Atnaujintose Klaipėdos uosto plėtros galimybių studijose – Melnragės ir Būtingės palyginimas

Publikuota: 2018-08-01
Klaipėdos jūrų uostas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Klaipėdos jūrų uostas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Atnaujinusi 2011 m. parengtą galimybių studiją, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipsis į Vyriausybę, siekdama uosto plėtrą pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Trečiadienį Klaipėdoje buvo pristatyta 2011 m. „Inros Lackner AG“, UAB „Ernst & Young Baltic“, SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ konsultantų konsorciumo parengta, o dabar UAB „Smart Continent LT“  atnaujinta Klaipėdos uosto plėtros galimybių studija. KVJUD praneša, kad atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl šios nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Pasak Studijos rengėjų, šis atnaujinimas buvo reikalingas, siekiant aktualizuoti duomenis, atsižvelgiant į pasikeitusį kontekstą ir tarptautinę situaciją.

Plėstis skatina prognozės

KVJUD pateikiamos „Smart Continent LT“ studijos nurodo, kad optimistiniu scenarijumi 2040 m. rinkos poreikis turėtų siekti iki 104,34 mln. t. Siekiant jį patenkinti ir atsižvelgiant į sezoniškumo svyravimus ir pikus, Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas turėtų siekti 133,45 mln. t. Tvirtinama, kad jeigu išorinis uostas nebūtų statomas, tikėtina, kad, atsižvelgiant į pasaulines konteinerizacijos tendencijas, esamo Klaipėdos uosto konteinerių krovos pajėgumo nebeužteks.

„Smart Continent LT“ ekspertų teigimu, 2040 m. pagal realų scenarijų per Klaipėdos uostą bus gabenama 87 mln. t, pagal optimistinį – 104,3 mln. t. Numatoma, kad daugiausiai – net iki 4 kartų augs konteinerių krova. Pagal realų scenarijų būtų kraunama 26,57 mln. t konteinerių, pagal optimistinį – 35,37 mln. t konteinerių. Didžiausią įtaką šiam augimui, pagal regresinį modelį parengtą prognozę, turės konteinerių krovos augimas pasaulyje – nuo 2010 iki 2017 m. konteinerių srautai pasaulyje kiekvienais metais augo vidutiniškai 5,8% kasmet. Todėl, remiantis studija, esamo konteinerių krovos pajėgumo neužteks, jeigu nebus statomas papildomas išorinis uostas.

Ekspertų manymu, iš viso numatomas tik išorinio uosto krovos pajėgumas 2040 m. siektų 39,4 mln. t, iš kurių 26,4 mln. t sudarytų konteinerių krova. Studijoje rašoma, kad 2040 m. per Klaipėdos uostą (įskaitant išorinį uostą) kroviniai bus gabenami ekologiškai ir subalansuotai – vos apie 20% krovinių pasiektų uostą kelių transportu. Didžioji dalis – per 50% būtų atvežama geležinkeliu ir dar apie 20% – laivais.

Tikisi koncesijos

Uosto vadovai tvirtina, kad uostas visų pirma nebus statomas, nesuradus partnerio. O su pastaruoju bus sudaryta sutartis, kaip tai padaryta su SkGD terminalu: jeigu krovos kiekis nepasiekia sutartyse numatytos apimties, terminalas uostui moka kompensaciją.

„Teisinė koncesijos bazė uoste kol kas nėra egzistuojanti, – sako Arvydas Vaitkus, KVJUD generalinis direktorius. – Bet mes tikime, kad tai bus koncesinis konkursas. Šiandien negaliu atsakyti, ar tai bus 100% koncesija, ar įprastinė nuomos forma – tai spręs Seimas, o ne mes.“

Jis pastebi, kad Europos uostai dažniausiai dirba pagal koncesijos sutartis, tuo tarpu Klaipėdoje infrastruktūrą pastačiusi uosto vadovybė sudaro „paprastą žemės nuomos sutartį“.

„Mūsų Vyriausybei reikia perlipti per tą sunkų koncesijos slenkstį ir prisitraukti investuotoją, kuris rūpintųsi savo investicija“, – pastebi p. Vaitkus, pridurdamas kad didelių koncesinių projektų Lietuvoje dar nėra buvę.

Prioritetai – Melnragei

Ekspertai, atnaujindami studiją, analizavo dvi galimas išorinio uosto vietos alternatyvas – Melnragę ir Būtingę.

Atnaujintoje studijoje akcentuojama esamo ir išorinio uosto vystymo ekonominė nauda, nepriklausomai nuo uostui parinktos vietos. Numatoma, kad 2040 m. šis projektas galėtų sukurti 25.000–30.000 darbo vietų – tai apimtų ne tik uosto darbuotojus, bet ir susijusiose įmonėse, įskaitant Klaipėdos LEZ teritoriją, dirbančius asmenis. Studijos autoriai nurodo, kad šis indeksas apskaičiuotas vadovaujantis kitų išorinių uostų patirtimi.

„Vertinant kompleksiškai, pagal sąnaudų–naudos santykį, Melnragės alternatyva yra beveik 2 kartus naudingesnė ir daugiau kaip 540 mln. Eur pigesnė. Be to, Būtingėje įgyvendinti tokio masto projektą būtų labai sudėtinga. Būtingės alternatyva yra vos 550 m nuo Lietuvos–Latvijos sienos ir patenka į Būtingės geomorfologinio draustinio teritoriją – tai labai apsunkina šios teritorijos vystymą“, – pranešime cituojamas Andrius Jaržemskis, UAB „Smart Continet LT“ direktorius. Specialistai, įvertinę ne vieną kriterijų, nurodo, kad pastatyti išorinį uostą ties Būtinge reikėtų 1,163 mlrd. Eur, kai uostas ties Melnrage kainuotų 619 mln. Eur.

Šie skaičiai labai skiriasi nuo ankstesnės studijos, kurioje buvo nurodoma, kad Melnragei reikalinga 1,1 mlrd. Eur investicija. Pasak p. Jaržemskio, tokius pokyčius lėmė tai, kad pastaraisiais metais Klaipėdoje jau buvo įgyvendinti keli projektai, kurie buvo numatyti Melnragėje plane – tai SkGD terminalas, akvatorijos gilinimas ir „ro-ro“ terminalas.

„Dabar šie projektai jau yra įgyvendinti, todėl jie lemia sąlyginį Melnragės plano atpigimą“, – numatomų investicijų pokyčius aiškina „Smart Continent LT“ vadovas.

„Sunkiai įsivaizduojama“

Pasak Vaitkaus, Melnragės naudą padidina dar vienas faktorius.

„Neseniai mes vertinome ar ne 11 uosto vartų perstatymo variantų, sulaukėme išvados, kad neįrengdami išorinio uosto, mums reikėtų maždaug 80 mln. investicijų, atviroje jūroje statant tam tikras bangolaužių konstrukcijas. Ši dalis studijoje netgi nėra įvertinta“, – sako uosto vadovas. Jis tvirtina, kad Būtingės atvejis būtų netgi „sunkiai įsivaizduojamas“.

„Vienu atveju mes turime Lietuvos kranto liniją, o kitu – kitos valstybės kranto liniją. Tai yra viena iš labai rimtų priežasčių, nekalbant net apie skaičius ar kompensavimo priemones. Valstybė negali investuoti į kitą valstybę – to neleidžia teisės aktai“, – tvirtino p. Vaitkus. Jis primena, kad ankstesnės studijos kaštų ir naudos analizėje buvo nurodyta, kad Būtingė yra nenaudingas pasirinkimas.

Toliau – Vyriausybė

Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į Vyriausybę dėl šios nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Tai atvertų galimybę rengti kitus reikiamus projektus. KVJUD nurodo, jog kol kas nėra aišku, kokia gali būti pasirinkta išorinio uosto vieta – ties Melnrage ar Būtinge. Tai bus galima padaryti tik tada, kai bus parengta naujojo Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija.

Vertindamas jau nuo 2008 m. pradėtą ir 2011 m. plėtotą išorinio uosto plėtros planą, p. Vaitkus pastebi, kad tai – jau trečiasis planas.

„Dabar mes vėl grįžtame prie tų pačių klausimų. Mes, turėdami su japonų specialistais sudarytą unikalią studiją, praleidome 16 metų diskutuodami. Gdanskas tada krovė po keliasdešimt tūkstančių konteinerių ir Klaipėda buvo toli priekyje. Tačiau Gdanskas laiku viską suspėjo pasidaryti ir dabar jie mus gerokai lenkia. Šiandien, mūsų skaičiavimais, Gdansko išorinis uostas jau yra atsipirkęs ir uždirba milijonus eurų į valstybės biudžetą“, – tvirtina p. Vaitkus, pabrėždamas politinių diskusijų poveikį šiam projektui.

„Dabar reikia vertinti ne vien tai, kas pagrįsta skaičiais. Dabar vyksta nuožmi laivybos aljansų kova, kuri pastebimai persikelia į kranto pusę. Todėl mes arba turime priimti sprendimą ir nueiti į priekį, arba ilgam likti autsaiderių sąrašuose“, – sakė uosto vadovas.

Atnaujintos studijos ataskaita yra vieša ir su ja KVJUD tinklalapyje galima susipažinti nuo rytdienos iki rugpjūčio 31 d.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„World Courier“: Lietuvoje svarbu būti vietiniu Premium

„Į Lietuvą atsekėme paskui klientus“, – tvirtina Lietuvoje biurą oficialiai atidarę pasaulinės specializuotos...

Transportas
2018.11.14
Sutarties su atliekų vežėja nenutraukusiai Panevėžio savivaldybei skirta bauda 6

Konkurencijos taryba skyrė 34.200 Eur baudą Panevėžio miesto savivaldybei už tai, kad ši neįvykdė tarybos...

„Omnivos“ investicijų maratonas skuba paskui e. prekybos augimą Premium 1

Metų pradžioje planavusi 1 mln. Eur investicijas, vėliau jas padvigubinusi ir dabar jau beveik 3 mln. Eur...

Transportas
2018.11.14
Svarstoma dėl keleivinio laivo maršruto iš Vilkijos į Kauną 5

VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD) svarsto galimybę plukdyti keleivius iš Kauno į Vilkiją.

Transportas
2018.11.14
Seimas neatlaisvino suvaržymų daliai smulkių degalų prekybininkų

Seimas neatšaukė prieš metus nustatytų griežtų reikalavimų daliai smulkių degalų prekybininkų.    

Transportas
2018.11.13
Lenkija beveik mėnesiui įves vidaus sienų kontrolę 2

Lenkija nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 16 d. laikinai atnaujins pasienio tikrinimus prie savo vidaus sienų,...

Transportas
2018.11.13
EK nutraukė pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl Klaipėdos uosto žemės nuomos

Lietuvai pernai leidus Klaipėdos uosto žemę nuomoti konkursą laimėjusioms bendrovėms ir taip sudarius...

Transportas
2018.11.12
„Klaipėdos naftos“ vadovo skaidrumą vertins valdyba 9

Paaiškėjus, kad valstybės valdomos bendrovės „Klaipėdos nafta“ (KN) viešuosius pirkimus laimi informacinių...

Energetika
2018.11.12
Prie naujo prekybos centro Vilniaus Pilaitėje – automobilių aikštelė miestui 8

Vilniaus Pilaitės mikrorajone prekybos centrą planuojanti statyti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė...

Statyba ir NT
2018.11.12
„Yandex. Taxi“ įžengė į Suomiją 10

Suomija tapo 14-a valstybe, kur teikiama Lietuvoje nemažai įtarimų sukėlusi „Yandex. Taxi“ paslauga – nuo...

Transportas
2018.11.11
„Uber“ geriausiems vairuotojams ruošia papildomų naudų paketą

Pavėžėjimo paslaugų platforma „Uber“ testuoja programą „UberPro“, pagal kurią geriausi vairuotojai gautų...

Vadyba
2018.11.11
„Volkswagen“ lūžio taškas: gamyklos bus pertvarkomos elektromobiliams 37

Koncerno planas – pasiūlyti mažiau, nei 20.000 Eur kainuojantį elektromobilį ir išsaugoti darbo vietas, tris...

Transportas
2018.11.11
Lietuvos vairuotojai mato leistinus ir neleistinus KET pažeidimus 19

Atliktas tyrimas parodo, kad didelė dalis vairuotojų toleruoja tam tikrus Kelių eismo taisyklių...

Transportas
2018.11.11
Baltarusijoje – dar 113 km mokamų kelių 1

Nuo gruodžio 1 d. Baltarusijoje bus praplėstas mokamų kelių tinklas, prie jo prijungiant tris naujus kelio...

Transportas
2018.11.10
Šeštadienį įsigalioja draudimas važiuoti su vasarinėmis padangomis 6

Šeštadienį pradeda galioti draudimas eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis.

Transportas
2018.11.10
Teismas leido „Small Planet Airlines“ atlikti būtinus mokėjimus

Restruktūrizavimo siekiančiai finansinių sunkumų patiriančiai Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovei „Small...

Transportas
2018.11.09
Paskelbtas antrasis kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos konkursas 1

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) šią savaitę paskelbė antrąjį 24,4 mln. Eur maksimalios vertės...

Transportas
2018.11.09
Vidinėse kovose verdanti „Linava“ rengiasi eiliniam kongresui

Artėjant Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ kongresui – naują lygmenį pasiekusios vadovų tarpusavio...

Transportas
2018.11.09
„Lietuvos geležinkeliai“ plečia partnerių ratą Lenkijoje 2

AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė krovinių vežimo sutartis su Lenkijos logistikos bendrove „Polfrost...

Transportas
2018.11.09
Rusnės estakados prieigas už beveik 1,3 mln. Eur tvarkys „Kauno tiltai“ 8

Kelyje Šilutė-Rusnė numatomos estakados prieigas tvarkys viena viena didžiausių kelių ir tiltų statybos...

Transportas
2018.11.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau