Kone dešimtadalį Lietuvos BVP atveža vežėjai. Ką daryti, kad sėkmė nedingtų?

Publikuota: 2018-05-24
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Transporto ir logistikos bendrovės Lietuvoje pagal visų rūšių transportu vežtų krovinių mastą muša dešimtmečio rekordus. Sumaniai pasinaudodamas ekonominiu pakilimu, vilkikų verslas sukuria 9% Lietuvos BVP. Didžiausia vertė gaunama iš tarptautinių užsakymų. Tačiau reikia būti pasiruošusiems ir ekonominio ciklo lėtėjimui, nes būtent transporto ir logistikos bendrovės nuosmukį pajunta pirmiausia.

Vyrauja optimizmas

Daugiau negu pusė krovinių vežta kelių transportu, ir šio verslo sektoriaus variklį Lietuvoje suka užsienio šalių užsakymai – 90% tonkilometrių susidaro įveikiant tarptautinius maršrutus. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES). Be to, jokios kitos ES valstybės transporto ir saugojimo sektorius neužima tokios didelės BVP dalies ? apie 13% ? kaip Lietuvos.

Šio sektoriaus rezultatai tonkilometriais pastarąjį dešimtmetį auga dvigubai sparčiau negu Lietuvos BVP. Praėjusių metų paskutinį ketvirtį kelių transportu nuvažiuota 8,8 mlrd. tonkilometrių – net 22% daugiau negu tuo pačiu metu prieš metus. Iš jų buvo 8,1 mlrd. tarptautinių tonkilometrių (25% daugiau).

Verslo ir vartotojų lūkesčiai yra optimistiški. 2016 m. tarptautiniams vežimams tekusių tonkilometrių skaičius padidėjo beveik 19%, o 2017 m. – daugiau negu 29%. Ūkio pakilimas sudaro palankias sąlygas vežėjams plėsti verslą. Tokios plėtros pavyzdys – pernai didžiausia tarptautinio transporto ir logistikos paslaugų teikėja Lietuvoje – įmonių grupė „Girteka Logistics“ – paskelbė apie rekordinę investiciją – SEB bankas suteikė 95 mln. Eur finansavimą. Tai buvo didžiausias SEB banko finansuojamas lizingo sandoris praėjusiais metais. Gautos lėšos buvo skirtos transporto parkui – sunkvežimiams ir priekaboms atnaujinti bei plėsti.

Praėję metai buvo rekordiniai ir SEB banko verslo klientams, kurie lizingu įsigijo beveik dvigubai daugiau krovininio transporto priemonių, palyginti su 2016 m.: 1.407 vilkikus ir 1.258 priekabas. Tai sudarė beveik trečdalį visos sunkaus transporto lizingo rinkos pernai.

Šie metai vežėjams taip pat turėtų būti sėkmingi. Ekonomika Europoje toliau auga, atsigauna ir Rusijos rinka. Dėl teigiamos makroaplinkos 2018–2019 m. transporto sektorius turėtų ir toliau augti.

Nauji maršrutai – Vakaruose

Didelės įmonės dar labiau išplėtė savo maršrutų tinklą, kad vilkikai judėtų kuo optimaliau – kuo daugiau atkarpų įveiktų su kroviniais. Be to, našumas didėja dėl vežėjų diegiamų IT sprendimų, įgyvendinamos pažangios procesų valdymo metodikos. Inovacinių sprendimų flagmanais Lietuvoje pirmiausia tampa didelės ir finansiškai stabilios vežėjų bendrovės – verslas, kuris nuosekliai investuoja į transporto parko atnaujinimą, užsitikrina ne tik konkurencinį pranašumą dėl naujos technikos efektyvumo ir patikimumo, bet ir suteikia vairuotojams palankesnes darbo sąlygas, mažina aplinkos taršą.

Transporto verslas nuolat tobulėja, tampa lankstesnis, geba greičiau reaguoti į permainas rinkoje ir prisitaikyti prie pakitusių konkurencinių sąlygų.

Mūsų vežėjai prisitaikė ir prie naujų aplinkybių, kurias lėmė geopolitiniai procesai. Prieš dešimtmetį maždaug 28% tarptautinių maršrutų driekėsi į Rusiją arba iš jos. Prasidėjusios sankcijos ir didžiosios kaimynės ekonomikos sulėtėjimas vertė Lietuvos verslą ieškoti kitų maršrutų. Šiandien Lietuvos vežėjams Rusija nebėra tokia svarbi – tonkilometrių dalis sumenko iki 6% per metus. Be to, transporto sektoriaus lyderiai įrodė, kad supranta finansinio likvidumo svarbą, – kaupia ir valdo kapitalą taip, kad galėtų veikti įvairiomis rinkos sąlygomis.

Pastarųjų metų scenarijus teigiamas, ir tai yra ilgalaikių strateginių sprendimų rezultatas – verslas persiorientavo į Vakarus –  Europos Sąjungos keliais tonkilometriai sudaro 80% visų tonkilometrių (prieš dešimtmetį šis skaičius buvo 60%). Žinoma, plėsdamos verslą Vakarų kryptimi Lietuvos įmonės nepraranda vertingos patirties  – įdirbio Rytų šalyse. Tad Rusijos ūkio atsigavimo požymiai mūsų verslininkams rodo, kad atsiranda naujų galimybių užsidirbti.

Nauji darbuotojai Rytuose

Kita vertus, vežėjai šiuo metu turi ir nemažai iššūkių. Pavyzdžiui, surasti kvalifikuotų vairuotojų ir juos išlaikyti, ypač augimo metu, taip pat atitikti naujuosius darbo sąlygų reikalavimus komandiruojant darbuotojus pagal nuo šių metų įsigaliojusius ES direktyvos pakeitimus, norint suvienodinti komandiruojamų darbuotojų darbo sąlygas ES šalyse.

Rusų kalba ir bendravimo su Rytais patirtis sektoriui padeda spręsti darbo jėgos problemas. Į Lietuvos transporto įmonių vilkikų kabinas lipa vis daugiau ukrainiečių ir baltarusių vairuotojų – čia jie gauna mažiausiai du kartus didesnį atlygį negu savo tėvynėse. Savaime suprantama, darbdaviai brangių transporto priemonių nepatiki bet kam – įmonės vis daugiau investuoja į mokymus, skatinimo priemones, vadybos sistemas.

Darbo imigrantai tapo vienu iš Lietuvos verslo konkurencingumą tarptautinėje erdvėje didinančių veiksnių. Vežėjų darbą gerokai palengvino sprendimai, kuriuos priėmus trečiųjų šalių darbuotojų komandiravimo į ES procedūra tapo paprastesnė. Juolab dviračio išrasti nereikėjo – tokiu pat keliu eina Lenkija, Rumunija, Slovakija, Bulgarija ir kitos Rytų ir Vidurio Europos šalys, nuosekliai atsiriekiančios tarptautinių vežimų rinkos dalį iš senbuvių rinkos milžinių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, kurių darbo jėgos sąnaudos yra didesnės.

Apskritai darbuotojų atlyginimai, kelių mokesčiai ir degalų išlaidos yra pagrindinės transporto verslo sąnaudos. Tad jeigu Lietuvoje vairuotojo atlyginimas yra apie dukart mažesnis negu Vokietijoje, ES naujokė įgyja pranašumą prieš senbuvę. Būtent todėl kai kurios ES šalys svarsto apie protekcionistines priemones, kaltindamos Rytų ir Vidurio Europos šalis vadinamuoju socialiniu dempingu.

Tvarka savame kieme

Mąstydami apie verslo plėtrą užsienyje mūsų transporto verslo lyderiai, nepaisydami viliojančių galimybių, pirmiausia tvarkosi savo kieme, kad turėtų pakankamai atsargų, jeigu rinka pradėtų riedėti į nuokalnę, sumažėtų užsakymų, konkurencinė kova taptų intensyvesnė.

Atsižvelgdami į SEB analitikų atliktą transporto sektoriaus analizę, galime daryti išvadą, kad transporto įmonės, turinčios didesnį negu 100 vilkikų parką, 2017 m. fiksavo statistiškai geresnius pelningumo rodiklius, pasiekė didesnį efektyvumą ir skyrė palyginti didesnes investicijas į parko atnaujinimą negu įmonės, kurių transporto parką sudarė mažiau negu 100 vilkikų.

Apskritai per pakilimą didžiosios bendrovės ne tik atnaujina transporto parką, diegia IT sprendimus ir kuria naujas darbo vietas. Lyderiai kaupia didesnes likvidumo atsargas, stengiasi diversifikuoti veiklą ir geografiniu, ir klientų, ir vežamų krovinių atžvilgiu. Vaizdžiai tariant, kildami į viršų vežėjai nebijo kalbėti apie nuokalnę – transporto verslo specialistai išmano ekonomikos ciklus ir žino, kaip greitai jų sektorius reaguoja į neigiamus ūkio požymius: kai visa ekonomika dar tebejuda iš inercijos, transporto įmonės jau įžvelgia galimus nuostolius.

Šis sektorius yra cikliškas. Vežėjų srautas gali būti nepastovus, ypač ekonominio nuosmukio metu, kai sumažėja užsakymų, reikia papildomų apyvartinių lėšų, o sumažinti transporto parko taip greitai nepavyksta. Vien degalų kainų pakilimas gali turėti didelę įtaką finansiniams rodikliams. Dėl šių priežasčių vežėjams visada patartina turėti iki šešių mėnesių likvidumo atsargą. Tos įmonės, kurios nuosekliai rūpinasi finansiniu tvarumu ir likvidumu, ne tik klesti ekonominio pakilimo metais, bet ir sėkmingai peršoka nuosmukio etapus ir gyvuoja dešimtmečiais.

Komentaro autorius Vilius Juzikis yra SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„General Financing“ nutraukus finansavimą, B. Vanagas gali nestartuoti Dakare  8

Likus porai savaičių iki technikos išsiuntimo į Dakarą, 9 metus su žinomu Lietuvos sportininku...

Automobiliai
11:23
Iki lapkričio 25 d. pratęsė PVM sąskaitų faktūrų registrų teikimo i.SAF terminą

Valstybinė mokesčių inspekcija dėl sistemos trikdžių iki lapkričio 25 d. (imtinai) pratęsė pridėtinės vertės...

Finansai
10:30
„Mercedes“ importuotoją nupirkusi „Veho“ parduoda „Citroen“ ir „Hondos“ atstovybę  Premium

Automobiliais prekiaujanti Suomijos kompanija „Veho“ parduoda savo įmonę, kuri atstovauja „Citroen“ ir...

„Continental“ atleis dar 5.500 darbuotojų 4

Vokietijos automobilių dalių ir padangų gamintoja „Continental“ trečiadienį patvirtino, kad iki 2028 metų...

Per 6 metus ketinama rekonstruoti kelią nuo Marijampolės iki pasienio 9

Šiandien Vyriausybė pritarė daugiau nei 40 km ilgio magistralinio kelio „Via Baltica“ A5...

„Metų automobilio“ finalininkai – 7 kontrastingi modeliai 

Trečiadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje buvo paskelbtas „Lietuvos metų automobilio 2020“...

Automobiliai
2019.11.20
Alytaus transporto įmonės fenomenas: auga net neplanuodama plėstis Premium 1

Tiek Mobilumo paketas, tiek koeficiento atlyginimui didinimas transporto sektoriui yra tarsi du Damoklo...

Gazelė
2019.11.20
G. Nausėda sako dar lauksiantis, kol J. Narkevičius „sutvarkys, ką pridirbęs“

Prezidentas Gitanas Nausėda sako dar suteiksiantis pasitikėjimo kreditą dėl pietų iš valstybės įmonių...

Verslo aplinka
2019.11.20
„Bolt“ skaičiuoja pirmojo paspirtukų sezono rezultatus  4

Pirmąjį paspirtukų nuomos sezoną Lietuvoje baigusi Estijos kapitalo transporto dalijimosi platforma...

Lietuva rengia 14 mlrd. Eur vertės klimato veiksmų planą: ką remsime Premium 1

Įpareigota Europos Sąjungos (ES), Lietuva ruošia Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą,...

Pramonė
2019.11.20
Vilniuje – didžiausia istorijoje „Jutos“ įmonių investicija  Premium 1

Kauno įmonė UAB „Autojuta“ Vilniuje pristatė naują 8.000 kv. m automobilių prekybos ir paslaugų centrą.

G. Nausėda: chaotišką J. Narkevičiaus veiklą vertinu neigiamai 1

Prezidentas Gitanas Nausėda sako neigiamai vertinantis susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus veiklą ir...

Verslo aplinka
2019.11.19
VŽ bando: antrosios kartos „Nissan Juke“ Premium

2010-aisiais japonų bend­rovės „Nissan“ į gyvenimą pa­leistas kompaktinis mies­to visureigis „Juke“ rinkoje...

Automobiliai
2019.11.19
„Airbus“ ir „Boeing“ pildo užsakymų portfelius: akcijos kyla

JAV ir Europos aviacijos milžinių „Airbus“ ir „Boeing“ akcijos šiandien kyla apie 1%, bendrovėms paskelbus...

Rinkos
2019.11.19
Naujasis KN vadovas: SkGD rinka tampa likvidi, lemiantis veiksnys – ekonominė nauda

Darius Šilenskis, nuo lapkričio 11 d. vadovaujantis valstybės valdomai naftos ir suskystintų gamtinių dujų...

Pramonė
2019.11.19
„Vlantana Norge“ pažeidimus pripažįsta ir žada pašalinti dar šiais metais   4

Norvegijoje veikiančioje „Vlantana Norge“, kuri siejama su Lietuvos transporto kompanija „Vlantana“, abiejų...

Įspėjimas dėl ES lėšų – gali vėluoti milijonų investavimas  Premium

Lietuva yra tarp šalių, kurios beveik nevėluoja panaudoti europietiškų fondų išteklius. Bet, kaip rodo...

Verslo aplinka
2019.11.19
Paštomatus diegianti „Itella Logistics“ išnaudos ryšius su prekybininkais Premium 1

Sparčiai augančioje siuntų terminalų rinkoje įsitvirtinti sieks ir valstybinės Suomijos įmonės „Posti Goup“...

Kodėl vis daugiau transporto ir logistikos kompanijų naudojasi faktoringu?  Verslo tribūna 3

Transporto versle ilgi sąskaitų apmokėjimo terminai už įvykdytas paslaugas taikomi itin dažnai. Taip...

SME Finance
2019.11.18
Susisiekimo ir Energetikos ministerijoms – perspėjimas dėl nepanaudotų ES lėšų

Daugiausiai 2019 metams skirtos Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų iki rugsėjo buvo nepanaudojusios...

Verslo aplinka
2019.11.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau