Klaipėdos uosto krovos kreivė kyla, bet verslą džiugina ne tai

Klaipėdos uosto krovos apyvarta šiemet ir toliau išlaiko augimo tendenciją: per pirmus tris šių metų ketvirčius perkrauta apie 5% daugiau krovinių. Tačiau pačios krovos bendrovės labiau vertina ne augimą iliustruojančią statistiką, o tai, kad, nepaisant aktyvių kaimyninių uostų vilionių, pavyko išlaikyti klientus ir neprarasti anksčiau užsitikrintų srautų.
Per rugsėjo mėnesį Klaipėdos uoste perkrauta 3,7 mln. t krovinių, 6% daugiau nei pernai rugsėjį. O per 9 mėn. krovos apyvarta augo 5% iki 31,1 mln. t. Tam įtakos daugiausia turėjo birieji kroviniai, kurių srautas nuo metų pradžios didėjo 15,5%.
Auganti krova didino ir pajamas, kurių sausiorugsėjo mėn. uosto direkcija gavo 4,4% daugiau nei pernai 44,26 mln. Eur.
Pagal perkrautą krovinių kiekį Klaipėdos uostas ir toliau liko lyderis tarp kitų Baltijos šalių. Tuo metu Taline per pirmus tris ketvirčius krovinių apyvarta menko 9,2%, Rygoje 5,1%.
Tęsinys po grafiku
[infogram id=_/JZnmgsXT7tFDAH0oTytC prefix=52Q format=interactive title=Baltijos šalių uostai]
Tačiau Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius, pažymėjo, kad geri rezultatai neleidžia atsipalaiduoti.
Šiandien krovinių augimas yra, nes Klaipėdos uosto verslas su savo partneriais dirbo įtikinančiai, tačiau ir toliau turime intensyviai dirbti. Negalime nuleisti rankų ir atsipalaiduoti, nes kaimyniniai uostai irgi turi ambicingų planų. Jų delegacijos aktyviai lankosi potencialių krovinių šaltinių šalyse, veda intensyvias derybas. O visi mes esame orientuoti į tų pačių rinkų spektrą, kalbėjo uosto vadovas.
Paslaugų kokybė augo kartais
Vidmantas Dambrauskas, Klaipėdos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas bei UAB Birių krovinių terminalas generalinis direktorius, teigė, kad vertindamos trijų ketvirčių rezultatą krovos kompanijos nei džiaugiasi, nei liūdi.
Tai yra nieko daugiau kaip sausa statistika, kuri galbūt nelabai parodo, kur uostas yra šiandien. Kaip mūsų šiandien nedžiugina 5% augimas, taip neliūdintų ir kelių procentų kritimas. Mes savo veiklą vertiname kiek kitu aspektu. Šiandien mūsų džiaugsmas yra ne tie 5%, o tai, kad sugebėjome išlaikyti tuos krovinius, kuriuos turime, ir neleidome kaimyninėms šalims jų atimti. Tai šiandien yra didžiausias mūsų pasiekimas, pabrėžė jis.
Pasak p. Dambrausko, išlaikyti krovinių srautą padėjo didžiulės privataus verslo investicijos. VŽ rašė, kad Malkų įlankos terminalas vasarą atidarė 5 mln. Eur vertės žemės ūkio produktų kompleksinį centrą, Bega neseniai užbaigė 8 mln. Eur investicijas į naują grūdų krovos kompleksą, trąšų sandėliavimo pajėgumus plečia Birių krovinių terminalas, plėtrą planuoja ir KLASCO bei kitos uosto kompanijos.
Norėdami išlaikyti tai, ką turime, mes privalome investuoti ir labai stipriai judėti į priekį su paslaugų kokybe. Tą privatus verslas šiemet ir darė, dėl atliktų investicijų paslaugų kokybė uoste augo kartais. O nauji kroviniai, ženklūs didėjimai šiandien turi ateiti per kažkokias naujas idėjas, kurios gali būti įgyvendintos ir plėtojant išorinio uosto projektą, sakė p. Dambrauskas.
Ponas Vaitkus pridūrė, kad uostų konkurencingumui ateityje vis daugiau įtakos turės ne tik planuojama plėtra naujose teritorijose, siekiami nauji gylio parametrai, bet bet ir progresyvumas kuriant didesnę pridėtinę vertę teikiamoms paslaugoms bei dėmesys inovacijoms ir technologijoms.
Tai yra svarbos sritys, kuriose įdirbį turime daryti jau šiandien, akcentavo uosto vadovas.
[infogram id=76903771-0064-4489-baec-094b8c15ece8 prefix=61X format=interactive title=Krovos apyvarta Klaipėdos uoste]
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Logistika
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti