Atnaujintose Klaipėdos uosto plėtros galimybių studijose – Melnragės ir Būtingės palyginimas

Publikuota: 2018-08-01
Klaipėdos jūrų uostas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Klaipėdos jūrų uostas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Atnaujinusi 2011 m. parengtą galimybių studiją, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipsis į Vyriausybę, siekdama uosto plėtrą pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Trečiadienį Klaipėdoje buvo pristatyta 2011 m. „Inros Lackner AG“, UAB „Ernst & Young Baltic“, SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ konsultantų konsorciumo parengta, o dabar UAB „Smart Continent LT“  atnaujinta Klaipėdos uosto plėtros galimybių studija. KVJUD praneša, kad atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl šios nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Pasak Studijos rengėjų, šis atnaujinimas buvo reikalingas, siekiant aktualizuoti duomenis, atsižvelgiant į pasikeitusį kontekstą ir tarptautinę situaciją.

Plėstis skatina prognozės

KVJUD pateikiamos „Smart Continent LT“ studijos nurodo, kad optimistiniu scenarijumi 2040 m. rinkos poreikis turėtų siekti iki 104,34 mln. t. Siekiant jį patenkinti ir atsižvelgiant į sezoniškumo svyravimus ir pikus, Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas turėtų siekti 133,45 mln. t. Tvirtinama, kad jeigu išorinis uostas nebūtų statomas, tikėtina, kad, atsižvelgiant į pasaulines konteinerizacijos tendencijas, esamo Klaipėdos uosto konteinerių krovos pajėgumo nebeužteks.

„Smart Continent LT“ ekspertų teigimu, 2040 m. pagal realų scenarijų per Klaipėdos uostą bus gabenama 87 mln. t, pagal optimistinį – 104,3 mln. t. Numatoma, kad daugiausiai – net iki 4 kartų augs konteinerių krova. Pagal realų scenarijų būtų kraunama 26,57 mln. t konteinerių, pagal optimistinį – 35,37 mln. t konteinerių. Didžiausią įtaką šiam augimui, pagal regresinį modelį parengtą prognozę, turės konteinerių krovos augimas pasaulyje – nuo 2010 iki 2017 m. konteinerių srautai pasaulyje kiekvienais metais augo vidutiniškai 5,8% kasmet. Todėl, remiantis studija, esamo konteinerių krovos pajėgumo neužteks, jeigu nebus statomas papildomas išorinis uostas.

Ekspertų manymu, iš viso numatomas tik išorinio uosto krovos pajėgumas 2040 m. siektų 39,4 mln. t, iš kurių 26,4 mln. t sudarytų konteinerių krova. Studijoje rašoma, kad 2040 m. per Klaipėdos uostą (įskaitant išorinį uostą) kroviniai bus gabenami ekologiškai ir subalansuotai – vos apie 20% krovinių pasiektų uostą kelių transportu. Didžioji dalis – per 50% būtų atvežama geležinkeliu ir dar apie 20% – laivais.

Tikisi koncesijos

Uosto vadovai tvirtina, kad uostas visų pirma nebus statomas, nesuradus partnerio. O su pastaruoju bus sudaryta sutartis, kaip tai padaryta su SkGD terminalu: jeigu krovos kiekis nepasiekia sutartyse numatytos apimties, terminalas uostui moka kompensaciją.

„Teisinė koncesijos bazė uoste kol kas nėra egzistuojanti, – sako Arvydas Vaitkus, KVJUD generalinis direktorius. – Bet mes tikime, kad tai bus koncesinis konkursas. Šiandien negaliu atsakyti, ar tai bus 100% koncesija, ar įprastinė nuomos forma – tai spręs Seimas, o ne mes.“

Jis pastebi, kad Europos uostai dažniausiai dirba pagal koncesijos sutartis, tuo tarpu Klaipėdoje infrastruktūrą pastačiusi uosto vadovybė sudaro „paprastą žemės nuomos sutartį“.

„Mūsų Vyriausybei reikia perlipti per tą sunkų koncesijos slenkstį ir prisitraukti investuotoją, kuris rūpintųsi savo investicija“, – pastebi p. Vaitkus, pridurdamas kad didelių koncesinių projektų Lietuvoje dar nėra buvę.

Prioritetai – Melnragei

Ekspertai, atnaujindami studiją, analizavo dvi galimas išorinio uosto vietos alternatyvas – Melnragę ir Būtingę.

Atnaujintoje studijoje akcentuojama esamo ir išorinio uosto vystymo ekonominė nauda, nepriklausomai nuo uostui parinktos vietos. Numatoma, kad 2040 m. šis projektas galėtų sukurti 25.000–30.000 darbo vietų – tai apimtų ne tik uosto darbuotojus, bet ir susijusiose įmonėse, įskaitant Klaipėdos LEZ teritoriją, dirbančius asmenis. Studijos autoriai nurodo, kad šis indeksas apskaičiuotas vadovaujantis kitų išorinių uostų patirtimi.

„Vertinant kompleksiškai, pagal sąnaudų–naudos santykį, Melnragės alternatyva yra beveik 2 kartus naudingesnė ir daugiau kaip 540 mln. Eur pigesnė. Be to, Būtingėje įgyvendinti tokio masto projektą būtų labai sudėtinga. Būtingės alternatyva yra vos 550 m nuo Lietuvos–Latvijos sienos ir patenka į Būtingės geomorfologinio draustinio teritoriją – tai labai apsunkina šios teritorijos vystymą“, – pranešime cituojamas Andrius Jaržemskis, UAB „Smart Continet LT“ direktorius. Specialistai, įvertinę ne vieną kriterijų, nurodo, kad pastatyti išorinį uostą ties Būtinge reikėtų 1,163 mlrd. Eur, kai uostas ties Melnrage kainuotų 619 mln. Eur.

Šie skaičiai labai skiriasi nuo ankstesnės studijos, kurioje buvo nurodoma, kad Melnragei reikalinga 1,1 mlrd. Eur investicija. Pasak p. Jaržemskio, tokius pokyčius lėmė tai, kad pastaraisiais metais Klaipėdoje jau buvo įgyvendinti keli projektai, kurie buvo numatyti Melnragėje plane – tai SkGD terminalas, akvatorijos gilinimas ir „ro-ro“ terminalas.

„Dabar šie projektai jau yra įgyvendinti, todėl jie lemia sąlyginį Melnragės plano atpigimą“, – numatomų investicijų pokyčius aiškina „Smart Continent LT“ vadovas.

„Sunkiai įsivaizduojama“

Pasak Vaitkaus, Melnragės naudą padidina dar vienas faktorius.

„Neseniai mes vertinome ar ne 11 uosto vartų perstatymo variantų, sulaukėme išvados, kad neįrengdami išorinio uosto, mums reikėtų maždaug 80 mln. investicijų, atviroje jūroje statant tam tikras bangolaužių konstrukcijas. Ši dalis studijoje netgi nėra įvertinta“, – sako uosto vadovas. Jis tvirtina, kad Būtingės atvejis būtų netgi „sunkiai įsivaizduojamas“.

„Vienu atveju mes turime Lietuvos kranto liniją, o kitu – kitos valstybės kranto liniją. Tai yra viena iš labai rimtų priežasčių, nekalbant net apie skaičius ar kompensavimo priemones. Valstybė negali investuoti į kitą valstybę – to neleidžia teisės aktai“, – tvirtino p. Vaitkus. Jis primena, kad ankstesnės studijos kaštų ir naudos analizėje buvo nurodyta, kad Būtingė yra nenaudingas pasirinkimas.

Toliau – Vyriausybė

Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į Vyriausybę dėl šios nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Tai atvertų galimybę rengti kitus reikiamus projektus. KVJUD nurodo, jog kol kas nėra aišku, kokia gali būti pasirinkta išorinio uosto vieta – ties Melnrage ar Būtinge. Tai bus galima padaryti tik tada, kai bus parengta naujojo Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija.

Vertindamas jau nuo 2008 m. pradėtą ir 2011 m. plėtotą išorinio uosto plėtros planą, p. Vaitkus pastebi, kad tai – jau trečiasis planas.

„Dabar mes vėl grįžtame prie tų pačių klausimų. Mes, turėdami su japonų specialistais sudarytą unikalią studiją, praleidome 16 metų diskutuodami. Gdanskas tada krovė po keliasdešimt tūkstančių konteinerių ir Klaipėda buvo toli priekyje. Tačiau Gdanskas laiku viską suspėjo pasidaryti ir dabar jie mus gerokai lenkia. Šiandien, mūsų skaičiavimais, Gdansko išorinis uostas jau yra atsipirkęs ir uždirba milijonus eurų į valstybės biudžetą“, – tvirtina p. Vaitkus, pabrėždamas politinių diskusijų poveikį šiam projektui.

„Dabar reikia vertinti ne vien tai, kas pagrįsta skaičiais. Dabar vyksta nuožmi laivybos aljansų kova, kuri pastebimai persikelia į kranto pusę. Todėl mes arba turime priimti sprendimą ir nueiti į priekį, arba ilgam likti autsaiderių sąrašuose“, – sakė uosto vadovas.

Atnaujintos studijos ataskaita yra vieša ir su ja KVJUD tinklalapyje galima susipažinti nuo rytdienos iki rugpjūčio 31 d.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lietuvos vidaus vandenyse paskelbtas naujas laivybos sezonas 

Susisiekimo ministerija praneša, kad šių metų balandžio 16 d. oficialiai pradėtas naujasis laivybos...

Niujorko automobilių parodoje – korėjiečių pasirodymas ir „Jaguar“ triumfas  Premium 1

Penktadienį plačiajai publikai duris atvėrusioje Niujorko automobilių parodoje – išvakarėse paskelbti...

Automobiliai
2019.04.20
„Kauno kelių“ apyvarta truputį augo, pelnas mažėjo

Kelių tiesimo, remonto ir priežiūros UAB „Kauno keliai“ praėjusiais metais kiek didino pardavimo pajamas,...

Statyba ir NT
2019.04.19
Europos Parlamentas apribojo sunkvežimių taršą 2

Nuo 2025 m. nauji sunkvežimiai ES vidutiniškai turės išmesti 15%, o nuo 2030 m. – 30% mažiau anglies...

„Uber“ ateina į biržą: Lietuvos analitikų verdiktas, ar verta investuoti Premium

JAV pavėžėjimo paslaugų pradininkei „Uber“ žengiant į biržą, Lietuvos analitikų nuomonės dėl investavimo į...

Rinkos
2019.04.18
Ministras L. Kukuraitis vairuotojams dienpinigius siūlo mokėti, jeigu jų alga sieks 2 MMA  33

Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, ateityje tolimųjų reisų vairuotojams planuojama leisti...

„Girteka“ imasi būstinės statybos Vilniuje – investuojama 60 mln. Eur 25

Krovinių gabenimo grupė „Girteka“ investuoja į naują būstinę Vilniuje, kurioje po kelerių metų perkels dirbti...

Statyba ir NT
2019.04.17
Šalies oro uostuose – daugiau skrydžių ir keleivių

Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai pirmąjį metų ketvirtį perskraidino daugiau kaip 1,322 mln. keleivių. Šis...

Atsistatydino „Klasco“ generalinis direktorius 10

Vytautas Kaunas, „Achemos grupės“ valdomos vienos didžiausių Klaipėdos krovos bendrovių „Klasco“ generalinis...

Naujų automobilių pardavimai Lietuvoje augo sparčiausiai ES

Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje per tris šių metų mėnesius buvo sparčiausias Europos Sąjungoje,...

Pirmąjį ketvirtį „airBaltic“ iš Lietuvos skraidino 20% daugiau keleivių 1

Pirmąjį šių metų ketvirtį oro bendrovė „airBaltic“ aptarnavo daugiau kaip 100.000 keleivių į Lietuvą ir iš...

Su „Vlantana“ susijusi „Stonus Invest“ prie Klaipėdos planuoja logistikos centrą Premium 1

Bendrovė „Stonus Invest“ Klaipėdos rajone, šalia autostrados Vilnius–Klaipėda, ketina statyti naują...

Žalieji sprendimai ateities miestams: mažiau tarši logistika Verslo tribūna 1

Tokiu pavadinimu konferenciją Vilniuje balandžio 12 d. surengė Žaliosios politikos institutas. Renginyje,...

Europos Parlamentas pritarė papildomoms saugumo priemonėms automobiliuose

Nuo 2022 m. Europos Sąjungos (ES) rinkoje parduodamuose naujuose automobilių modeliuose turės būti sumontuota...

„Silberauto“ netoli Gariūnų planuoja kėbulų remonto kompleksą

Vokietijos automobilių gamintojai „Daimler“ Lietuvoje atstovaujanti Estijos kapitalo bendrovė „Silberauto“...

Blokų grandinės logistikoje: kelią skinantys milžinai kviečia mažesnius Premium

Blokų grandinių („blokchain“) technologija žada naujas logistikos galimybes: gerąja „Maersk“ ir IBM praktika...

Kad kvėpuoti būtų lengviau: „valstiečiai“ galėtų prisiminti, kad jie yra ir „žalieji“ 15

Kova su smirdančiu pilkšvai-juodu dūmeliu Europoje jau tapo realybė ir būtų kvaila tai ignoruoti.

ES pučia žaliąjį burbulą – kasmet nori surinkti bent po 180 mlrd. Eur Premium 12

Pastatų renovacija, transportas, mobilumo miestuose projektai, energetika, miškininkystė – tai į...

Finansai
2019.04.15
Įvardijo kovo punktualiausią pasaulyje oro bendrovę

Italijos oro bendrovė „Alitalia“ kovo mėnesį buvo pati punktualiausia oro vežėja pasaulyje, rodo...

Paslaugos
2019.04.13
Naudotų automobilių rinka smuktelėjo po metų augimo 2

2019 m. kovą Lietuvoje pirmą kartą įregistruotas 14.591 naudotas lengvasis automobilis, 5,2% mažiau nei 2018...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau