Atnaujintose Klaipėdos uosto plėtros galimybių studijose – Melnragės ir Būtingės palyginimas

Publikuota: 2018-08-01
Klaipėdos jūrų uostas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Klaipėdos jūrų uostas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Atnaujinusi 2011 m. parengtą galimybių studiją, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipsis į Vyriausybę, siekdama uosto plėtrą pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Trečiadienį Klaipėdoje buvo pristatyta 2011 m. „Inros Lackner AG“, UAB „Ernst & Young Baltic“, SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ konsultantų konsorciumo parengta, o dabar UAB „Smart Continent LT“  atnaujinta Klaipėdos uosto plėtros galimybių studija. KVJUD praneša, kad atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl šios nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Pasak Studijos rengėjų, šis atnaujinimas buvo reikalingas, siekiant aktualizuoti duomenis, atsižvelgiant į pasikeitusį kontekstą ir tarptautinę situaciją.

Plėstis skatina prognozės

KVJUD pateikiamos „Smart Continent LT“ studijos nurodo, kad optimistiniu scenarijumi 2040 m. rinkos poreikis turėtų siekti iki 104,34 mln. t. Siekiant jį patenkinti ir atsižvelgiant į sezoniškumo svyravimus ir pikus, Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas turėtų siekti 133,45 mln. t. Tvirtinama, kad jeigu išorinis uostas nebūtų statomas, tikėtina, kad, atsižvelgiant į pasaulines konteinerizacijos tendencijas, esamo Klaipėdos uosto konteinerių krovos pajėgumo nebeužteks.

„Smart Continent LT“ ekspertų teigimu, 2040 m. pagal realų scenarijų per Klaipėdos uostą bus gabenama 87 mln. t, pagal optimistinį – 104,3 mln. t. Numatoma, kad daugiausiai – net iki 4 kartų augs konteinerių krova. Pagal realų scenarijų būtų kraunama 26,57 mln. t konteinerių, pagal optimistinį – 35,37 mln. t konteinerių. Didžiausią įtaką šiam augimui, pagal regresinį modelį parengtą prognozę, turės konteinerių krovos augimas pasaulyje – nuo 2010 iki 2017 m. konteinerių srautai pasaulyje kiekvienais metais augo vidutiniškai 5,8% kasmet. Todėl, remiantis studija, esamo konteinerių krovos pajėgumo neužteks, jeigu nebus statomas papildomas išorinis uostas.

Ekspertų manymu, iš viso numatomas tik išorinio uosto krovos pajėgumas 2040 m. siektų 39,4 mln. t, iš kurių 26,4 mln. t sudarytų konteinerių krova. Studijoje rašoma, kad 2040 m. per Klaipėdos uostą (įskaitant išorinį uostą) kroviniai bus gabenami ekologiškai ir subalansuotai – vos apie 20% krovinių pasiektų uostą kelių transportu. Didžioji dalis – per 50% būtų atvežama geležinkeliu ir dar apie 20% – laivais.

Tikisi koncesijos

Uosto vadovai tvirtina, kad uostas visų pirma nebus statomas, nesuradus partnerio. O su pastaruoju bus sudaryta sutartis, kaip tai padaryta su SkGD terminalu: jeigu krovos kiekis nepasiekia sutartyse numatytos apimties, terminalas uostui moka kompensaciją.

„Teisinė koncesijos bazė uoste kol kas nėra egzistuojanti, – sako Arvydas Vaitkus, KVJUD generalinis direktorius. – Bet mes tikime, kad tai bus koncesinis konkursas. Šiandien negaliu atsakyti, ar tai bus 100% koncesija, ar įprastinė nuomos forma – tai spręs Seimas, o ne mes.“

Jis pastebi, kad Europos uostai dažniausiai dirba pagal koncesijos sutartis, tuo tarpu Klaipėdoje infrastruktūrą pastačiusi uosto vadovybė sudaro „paprastą žemės nuomos sutartį“.

„Mūsų Vyriausybei reikia perlipti per tą sunkų koncesijos slenkstį ir prisitraukti investuotoją, kuris rūpintųsi savo investicija“, – pastebi p. Vaitkus, pridurdamas kad didelių koncesinių projektų Lietuvoje dar nėra buvę.

Prioritetai – Melnragei

Ekspertai, atnaujindami studiją, analizavo dvi galimas išorinio uosto vietos alternatyvas – Melnragę ir Būtingę.

Atnaujintoje studijoje akcentuojama esamo ir išorinio uosto vystymo ekonominė nauda, nepriklausomai nuo uostui parinktos vietos. Numatoma, kad 2040 m. šis projektas galėtų sukurti 25.000–30.000 darbo vietų – tai apimtų ne tik uosto darbuotojus, bet ir susijusiose įmonėse, įskaitant Klaipėdos LEZ teritoriją, dirbančius asmenis. Studijos autoriai nurodo, kad šis indeksas apskaičiuotas vadovaujantis kitų išorinių uostų patirtimi.

„Vertinant kompleksiškai, pagal sąnaudų–naudos santykį, Melnragės alternatyva yra beveik 2 kartus naudingesnė ir daugiau kaip 540 mln. Eur pigesnė. Be to, Būtingėje įgyvendinti tokio masto projektą būtų labai sudėtinga. Būtingės alternatyva yra vos 550 m nuo Lietuvos–Latvijos sienos ir patenka į Būtingės geomorfologinio draustinio teritoriją – tai labai apsunkina šios teritorijos vystymą“, – pranešime cituojamas Andrius Jaržemskis, UAB „Smart Continet LT“ direktorius. Specialistai, įvertinę ne vieną kriterijų, nurodo, kad pastatyti išorinį uostą ties Būtinge reikėtų 1,163 mlrd. Eur, kai uostas ties Melnrage kainuotų 619 mln. Eur.

Šie skaičiai labai skiriasi nuo ankstesnės studijos, kurioje buvo nurodoma, kad Melnragei reikalinga 1,1 mlrd. Eur investicija. Pasak p. Jaržemskio, tokius pokyčius lėmė tai, kad pastaraisiais metais Klaipėdoje jau buvo įgyvendinti keli projektai, kurie buvo numatyti Melnragėje plane – tai SkGD terminalas, akvatorijos gilinimas ir „ro-ro“ terminalas.

„Dabar šie projektai jau yra įgyvendinti, todėl jie lemia sąlyginį Melnragės plano atpigimą“, – numatomų investicijų pokyčius aiškina „Smart Continent LT“ vadovas.

„Sunkiai įsivaizduojama“

Pasak Vaitkaus, Melnragės naudą padidina dar vienas faktorius.

„Neseniai mes vertinome ar ne 11 uosto vartų perstatymo variantų, sulaukėme išvados, kad neįrengdami išorinio uosto, mums reikėtų maždaug 80 mln. investicijų, atviroje jūroje statant tam tikras bangolaužių konstrukcijas. Ši dalis studijoje netgi nėra įvertinta“, – sako uosto vadovas. Jis tvirtina, kad Būtingės atvejis būtų netgi „sunkiai įsivaizduojamas“.

„Vienu atveju mes turime Lietuvos kranto liniją, o kitu – kitos valstybės kranto liniją. Tai yra viena iš labai rimtų priežasčių, nekalbant net apie skaičius ar kompensavimo priemones. Valstybė negali investuoti į kitą valstybę – to neleidžia teisės aktai“, – tvirtino p. Vaitkus. Jis primena, kad ankstesnės studijos kaštų ir naudos analizėje buvo nurodyta, kad Būtingė yra nenaudingas pasirinkimas.

Toliau – Vyriausybė

Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į Vyriausybę dėl šios nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Tai atvertų galimybę rengti kitus reikiamus projektus. KVJUD nurodo, jog kol kas nėra aišku, kokia gali būti pasirinkta išorinio uosto vieta – ties Melnrage ar Būtinge. Tai bus galima padaryti tik tada, kai bus parengta naujojo Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija.

Vertindamas jau nuo 2008 m. pradėtą ir 2011 m. plėtotą išorinio uosto plėtros planą, p. Vaitkus pastebi, kad tai – jau trečiasis planas.

„Dabar mes vėl grįžtame prie tų pačių klausimų. Mes, turėdami su japonų specialistais sudarytą unikalią studiją, praleidome 16 metų diskutuodami. Gdanskas tada krovė po keliasdešimt tūkstančių konteinerių ir Klaipėda buvo toli priekyje. Tačiau Gdanskas laiku viską suspėjo pasidaryti ir dabar jie mus gerokai lenkia. Šiandien, mūsų skaičiavimais, Gdansko išorinis uostas jau yra atsipirkęs ir uždirba milijonus eurų į valstybės biudžetą“, – tvirtina p. Vaitkus, pabrėždamas politinių diskusijų poveikį šiam projektui.

„Dabar reikia vertinti ne vien tai, kas pagrįsta skaičiais. Dabar vyksta nuožmi laivybos aljansų kova, kuri pastebimai persikelia į kranto pusę. Todėl mes arba turime priimti sprendimą ir nueiti į priekį, arba ilgam likti autsaiderių sąrašuose“, – sakė uosto vadovas.

Atnaujintos studijos ataskaita yra vieša ir su ja KVJUD tinklalapyje galima susipažinti nuo rytdienos iki rugpjūčio 31 d.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Altas Auto“ tapo strateginiu „Volkswagen“ partneriu Premium

Didžiausias pasaulyje vokiečių automobilių koncernas lietuvišką įmonę „Altas komercinis transportas“...

Pramonė
05:45
Kelininkai skelbia ekstremalią padėtį 5

Atsižvelgdama į pastarosiomis dienomis vyravusius žiemos reiškinius, valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti...

Transportas
2019.01.17
Dakaro finiše – nauji lietuvių rekordai ir traumos paskutiniame ruože

Šiandien finišavusiame Dakaro maratone Lietuvos atstovai pasiekė naujus rekordus, tačiau traumą patyręs Balys...

Transportas
2019.01.17
Klaipėdos uosto vadovas A. Vaitkus išeina atostogų, nušalinamas nuo dalies sprendimų 4

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis nušalino Klaipėdos mero posto sieksiantį  Klaipėdos valstybinio jūrų...

Transportas
2019.01.17
„airBaltic“: naujas rekordas ir 440.000 Lietuvos keleivių 1

Praėjusiais metais su oro linijų bendrove „airBaltic“ į Lietuvą ir iš jos skrendančių keleivių skaičius...

Transportas
2019.01.17
Priešpaskutinę Dakaro dieną – įspūdingas lietuvių pasirodymas 1

Nepaprastą ištvermę ir greitį rodantys Lietuvos ekipažai artėja prie sunkiausio pasaulyje maratono finišo ir...

Transportas
2019.01.17
Į logistikos centrą prie Kauno investuoja 25 mln. Eur Premium

„Girtekos“ grupei priklausanti nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Sirin Development“ prie kelio...

Statyba ir NT
2019.01.17
Ką eksportuotojams pargena ceitnotas iš Londono Premium

Vis realesniu scenarijumi virstantis britų pasitraukimas iš ES be susitarimo labiausiai paliestų vežėjus,...

Pramonė
2019.01.17
„Švaros broliai“ į naują tunelinę plovyklą Vilniuje investuoja 2,5 mln. Eur 6

UAB „Švaros broliai“ pradeda naujos tunelinės automobilių plovyklos statybas Vilniuje, Gariūnuose. Tai bus...

„Grinda“ už 1,7 mln. Eur  įsigijo 12 sunkvežimių-savivarčių su valymo ir barstymo įranga 1

Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ įsigijo sunkvežimių ir žiemos įrangos 5 metų laikotarpiui, sutarčių...

Transportas
2019.01.16
Paštas kaimo laiškininkus persodins į automobilius, skelbia konkursus 2

Lietuvos paštas iki 2019 m. I pusmečio planuoja paskelbti kelis viešųjų pirkimų konkursus 640 automobilių...

Transportas
2019.01.16
1,5 dienos iki Dakaro finišo: Vanago nesėkmė ir kitų lietuvių kilimas

Kopos, feš feš, paplūdimys – trys raktiniai žodžiai, apibūdinantys aštuntąjį Dakaro ralio etapą. Automobilių...

Transportas
2019.01.16
Registrų centras po duomenų teikimo audito žada naujas kainas vartotojams 1

VĮ Registrų centras (RC) iki šių metų vidurio numato pateikti naujas duomenų perdavimo kainas vartotojams,...

Transportas
2019.01.16
„Lietuvos geležinkelių“ pajamos perkopė 0,5 mlrd. Eur 4

AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. gerino visus pagrindinius veiklos rodiklius. Daugiau vežta krovinių,...

Transportas
2019.01.16
K. Sankovski tapo „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininku 1

„RB Rail AS“ stebėtojų tarybos pirmininku buvo išrinktas Karolis Sankovski, o jo pavaduotojais tapo Riia...

Transportas
2019.01.16
Europa raginama sparčiau kurti savavaldį transportą

Antradienį Europos Parlamentas (EP) paragino Europoje sukurti palankesnes sąlygas savavaldžiam transportui ir...

Technologijos
2019.01.16
G. Žiemelio planai 2019 m.: 20% augimas, susijungimai, Indija Premium 9

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama aviacijos paslaugų grupė „Avia Solutions Group“ (ASG) šiemet...

Transportas
2019.01.16
Pernai naudotų automobilių rinka augo dešimtadaliu

Per visus 2018 m. Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti 187.204 naudoti lengvieji automobiliai – 9,8% daugiau...

Transportas
2019.01.15
Lietuvoje elektromobilių skaičius per metus išaugo 36%  20

Elektra varomų automobilių praėjusiais metais užregistruota 36% daugiau nei 2017 m., šiuo metu jų yra netoli...

Transportas
2019.01.15
Audito metu nustatyti kelių defektai turi būti pašalinti iki metų pabaigos

Valstybinės reikšmės kelių kokybės audito metu nustatyti defektai privalo būti pašalinti iki 2019 m.

Transportas
2019.01.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau