Automobiliai Lietuvoje teršia vis labiau

Lietuvos transporto sektoriuje tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kurios laikomos pagrindine klimato kaitos priežastimi, sparčiai auga, labiausiai dėl seno automobilių parko. Kyla grėsmė, kad Lietuva gali neįvykdyti įsipareigojimų ES.
Tokie duomenys pateikti Nacionalinėje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio apskaitos ataskaitoje, kurią parengė Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos apsaugos agentūra ir Valstybine miškų tarnyba.
2016 m. išmetamų ŠESD kiekis labiausiai išaugo transporto sektoriuje daugiau kaip 7%, palyginus su 2015 m.
Šiame sektoriuje, kuris apima kelių, geležinkelių, oro ir vidaus vandenų transportą, didžiausia tarša tenka kelių transportui (95%). Kelių transporte didžiausias taršos indėlis yra iš lengvųjų (beveik 60%) ir sunkiasvorių automobilių (36%).
Šalies transporto sektoriaus plėtra, senstantis automobilių parkas lengvųjų automobilių amžiaus vidurkis yra daugiau nei 15 m. lemia išmetamo ŠESD kiekio augimą, pranešime spaudai cituojama Stasilė Znutienė, Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja.
Jos teigimu, norint sumažinti ŠESD kiekį šiame sektoriuje būtina įgyvendinti papildomas teisines ir ekonomines taršos mažinimo priemones.
Išmetamų ŠESD kiekis 2016 m. didėjo ir namų ūkių bei komercinių įmonių šildyme, fluorintų dujų naudojimo srityje. Kituose sektoriuose jis išliko beveik toks pat arba sumažėjo.
Pagal išmetamo ŠESD kiekio prognozes Lietuva savo ŠESD mažinimo įsipareigojimų iki 2020 m. neviršys. Tačiau kyla grėsmė, kad tarptautiniai įsipareigojimai iki 2030 m. ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose 9% sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, nebus įgyvendinti.
Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad ATL prekybos sistemoje nedalyvaujančių sektoriuose žemės ūkio, transporto, namų ūkių, atliekų ir kt. šių dujų kiekis per trejus metus Lietuvoje padidėjo beveik 12%. Didžiausią dalį jų taip pat sudaro kelių transportas.
Jei šis išmetamo ŠESD kiekio augimas iki 2030 m. nebus suvaldytas, tai gali pareikalauti iš valstybės biudžeto lėšų trūkstamų kvotų vienetų įsigijimui iš kitų ES šalių. Skaičiuojama, kad suma gali siekti 0,25 mlrd. Eur.
Iš viso 2016 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,1 mln. tonų CO2 ekvivalento, o tai apie 0,5% mažiau ŠESD nei 2015 metais, nurodoma Aplinkos ministerijos apžvalgoje. Daugiausia šių dujų (57%) išmetė energetikos sektorius, kurio pagrindinis teršalų šaltinis buvo transportas (jo dalis siekė 48%.)
Antras pagal išmestų šiltnamio dujų kiekį žemės ūkio sektorius, sudaręs 22% viso ŠESD, kiek mažiau pramonės ir atliekų sektoriuose (atitinkamai 16 ir 5%).
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Logistika
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti