Kone dešimtadalį Lietuvos BVP atveža vežėjai. Ką daryti, kad sėkmė nedingtų?

Publikuota: 2018-05-24
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Transporto ir logistikos bendrovės Lietuvoje pagal visų rūšių transportu vežtų krovinių mastą muša dešimtmečio rekordus. Sumaniai pasinaudodamas ekonominiu pakilimu, vilkikų verslas sukuria 9% Lietuvos BVP. Didžiausia vertė gaunama iš tarptautinių užsakymų. Tačiau reikia būti pasiruošusiems ir ekonominio ciklo lėtėjimui, nes būtent transporto ir logistikos bendrovės nuosmukį pajunta pirmiausia.

Vyrauja optimizmas

Daugiau negu pusė krovinių vežta kelių transportu, ir šio verslo sektoriaus variklį Lietuvoje suka užsienio šalių užsakymai – 90% tonkilometrių susidaro įveikiant tarptautinius maršrutus. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES). Be to, jokios kitos ES valstybės transporto ir saugojimo sektorius neužima tokios didelės BVP dalies ? apie 13% ? kaip Lietuvos.

Šio sektoriaus rezultatai tonkilometriais pastarąjį dešimtmetį auga dvigubai sparčiau negu Lietuvos BVP. Praėjusių metų paskutinį ketvirtį kelių transportu nuvažiuota 8,8 mlrd. tonkilometrių – net 22% daugiau negu tuo pačiu metu prieš metus. Iš jų buvo 8,1 mlrd. tarptautinių tonkilometrių (25% daugiau).

Verslo ir vartotojų lūkesčiai yra optimistiški. 2016 m. tarptautiniams vežimams tekusių tonkilometrių skaičius padidėjo beveik 19%, o 2017 m. – daugiau negu 29%. Ūkio pakilimas sudaro palankias sąlygas vežėjams plėsti verslą. Tokios plėtros pavyzdys – pernai didžiausia tarptautinio transporto ir logistikos paslaugų teikėja Lietuvoje – įmonių grupė „Girteka Logistics“ – paskelbė apie rekordinę investiciją – SEB bankas suteikė 95 mln. Eur finansavimą. Tai buvo didžiausias SEB banko finansuojamas lizingo sandoris praėjusiais metais. Gautos lėšos buvo skirtos transporto parkui – sunkvežimiams ir priekaboms atnaujinti bei plėsti.

Praėję metai buvo rekordiniai ir SEB banko verslo klientams, kurie lizingu įsigijo beveik dvigubai daugiau krovininio transporto priemonių, palyginti su 2016 m.: 1.407 vilkikus ir 1.258 priekabas. Tai sudarė beveik trečdalį visos sunkaus transporto lizingo rinkos pernai.

Šie metai vežėjams taip pat turėtų būti sėkmingi. Ekonomika Europoje toliau auga, atsigauna ir Rusijos rinka. Dėl teigiamos makroaplinkos 2018–2019 m. transporto sektorius turėtų ir toliau augti.

Nauji maršrutai – Vakaruose

Didelės įmonės dar labiau išplėtė savo maršrutų tinklą, kad vilkikai judėtų kuo optimaliau – kuo daugiau atkarpų įveiktų su kroviniais. Be to, našumas didėja dėl vežėjų diegiamų IT sprendimų, įgyvendinamos pažangios procesų valdymo metodikos. Inovacinių sprendimų flagmanais Lietuvoje pirmiausia tampa didelės ir finansiškai stabilios vežėjų bendrovės – verslas, kuris nuosekliai investuoja į transporto parko atnaujinimą, užsitikrina ne tik konkurencinį pranašumą dėl naujos technikos efektyvumo ir patikimumo, bet ir suteikia vairuotojams palankesnes darbo sąlygas, mažina aplinkos taršą.

Transporto verslas nuolat tobulėja, tampa lankstesnis, geba greičiau reaguoti į permainas rinkoje ir prisitaikyti prie pakitusių konkurencinių sąlygų.

Mūsų vežėjai prisitaikė ir prie naujų aplinkybių, kurias lėmė geopolitiniai procesai. Prieš dešimtmetį maždaug 28% tarptautinių maršrutų driekėsi į Rusiją arba iš jos. Prasidėjusios sankcijos ir didžiosios kaimynės ekonomikos sulėtėjimas vertė Lietuvos verslą ieškoti kitų maršrutų. Šiandien Lietuvos vežėjams Rusija nebėra tokia svarbi – tonkilometrių dalis sumenko iki 6% per metus. Be to, transporto sektoriaus lyderiai įrodė, kad supranta finansinio likvidumo svarbą, – kaupia ir valdo kapitalą taip, kad galėtų veikti įvairiomis rinkos sąlygomis.

Pastarųjų metų scenarijus teigiamas, ir tai yra ilgalaikių strateginių sprendimų rezultatas – verslas persiorientavo į Vakarus –  Europos Sąjungos keliais tonkilometriai sudaro 80% visų tonkilometrių (prieš dešimtmetį šis skaičius buvo 60%). Žinoma, plėsdamos verslą Vakarų kryptimi Lietuvos įmonės nepraranda vertingos patirties  – įdirbio Rytų šalyse. Tad Rusijos ūkio atsigavimo požymiai mūsų verslininkams rodo, kad atsiranda naujų galimybių užsidirbti.

Nauji darbuotojai Rytuose

Kita vertus, vežėjai šiuo metu turi ir nemažai iššūkių. Pavyzdžiui, surasti kvalifikuotų vairuotojų ir juos išlaikyti, ypač augimo metu, taip pat atitikti naujuosius darbo sąlygų reikalavimus komandiruojant darbuotojus pagal nuo šių metų įsigaliojusius ES direktyvos pakeitimus, norint suvienodinti komandiruojamų darbuotojų darbo sąlygas ES šalyse.

Rusų kalba ir bendravimo su Rytais patirtis sektoriui padeda spręsti darbo jėgos problemas. Į Lietuvos transporto įmonių vilkikų kabinas lipa vis daugiau ukrainiečių ir baltarusių vairuotojų – čia jie gauna mažiausiai du kartus didesnį atlygį negu savo tėvynėse. Savaime suprantama, darbdaviai brangių transporto priemonių nepatiki bet kam – įmonės vis daugiau investuoja į mokymus, skatinimo priemones, vadybos sistemas.

Darbo imigrantai tapo vienu iš Lietuvos verslo konkurencingumą tarptautinėje erdvėje didinančių veiksnių. Vežėjų darbą gerokai palengvino sprendimai, kuriuos priėmus trečiųjų šalių darbuotojų komandiravimo į ES procedūra tapo paprastesnė. Juolab dviračio išrasti nereikėjo – tokiu pat keliu eina Lenkija, Rumunija, Slovakija, Bulgarija ir kitos Rytų ir Vidurio Europos šalys, nuosekliai atsiriekiančios tarptautinių vežimų rinkos dalį iš senbuvių rinkos milžinių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, kurių darbo jėgos sąnaudos yra didesnės.

Apskritai darbuotojų atlyginimai, kelių mokesčiai ir degalų išlaidos yra pagrindinės transporto verslo sąnaudos. Tad jeigu Lietuvoje vairuotojo atlyginimas yra apie dukart mažesnis negu Vokietijoje, ES naujokė įgyja pranašumą prieš senbuvę. Būtent todėl kai kurios ES šalys svarsto apie protekcionistines priemones, kaltindamos Rytų ir Vidurio Europos šalis vadinamuoju socialiniu dempingu.

Tvarka savame kieme

Mąstydami apie verslo plėtrą užsienyje mūsų transporto verslo lyderiai, nepaisydami viliojančių galimybių, pirmiausia tvarkosi savo kieme, kad turėtų pakankamai atsargų, jeigu rinka pradėtų riedėti į nuokalnę, sumažėtų užsakymų, konkurencinė kova taptų intensyvesnė.

Atsižvelgdami į SEB analitikų atliktą transporto sektoriaus analizę, galime daryti išvadą, kad transporto įmonės, turinčios didesnį negu 100 vilkikų parką, 2017 m. fiksavo statistiškai geresnius pelningumo rodiklius, pasiekė didesnį efektyvumą ir skyrė palyginti didesnes investicijas į parko atnaujinimą negu įmonės, kurių transporto parką sudarė mažiau negu 100 vilkikų.

Apskritai per pakilimą didžiosios bendrovės ne tik atnaujina transporto parką, diegia IT sprendimus ir kuria naujas darbo vietas. Lyderiai kaupia didesnes likvidumo atsargas, stengiasi diversifikuoti veiklą ir geografiniu, ir klientų, ir vežamų krovinių atžvilgiu. Vaizdžiai tariant, kildami į viršų vežėjai nebijo kalbėti apie nuokalnę – transporto verslo specialistai išmano ekonomikos ciklus ir žino, kaip greitai jų sektorius reaguoja į neigiamus ūkio požymius: kai visa ekonomika dar tebejuda iš inercijos, transporto įmonės jau įžvelgia galimus nuostolius.

Šis sektorius yra cikliškas. Vežėjų srautas gali būti nepastovus, ypač ekonominio nuosmukio metu, kai sumažėja užsakymų, reikia papildomų apyvartinių lėšų, o sumažinti transporto parko taip greitai nepavyksta. Vien degalų kainų pakilimas gali turėti didelę įtaką finansiniams rodikliams. Dėl šių priežasčių vežėjams visada patartina turėti iki šešių mėnesių likvidumo atsargą. Tos įmonės, kurios nuosekliai rūpinasi finansiniu tvarumu ir likvidumu, ne tik klesti ekonominio pakilimo metais, bet ir sėkmingai peršoka nuosmukio etapus ir gyvuoja dešimtmečiais.

Komentaro autorius Vilius Juzikis yra SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Keturioms savaitėms uždaromas Aleksoto tiltas Kaune

Birželio 25 dieną Kaune keturioms savaitėms uždaromas Aleksoto tiltas, jungiantis šį mikrorajoną su...

Konkurencijos taryba atsisakė tirti buvusios CAA pirkimus 4

Konkurencijos taryba netirs galimų buvusios Civilinės aviacijos administracijos (CAA) pažeidimų viešuosiuose...

Paryžiaus aviacijos parodoje – „Airbus“ šlovė ir 200 „Boeing 737 MAX“ lėktuvų užsakymas 1

Šią savaitę Paryžiuje vykstančioje didžiausioje pasaulyje aviacijos šventėje – Europos kompanijos šlovės...

„Schwarzmüller“ vėl stiprins pozicijas Lietuvoje

Austrijos komercinių priekabų gamintojas „Schwarzmüller“ nusprendė tvirtintis spartų augimą išgyvenusioje...

„Norwegian“ skraidys iš Palangos į Bergeną

Nuo spalio mėnesio į antrąjį pagal dydį Norvegijos miestą Bergeną „Norwegian Air Shuttle“ skraidins du kartus...

VTEK: buvęs uosto vadovas A. Vaitkus pažeidė įstatymą 

Buvęs Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus pažeidė įstatymą nedeklaravęs interesų,...

Verslo aplinka
2019.06.19
„Baltic Transline“ plėsis į Lenkiją ir Vokietiją Premium 1

Vienas didžiausių Lietuvos vežėjų skaičiuoja 34% augančias pajamas, tačiau jau galvoja apie atsarginius...

Iš derybų su „Linava“ pasitraukė kelios profsąjungos 12

Darbdavių ir tolimųjų reisų vairuotojų atstovams nesutariant dėl atlyginimų koeficientų didinimo, antradienį...

„Avia Solutions Group“ perka Jungtinės Karalystės bendrovę „Chapman Freeborn“ 2

Lietuvos kapitalo orlaivių aptarnavimo grupė „Avia Solutions Group“ perka 100% Jungtinės Karalystės...

Rinkos
2019.06.18
Aviacijos sektoriuje įžvelgia ekonomikos nuosmukio signalus 8

Vienas autoritetingiausių aviacijos ir kelionių sektoriaus tyrimų centrų CAPA nurodo, kad bent du rodikliai...

Rinkos
2019.06.18
Teismas atmetė buvusio Klaipėdos uosto vadovo A. Vaitkaus skundą dėl atleidimo

Teismas pirmadienį atmetė Arvydo Vaitkaus, buvusio Klaipėdos uosto vadovo skundą dėl atleidimo iš...

Verslo aplinka
2019.06.17
„LG Cargo“ vadovas: ruošiamasi aštresnei konkurencijai ne tik Lietuvoje

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) antrinei krovinių vežimo bendrovei „LG Cargo“...

Svarstoma oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno idėja 49

Susisiekimo ministerija svarsto ir pradeda dėlioti planus naujiems pagrindiniams šalies oro vartams. Jei...

Statyba ir NT
2019.06.17
„Rail Baltica“ ruožus projektuojantys ispanai dairosi daugiau projektų Lietuvoje 2

Ispanijos infrastruktūros įmonė „IDOM Consulting, Engineering, Architecture“ Lietuvoje atidarė savo biurą bei...

„Kamineros grupės“ apyvarta pernai – beveik 55 mln. Eur 

Verslininko Arūno Tumos kontroliuojama ekspedijavimo, krovos ir kitą veiklą vykdančių įmonių grupė „Kamineros...

Kauno darnaus judumo plane – naujos pėsčiųjų zonas 11

Kauno savivaldybė penktadienį pranešė apie parengtą miesto darnaus judumo planą.

„Uber“ vis drąsiau žvalgosi į dangų, nesnaudžia ir konkurentai Premium

JAV San Diego mieste jau šią vasarą turėtų pradėti skraidyti nepilotuojamos kompanijos „Uber“ skraidyklės,...

VŽ bando: du dešimtmečius lauktas „Suzuki Jimny“ Premium

Mažytis „Suzuki“ visureigis yra viena tų pramonės ikonų, kurios sėkmingai ištveria išbandymą laiku, o...

Verslo klasė
2019.06.15
Pavėžėjus nori palikti be grynųjų 16

Už suteiktas pavėžėjų paslaugas ateityje siūloma neleisti klientams atsiskaityti grynaisiais pinigais. Taip...

Finansai
2019.06.15
„Hegelmann“ spartina sandėlių prie Kauno plėtrą 3

Vokietijos kapitalo UAB „Hegelmann Transporte“ prie Kauno, ties magistrale į Klaipėdą, atidarė naują 4.000...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau