„Rail Baltica“ įgyvendintojų pažadas: stengsimės projektą baigti laiku

FOTOGALERIJA „RB RAIL“ spaudos konferencija (12 nuotr.)

Vyksta projektavimas

Vilniuje antradienį surengtoje spaudos konferencijoje Baiba Rubesa, trijų Baltijos valstybių suformuotos bendrovės „RB Rail“ valdybos pirmininkė, informavo apie pernai atliktus „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo darbus ir apie planus šiems bei ateinantiems metams.

Pagrindiniai pernai atlikti darbai – pasirašytas ir ratifikuotas tarpvalstybinis susitarimas, atveriantis kelią prašyti Europos Sąjungos ilgalaikio projekto finansavimo, taip pat pradėtas pirmųjų techninių projektų parengimas linijos nuo Kauno per Panevėžį ir Rygą iki Talino statybai.

Šiemet vasarą turėtų būti parengta dalis techninių projektų, visi bus baigti iki 2020 m. Taip pat visose trijose šalyse tęsiamos projektui įgyvendinti reikalingų sklypų išpirkimo procedūros.

Numatyta baigti 2025-aisiais

Spaudos konferencijoje patvirtinti pernai paskelbti planai „Rail Baltica“ projektą baigti iki 2025 m. pabaigos, kad jau 2026-aisiais visu atstumu nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki pat Talino galėtų važiuoti traukiniai.

Ponia Rubesa pripažino, kad vykdant tokį didelį ir brangiai kainuojantį projektą dėl įvairių aplinkybių yra galimi tam tikri nukrypimai nuo numatytųjų grafikų. Tačiau ji patikino, kad bus stengiamasi viską padaryti laiku: „Nenoriu pasakyti, kad yra kokių nors didesnių problemų įgyvendinant projektą, tačiau turime stengtis, kad būtų laikomasi grafikų ir projektas būtų įgyvendintas įmanomai laiku.“

„RB Rail“ vadovė pabrėžė, kad Estijoje ir Lietuvoje jau yra paskelbti pirmieji geležinkelio linijos detaliojo techninio projekto konkursai – 71 km atkarpos Estijoje ir 76,6 km Lietuvoje. Iki sausio pabaigos planuojama paskelbti techninio projekto konkursą ir 56 km atkarpai Latvijoje. 

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Arenijus Jackus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos „Rail Baltica“ koordinavimo departamento direktorius, informavo, kad šiuo metu yra atliekami visi būtini darbai aplink Kauną, kitąmet turėtų būti baigta linijos iki Palemono statyba. „Šiemet planuojame baigti žemės išpirkimo procedūras geležinkelio linijos statybai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos. Be to, šiuo metu ieškome geriausių projektinių galimybių įgyvendinti europinės vežės į Vilnių atšakos statybas –dar šiemet pateiksime mūsų partneriams atitinkamus pasiūlymus“, – sakė p. Jackus.

Perstatys stotis ir sujungs oro uostus

Agnis Driksna, Latvijos bendrovės „Eiropas dzelzcela linijas“ plėtros ir bendradarbiavimo skyriaus direktorius, sakė, kad latviams bene didžiausias laukiantis iššūkis – Rygos geležinkelio stoties pertvarkymas ir linijos atvedimas iki Rygos oro uosto bei naujos stoties pastatymas oro uoste.

„Netrukus bus pateikti šių dviejų projektų techniniai ir finansavimo pasiūlymai, kurie bus patvirtinti dar šiemet. Iki 2022 m. abu šie projektai turi būti baigti. Stoties Rygoje perstatymas – didelis iššūkis, nes darbų metu negalima sustabdyti viso miesto ir pačios stoties. Yra tam tikrų sudėtingumų, nes tai Rygos istorinis centras. Tačiau tikimės visas kliūtis įveikti ir dar šiemet pasirašyti visas būtinas sutartis ir 2020 m. pradėti pačius statybos darbus, kurie tęsis dvejus metus“, – teigė p. Driksna. Pasak jo, Latvijoje šiemet irgi bus tęsiamas „Rail Baltica“ linijos statybai reikalingų žemės sklypų išpirkimo procedūros. 

Riia Sillave, „Rail Baltic Estonia“ generalinė direktorė, spaudos konferencijoje pastebėjo, kad ir Estijoje yra planuojamas Talino stoties sujungimas europine vėže su Estijos sostinės tarptautiniu oro uostu. „Taip pat numatoma jungtis su Muuga multimodaliniu terminalu. Tikimasi, kad apie 2050 m. per šį terminalą bus perkrauta iki 10 mln. tonų krovinių“, – sakė p. Sillave. 

Ponas Jackus VŽ sakė, kad ir Lietuvoje statant „Rail Baltica“ yra numatyta europine geležinkelio vėže sujungti Kauno ir Vilniaus oro uostus.

Pernai trijų Baltijos valstybių pasirašytu ir ratifikuotu susitarimu įsipareigojama statybas baigti 2025 m., numatytas iki 85% finansavimas iš ES. Skaičiuojama, kad projekto įgyvendinimas kainuos ne mažiau kaip 5 mlrd. Eur.

Ponia Rubesa, spaudos konferencijoje paklausta apie tikslesnius projekto įgyvendinimo kaštus ir kokią dalį finansuotų ES, užsiminė, kad tokie skaičiavimai tebėra atliekami, todėl paaiškės kiek vėliau – šiemet arba kitąmet.

Pastatytą atkarpą dar teks pritaikyti standartams

Spaudos konferencijoje klausinėta ir apie Lietuvoje jau pastatytos „Rail Baltica“ atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Kauno rekonstrukcijos būtinybę, siekiant ją pritaikyti prie visų keliamų reikalavimų. „Tokių jau pastatytos atkarpos pataisymų ir techninio pritaikymo darbų dar reikės. Nes kol kas yra pastatyta tik pati europinio standarto vėžė, bet reikalinga dar atlikti darbų dėl jos pritaikymo visiems kitiems parametrams – saugumo, pakankamo greičio užtikrinimo, kitiems techniniams reikalavimams ir standartams“, – teigė p. Rubesa.

Anot jos, šiuo metu ekspertai baigia atlikti studiją, kokius konkrečius darbus atkarpoje nuo Lenkijos sienos iki Kauno reikia atlikti: „Yra aštuonios pasiūlymų alternatyvos. Studija turėtų būti baigta š. m. I ketv.“

Ponas Jackus informavo VŽ, kad po to, kai atsiras studija, iki 2020 m. bus atliekami visi numatytieji jau pastatytos atkarpos pritaikymo reikalavimams darbai. Esą jau yra gautas ES užtikrinimas dėl šių darbų tinkamo finansavimo. Preliminariai skaičiuojama, kad jie gali kainuoti iki 800 mln. Eur.

[infogram id="transportas_rail_baltica_technines_savybes" prefix="nqH" format="interactive" title="Transportas „Rail Baltica“ techninės savybės"]

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą