Lietuvos krovos bendrovės išsiskiria ne dydžiu, bet pelningumu

Publikuota: 2018-07-07
Vilius Juzikis, AB SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vilius Juzikis, AB SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Klaipėdos jūrų uoste krova per pastaruosius dešimt metų išaugo daugiau negu 40% – nuo 30 iki 43 mln. t per metus.  Toks augimas buvo vienas iš sparčiausių, palyginti su didžiausiais Europos Sąjungos uostais.

Lietuvos jūrų uostas iš kitų augusių ES uostų išsiskiria tuo, kad jo krova daugiausia didėjo dėl  birių krovinių kiekio, kai Europoje geriausią rezultatą pasiekė uostai, sugebėję tapti konteinerių krovos centrais.

Nors Klaipėda tampa vis labiau priklausoma nuo krovinių iš Baltarusijos, augantis Lietuvos prekių eksportas ir importas bei vis tolstančios eksporto rinkos akivaizdžiai lemia krovos uosto augimą. Konkurencija tarp Baltijos šalių jūrų uostų yra didelė ir nemažės, tad uosto direkcija ir krovos bendrovės turės investuoti dar daugiau, kad uosto patrauklumas tarp dabartinių ir būsimų klientų didėtų.

Geriausia infrastruktūra

Gdansko jūrų uostas yra vienas iš geriausių sėkmingai augusio jūrų uosto pavyzdžių. Jame krova per dešimtmetį padvigubėjo iki 41 mln. t, o didžiausią įtaką tam darė nuo 1 iki 16 mln. tonų padidėjusi konteinerių krova, kai buvo įrengtas giliavandenis konteinerių krovos terminalas, galintis priimti atplaukiančius didžiausius okeaninius konteinervežius tiesiai iš Azijos. Pavyzdžiui, Klaipėdos uostas turi geriausią konteinerių krovos infrastruktūrą Baltijos šalyse, todėl turi galimybių būti nors ir ne tokio dydžio kaip Gdanskas, bet visgi svarbus konteinerių paskirstymo centras. Gegužės mėnesį konteinerių terminalo valdytojas priėmė ilgai lauktą sprendimą Klaipėdoje aptarnauti okeaninius konteinervežius, kuriais gabenami konteineriai, skirti toliau plukdyti į kitus Baltijos šalių uostus fideriniais laivais.

Vis daugiau krovinių – trąšos, metalo laužas, mediena, grūdai – ir pasaulyje, ir Lietuvoje dedami į konteinerius (vyksta vadinamoji konteinerizacija) ir jie gabenami įvairiomis transporto priemonėmis į pristatymo vietą. Pastarųjų kelerių metų konteinerių krovos pasaulio jūrų uostuose rezultatai rodo, kad konteinerių krovos augimas yra maždaug 1,5 karto spartesnis negu pasaulio BVP.

Lietuvoje konteinerių krova pastaruoju metu auga sparčiai – 2017 m. ji padidėjo 6,5%, o šiemet per penkis mėnesius krauta beveik trečdaliu daugiau konteinerių negu per tą patį laikotarpį prieš metus (skaičiuojant pagal TEU).

Mastas ir toliau didės

Nors Klaipėdos uoste yra kraunami ir tranzitiniai konteineriai, daugiausia konteinerių atkeliauja į Lietuvą pridėti importuojamų prekių ar iškeliauja pakrauti Lietuvoje mūsų gamintojų eksportuojamų gaminių. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad lietuviškų prekių eksporto rinkos tampa vis tolimesnės. Eksportas (neįtraukus naftos produktų, trąšų ir grūdų) į didžiausias Azijos šalis per dešimtmetį augo 7 kartus, o į JAV – 5 kartus. Didžiausia dalis tokių prekių, transportuojamų laivais, keliauja konteineriuose. Mūsų eksportuotojai neturėtų lėtinti tolimų rinkų paieškos tempų, todėl krovinių transportavimo jūrų transportu mastas ir toliau didės. Taip pat didėja ir prekių importas iš Azijos valstybių, tad jeigu Lietuva pagal vartojimo lygį artės prie ES šalių vidurkio, galimybių didėti importuojamų prekių konteineriuose skaičiui tikrai yra.

Pastaruoju metu krovos jūrų uoste bendrovės nemažai investavo į grūdų krovos pajėgumų didinimą. Tai jos darė, atsižvelgdamos į grūdų prekybininkų pageidavimą turėti didesnes sandėliavimo talpas, suteikti valymo ir džiovinimo funkcijas bei greičiau pakrauti ir iškrauti grūdus uoste. Nors pakartoti tokį grūdų krovos šuolį, koks buvo per praėjusį dešimtmetį, uostui nebepavyks, tačiau šių prekių krovos didinimo galimybių dar yra. Lietuvoje grūdų derlius per ilgesnį laiką  turėtų po truputį didėti didėjant derlingumui, o grūdų vartojimo mastas Lietuvoje daug nesikeis, tad perkrauti 4 mln. t grūdų Klaipėdos uoste yra įmanoma.

Lietuvoje pagamintų trąšų eksporto augimo galimybės yra ribotos, tad daugiausia dėmesio uosto krovos bendrovės ir toliau skirs baltarusiškoms trąšoms, kurių didžiausią dalį sudaro „Belaruskalij“ pagamintos kalio trąšos. Baltarusija yra konkurencinga kalio trąšų gamintoja pasaulyje, kuri toliau investuoja į gamybos plėtrą, o tai suteikia prielaidų tikėtis, kad trąšų krovos lubos uoste dar nepasiektos.

Dėl baltarusiškų naftos produktų kovoti sudėtingiau negu dėl trąšų – tikėtina, kad realus tikslas yra išsaugoti, o ne smarkiau padidinti šių produktų krovą. Lietuvių naftos perdirbimo gamyklai „Orlen Lietuva“ praėję treji metai buvo labai geri dėl palankių perdirbimo maržų. Nors padėtis rinkoje keičiasi, dėl investicijų trūkumo ir nepatogios infrastruktūros šios gamyklos konkurencingumas gali imti kelti daugiau iššūkių ir uostui.

Perspektyvūs projektai

Aziją ir Europą sujungiantis naujasis Kinijos Šilko kelias ir „Didžiojo akmens“ pramonės parkas prie Minsko ir toliau yra labai svarbūs projektai, kurių uosto bendrovėms negalima pamiršti. Pastaruoju metu labai sparčiai auga tiesioginio krovinių vežimo geležinkeliais tarp Kinijos ir Europos mastas – beveik kas savaitę paskelbiama apie naujų linijų paleidimą iš Vakarų Europos šalių. Daugiausia krovinių keliauja per Ukrainos ir Baltarusijos pasienį, kuris vis labiau kemšasi, tad Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos uostas turi nuolat priminti apie save ir pakovoti dėl tokių krovinių srauto per Lietuvą. Kita vertus, dabartiniai Lietuvos ir Rusijos santykiai nėra palankūs, kad pastaroji šalis būtų suinteresuota lengva ranka leisti krovinius iš Kinijos ar Vidurio Azijos šalių per Baltijos šalis.

„Didžiojo akmens“ pramonės parke kol kas vyksta statybų darbai, o gamyba įmonėse įsibėgės kitąmet, tad didelės naudos uostas iš šio projekto dar negauna, bet jeigu pasiteisintų lūkesčiai dėl milžiniškų investicijų parke, krovinių vežimo iš ir į parką galimybės smarkiai padidės. Tik nereikia pamiršti, kad dėl tų pačių krovinių varžosi ir Latvijos uostai, kurie labai smarkiai nukentėjo praradę tranzitinius rusiškus krovinius, todėl dar labiau pageidautų baltarusiškų krovinių.

Augimui reikia investicijų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir daugelio krovos įmonių uoste finansinė padėtis yra tvirta, todėl skolintis ir investuoti galimybių yra daug. Direkcija planuoja, kad 2018–2022 metais į uosto infrastruktūrą iš viso bus investuota daugiau negu 400 mln. Eur, nemažai investuos ir pačios krovos bendrovės. Suprantama, kad išlaikyti ir atrasti naujus klientus yra labai sunku, be investicijų tą padaryti yra be galo sudėtinga, juolab kad konkurentai dairosi į tuos pačius klientus ir krovinius. Beje, tokio dydžio investicijos, jeigu išties būtų įgyvendintos, padėtų ne tik didinti krovą Klaipėdos uoste, bet ir darytų teigiamą įtaką visai šalies ekonomikai.

Mažos, bet pelningos

Nors Baltijos šalių krovos įmonės yra mažos (jų vidutinės pajamos yra apie 50 kartų mažesnės, palyginti su užsienio krovos bendrovėmis), tačiau pelningumu jos gali lygiuotis į tarptautinius rinkos dalyvius. Praėjusiais metais Lietuvos krovos įmonių EBITDA maržos vidurkis buvo 43%, užsienio įmonių – 37%.

Latvijos ir Estijos krovos bendrovių EBITDA maržos priklausė nuo mažėjančių tranzitinių krovinių, ypač iš Rusijos vežamos naftos, todėl jų EBITDA maržos vidurkis yra gerokai mažesnis, palyginti su Lietuva ( Latvijos buvo 35%, Estijos – 30%).

Galima paminėti, kad Lietuvos krovos įmonės vykdo atsakingą skolinimosi politiką, kuri priklauso nuo vieno ar kelių užsakovų, geografinės padėties ir terminalų. Tokią Lietuvos krovos įmonių padėtį rodo grynosios finansinės skolos ir EBITDA  santykis, kuris 2017 metais buvo tik 1,1 (užsienio įmonių 2,6). Lietuvos uosto krovos įmonių kapitalo rodiklis yra didesnis negu užsienio įmonių – 2017 metais jis buvo 69%. (užsienio įmonių – 47%).

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ką eksportuotojams pargena ceitnotas iš Londono Premium

Vis realesniu scenarijumi virstantis britų pasitraukimas iš ES be susitarimo labiausiai paliestų vežėjus,...

Pramonė
05:45
„Švaros broliai“ į naują tunelinę plovyklą Vilniuje investuoja 2,5 mln. Eur 4

UAB „Švaros broliai“ pradeda naujos tunelinės automobilių plovyklos statybas Vilniuje, Gariūnuose. Tai bus...

„Grinda“ už 1,7 mln. Eur  įsigijo 12 sunkvežimių-savivarčių su valymo ir barstymo įranga

Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ įsigijo sunkvežimių ir žiemos įrangos 5 metų laikotarpiui, sutarčių...

Transportas
2019.01.16
Paštas kaimo laiškininkus persodins į automobilius, skelbia konkursus 2

Lietuvos paštas iki 2019 m. I pusmečio planuoja paskelbti kelis viešųjų pirkimų konkursus 640 automobilių...

Transportas
2019.01.16
1,5 dienos iki Dakaro finišo: Vanago nesėkmė ir kitų lietuvių kilimas

Kopos, feš feš, paplūdimys – trys raktiniai žodžiai, apibūdinantys aštuntąjį Dakaro ralio etapą. Automobilių...

Transportas
2019.01.16
Registrų centras po duomenų teikimo audito žada naujas kainas vartotojams 1

VĮ Registrų centras (RC) iki šių metų vidurio numato pateikti naujas duomenų perdavimo kainas vartotojams,...

Transportas
2019.01.16
„Lietuvos geležinkelių“ pajamos perkopė 0,5 mlrd. Eur 4

AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. gerino visus pagrindinius veiklos rodiklius. Daugiau vežta krovinių,...

Transportas
2019.01.16
K. Sankovski tapo „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininku 1

„RB Rail AS“ stebėtojų tarybos pirmininku buvo išrinktas Karolis Sankovski, o jo pavaduotojais tapo Riia...

Transportas
2019.01.16
Europa raginama sparčiau kurti savavaldį transportą

Antradienį Europos Parlamentas (EP) paragino Europoje sukurti palankesnes sąlygas savavaldžiam transportui ir...

Technologijos
2019.01.16
G. Žiemelio planai 2019 m.: 20% augimas, susijungimai, Indija Premium 9

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama aviacijos paslaugų grupė „Avia Solutions Group“ (ASG) šiemet...

Transportas
2019.01.16
Pernai naudotų automobilių rinka augo dešimtadaliu

Per visus 2018 m. Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti 187.204 naudoti lengvieji automobiliai – 9,8% daugiau...

Transportas
2019.01.15
Lietuvoje elektromobilių skaičius per metus išaugo 36%  20

Elektra varomų automobilių praėjusiais metais užregistruota 36% daugiau nei 2017 m., šiuo metu jų yra netoli...

Transportas
2019.01.15
Audito metu nustatyti kelių defektai turi būti pašalinti iki metų pabaigos

Valstybinės reikšmės kelių kokybės audito metu nustatyti defektai privalo būti pašalinti iki 2019 m.

Transportas
2019.01.15
„Lietuvos geležinkeliai“ paprasčiau veš krovinius į Lenkiją

„Lietuvos geležinkeliai“ sausio 9 d. pasirašė susitarimą su didžiausia krovinių gabenimo geležinkeliais įmone...

Transportas
2019.01.15
VŽ bando: antrasis „Porsche“ bestselerio leidimas 5

Gal neverta rizikuoti ieškant ir investuojant į neatrastą plunksnos talentą, jei galima rinkai parduoti...

Transportas
2019.01.14
„Wizz Air“ šį vasaros sezoną neskraidins penkiomis kryptimis 2

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ šių metų vasaros sezono metu nebeskraidins iš Vilniaus į Romą,...

Transportas
2019.01.14
„Air Vilnius Group“ nepavyko prisiteisti 615.000 Eur iš „Start Vilnius“ 3

Bankrutavusią oro linijų bendrovę „Air Lituanica“ valdžiusiai „Air Vilnius Group“ nepavyko prisiteisti...

Verslo aplinka
2019.01.14
„Lietuvos geležinkeliai“ skelbia konkursą prekės ženklų atnaujinimui 7

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ieško prekės ženklų kūrėjų – planuojama atnaujinti bendrovės...

Rinkodara
2019.01.14
Vokietijos oro uostai ruošiasi antradienio streikui

Antradienį kelionės iš Vokietijos oro uostų gali apkarsti. Nukentės ir susisiekimas su Vilniumi. Apie...

Transportas
2019.01.14
Lietuvoje inicijuojami „Rail Baltica“ ruožų infrastruktūros planai 1

Lietuvoje inicijuojami europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožų Lietuvos ir Lenkijos valstybių...

Transportas
2019.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau