Kariai lieka Šilutės rajone dėl potvynio

FOTOGALERIJA Kariuomenė prisideda prie ekstremalios situacijos suvaldymo Šilutėje (6 nuotr.)

Toks Lietuvos kariuomenės vadovybės sprendimas priimtas atsižvelgiant į Šilutės rajono administracijos prašymą pratęsti paramą. Kariai Šilutės rajono potvynio rajone liks iki balandžio mėnesio vidurio, tuomet situacija bus dar kartą įvertinta ir priimami atitinkami sprendimai, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Pergabeno 4.000 gyventojų

Nuo vasario pradžios kariai savo transportu per užlietą ruožą jau pergabeno per  4.000 gyventojų.

VŽ rašė, kad pamaryje pakilus vandens lygiui, nuo vasario 2 d. Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas aktyvavo Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių pajėgas. Karių veiksmai derinami su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) pareigūnais ir Šilutės rajono administracija. Taip pat esant būtinybei gali būti pasitelkiamas ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.

2018 m. budėjimą Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių operacinėse pajėgose vykdo beveik 1.000 karių. Pajėgos sudarytos iš sausumos, jūrų, oro ir specialiųjų operacijų pajėgų vienetų. Didžiąją dalį šių pajėgų sudaro sausumos pajėgų kariai - apie 700 karių iš Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono. Juos remia kariai iš Juozo Vitkaus inžinerijos, Karaliaus Mindaugo husarų batalionų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų. Taikos meto užduočių pajėgoms vadovauja ir veiksmus koordinuoja Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas.

KAM primena, kad pirmą kartą Taikos meto užduočių operacinės pajėgos buvo aktyvuotos 2010 m. kovo mėn., kai pamario regione buvo paskelbta ekstremali situacija potvynio apsemtose vietovėse Juknaičių seniūnijoje (Šilutės r.) ir Pagėgių savivaldybėje (Tauragės apskr.). Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos suformuotos 2009 metais, o budėjimą pradėjo nuo 2010 m. pradžios.

Statys estakadą

Potvyniai šiame rajone yra nuolatinis galvos skausmas, todėl pagaliau pasiryžta 2018 m. pabaigoje, vieninteliame automobilių kelyje į Rusnę, pastatyti estakadą. Daug metų planuojama kelio rekonstrukcija eliminuos Rusnės izoliaciją potvynių metu.

VŽ rašė, kad pernai gruodį Susisiekimo ministerija pranešė apie pasirašytą sutartį dėl ilgai laukto projekto – kelio iš Šilutės į Rusnę rekonstrukcijos ir estakados statybos įgyvendinimo.

„Potvynių užliejamas kelias – skaudi problema Rusnės ir šio krašto gyventojams. Apmaudu, kad tiek metų, iš tiesų jau ne vieną dešimtmetį, tęsėsi svarstymai ir pasirengimai, kurie vis nesibaigdavo konkrečiais sprendimais ir darbais. Šiandien pasirašyta sutartis užtikrina, kad jau po metų potvyniai susisiekimo su Rusne netrikdys“, – tuomet sakė Rokas Masiulis, susisiekimo ministras.

Buvo planuojama, kad šį pavasarį, kai tik leis oro sąlygos, prasidės kelio Šilutė–Rusnė ruožo nuo 2,40 km iki 7,36 km rekonstravimas, po to – ir estakados statybos darbai. 

Rekonstruojamame kelio ruože bus įrengta nauja kelio dangos konstrukcija, apie 1,8 km ilgio kelio atkarpa prie estakados bus paaukštinta.