuoja naują keleivių įlaipinimo į lėktuvą metodą 1

Oro bendrovė „Lufthansa“ ir jos antrinė įmonė „Swiss Airlines“ bando naują keleivių įlaipinimo į lėktuvą...

Paslaugos
2019.07.18
„LG Cargo“ gavo „Milsos“ užsakymą vežti skaldą

„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „LG CARGO“ pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo susitarimą su...

Manoma, kad „Orlen Lietuva“ įsivežė užterštos rusiškos naftos 

Naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, tikėtina, atsigabeno chloru užterštos rusiškos naftos krovinį.

Pramonė
2019.07.18
S. Skvernelis žada NT ir taršių automobilių mokesčius   33

Naujų mokesčių bei didesnio jų progresyvumo Lietuvai nepavys išvengti, sako laikinasis premjeras. Sauliaus...

Verslo aplinka
2019.07.18
Prekybos karai mažina krovininio oro transporto poreikį pasaulyje Premium 3

Tarptautinė oro transporto asociacija IATA skelbia apie mažėjančią krovininio oro transporto paklausą, bet...

Tuščių konteinerių kaina – beveik 18 mlrd. Eur per metus  Premium 2

Konteineriais gabenama 95% pasaulio prekių, tačiau trečdalis jų keliauja tušti. Specialistai komentuoja, kad...

SGD terminalo išlaikymo našta mažės nuo gruodžio, žada premjeras  1

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad nuo gruodžio 1 d. pavyks sumažinti suskystintų gamtinių...

Pramonė
2019.07.17
Į kelių priežiūrą per ateinančius dvejus metus ketinama investuoti apie 1 mlrd. Eur 11

Šalies kelių priežiūrai finansuoti 2020–2021 metais ketinama skirti apie 1 mlrd. Eur. Pasak Lietuvos...

„Lietuvos geležinkeliai“: duomenų apie „Sigmen“ grėsmę nacionaliniam saugumui nėra 1

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ skelbia, kad kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti...

„Klaipėdos konteinerių terminalas“ pasistiprino naujais kranais

Bendrovė „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (KKT) pradėjo dirbti su nauju, universalios paskirties uosto...

Šviesoforuose nuo kitų metų nebeliks dešiniojo posūkio lentelių 45

Susisiekimo ministerija atnaujino Kelių šviesoforų įrengimo taisykles – nuo ateinančių metų šviesoforuose...

„Transporent“ gavo 7,8 mln. Eur Lietuvos pašto užsakymą 9

Automobilių nuomos įmonė „Transporent“ gavo 7,755 mln. Eur valstybės valdomo Lietuvos pašto užsakymą – ji...

Vilnius už 19 mln. Eur pirks 50 naujų autobusų 2

Vilnius už 19,36 mln. Eur pirks 50 naujų žemagrindžių autobusų – juos savivaldybei parduos konkursą laimėjusi...

Ruošiasi sutvarkyti neasfaltuotą gatvę Vilniaus Šnipiškėse

Vilniaus miesto savivaldybė ruošiasi sutvarkyti Šnipiškėse esančią Krokuvos gatvę, kurios dalis vis dar...

Statyba ir NT
2019.07.16
Vilnių sieks paversti siuntų iš Kinijos logistikos centru Europoje 5

„Lietuvos geležinkeliai“ krovinius iš Kinijos rengiasi gabenti tiesiogiai, be logistikos partnerių, o...

Šiemet prasidės Palangos oro uosto rekonstrukcija

Šių metų pabaigoje planuojama pradėti Palangos oro uosto rekonstrukciją, po kurios bus perplanuotos pastato...

„Lietuvos geležinkeliai“ dėl VPT sprendimo kreipėsi į teismą 1

„Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kurio prašo pripažinti Viešųjų...

Į bioetanolio gamyklą Kėdainių LEZ planuojama investuoti iki 180 mln. Eur Premium 7

Estijoje registruota „Baltic Bioethanol“ Kėdainių LEZ planuoja statyti 180 mln. Eur vertės bioetanolio...

Pramonė
2019.07.16
„ACE Logistics“ pirmąjį pusmetį augo 8,5%, mažėja kelių transporto dalis 1

Estijos kapitalo logistikos ir transportavimo sprendimų įmonių grupės „ACE Logistics“ Lietuvos padalinys...

Vilniuje bus įrengtos penkios didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės 8

Vilniuje, netoli magistralinių kelių, planuojama įrengti 5 viešąsias didelės galios elektromobilių įkrovimo...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau