Nauja Lietuvos pašto valdyba vadovą atsirinks iš 20-ies kandidatų

Naujai paskirti valstybės valdomo Lietuvos pašto valdybos nariai, gavę Lietuvos banko Priežiūros tarnybos neprieštaravimą jų kandidatūroms, pradeda eiti savo pareigas.

Naujoje Lietuvos pašto valdyboje dirbs 5 nariai. Iš jų 4 yra nepriklausomi nariai, išrinkti viešos atrankos būdu:

* Nerijus Datkūnas, Įmonių valdymo konsultantas, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ valdybos pirmininkas, AB „Amber Grid“ valdybos narys, Finansų analitikų asociacijos prezidentas;

* Gražvydas Jukna, UAB „Vilniaus duona“ vadovas ir komercijos direktorius;

* Danielius Merkinas, Logistikos įmonių grupės „NNL LT“ steigėjas ir vadovas;

* Žaneta Kovaliova, Konsultacijų bendrovės „UP Consulting Group“ vadovė;

* Darius Kuliešius, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamento vyresnysis patarėjas.

Paštas vadovą turės po Naujų

Valdybos pirmininkas bus išrinktas per pirmąjį posėdį, kuris, planuojama, įvyks sausio pradžioje.

Lietuvos pašto generalinis direktorius bus valdybos paskirtas įvertinus pasiūlytus kandidatus, kurių paiešką ir atranką organizuoja išorinė aukščiausio lygio vadovų atrankos bendrovė „J. Friisberg & Partners“. Artimiausiu metu prasidės vertinamieji pokalbiai su atrinktais kandidatais. Naujojo LP vadovo tinkamumą pareigoms taip pat turės įvertinti Lietuvos bankas.

Susisiekimo ministro gruodžio 6 d. įsakymu naujoji AB Lietuvos pašto valdyba paskirta ketverių metų kadencijai.

Atleido vadovę ir valdybą

VŽ primena, kad Lina Minderienė, tuometinė Lietuvos pašto vadovė buvo atleista iš pareigų rugpjūčio pradžioje po to, kai buvo pareikšta, jog bendrovėje nėra tinkamai vykdoma pinigų plovimo prevencija, o įmonėje tuo metu pasitraukė ir senoji valdyba.

Lietuvos banko valdyba lapkričio pabaigoje įspėjo Lietuvos paštą už tai, kad nesilaikė galiojančios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tvarkos ir nepakankamai vykdė reikalavimus dėl internetu atliekamų mokėjimų saugumo. Be kitų pažeidimų bendrovė nepranešdavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) apie visas vienkartines ar susijusias operacijas grynaisiais pinigais, sudarančias ar viršijančias 15.000 Eur, bei įtartinas pinigines operacijas, kaip tai padaryti įpareigoja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimai.

Kilus skandalui vasarą, neoficialiai kalbėta, kad aplinkybėmis dėl pinigų prevencijos Lietuvos pašte apdairiai galėjo pasinaudoti valdantieji, radę progą atsikratyti reformuoti bendrovę pasišovusia tuometine vadovybe.

Susisiekimo ministerija, kuriai pavaldi ši bendrovė, dabar tikina, kad dėl strateginių projektų spręs naujoji valdyba  bei naujosios valdybos paskirtas naujas bendrovės vadovas.

Lietuvos paštą stabdyti reformą ir pakoreguoti ją dar vasario pradžioje privertė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tuomet šios partijos frakcija Seime pranešė, kad jos „sprendimu stabdomas Lietuvos pašto projektas „Ateities laiškininkas“, kuriuo buvo siekiama optimizuoti Lietuvos pašto filialų veiklą visoje šalyje.

Lietuvos paštas šiemet per devynis mėnesius uždirbo 886.000 Eur grynojo pelno, kai tuo tarpu pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo patirta 555.000 Eur nuostolių. Per devynis mėnesius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bendrovės pajamos padidėjo daugiau nei 5% – iki 49,6 mln. Eur. Pajamos iš pagrindinės – pašto paslaugų teikimo – veiklos išaugo 11,5%,finansinių paslaugų – 2,5%, o kitos veiklos pajamos kilo 17,6%.