Klaipėdos uosto krovos kreivė kyla, bet verslą džiugina ne tai

Per rugsėjo mėnesį Klaipėdos uoste perkrauta 3,7 mln. t krovinių, 6% daugiau nei pernai rugsėjį. O per 9 mėn. krovos apyvarta augo 5% – iki 31,1 mln. t. Tam įtakos daugiausia turėjo birieji kroviniai, kurių srautas nuo metų pradžios didėjo 15,5%.

Auganti krova didino ir pajamas, kurių sausio–rugsėjo mėn. uosto direkcija gavo 4,4% daugiau nei pernai – 44,26 mln. Eur.

Pagal perkrautą krovinių kiekį Klaipėdos uostas ir toliau liko lyderis tarp kitų Baltijos šalių. Tuo metu Taline per pirmus tris ketvirčius krovinių apyvarta menko 9,2%, Rygoje – 5,1%.

Tęsinys po grafiku

[infogram id=“_/JZnmgsXT7tFDAH0oTytC“ prefix=“52Q“ format=“interactive“ title=“Baltijos šalių uostai“]

Tačiau Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius, pažymėjo, kad geri rezultatai neleidžia atsipalaiduoti.

„Šiandien krovinių augimas yra, nes Klaipėdos uosto verslas su savo partneriais dirbo įtikinančiai, tačiau ir toliau turime intensyviai dirbti. Negalime nuleisti rankų ir atsipalaiduoti, nes kaimyniniai uostai irgi turi ambicingų planų. Jų delegacijos aktyviai lankosi potencialių krovinių šaltinių šalyse, veda intensyvias derybas. O visi mes esame orientuoti į tų pačių rinkų spektrą“, – kalbėjo uosto vadovas.

Paslaugų kokybė augo kartais

Vidmantas Dambrauskas, Klaipėdos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas bei UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinis direktorius, teigė, kad vertindamos trijų ketvirčių rezultatą krovos kompanijos nei džiaugiasi, nei liūdi.

„Tai yra nieko daugiau kaip sausa statistika, kuri galbūt nelabai parodo, kur uostas yra šiandien. Kaip mūsų šiandien nedžiugina 5% augimas, taip neliūdintų ir kelių procentų kritimas. Mes savo veiklą vertiname kiek kitu aspektu. Šiandien mūsų džiaugsmas yra ne tie 5%, o tai, kad sugebėjome išlaikyti tuos krovinius, kuriuos turime, ir neleidome kaimyninėms šalims jų atimti. Tai šiandien yra didžiausias mūsų pasiekimas“, – pabrėžė jis.

Pasak p. Dambrausko, išlaikyti krovinių srautą padėjo didžiulės privataus verslo investicijos. VŽ rašė, kad Malkų įlankos terminalas vasarą atidarė 5 mln. Eur vertės žemės ūkio produktų kompleksinį centrą, „Bega“ neseniai užbaigė 8 mln. Eur investicijas į naują grūdų krovos kompleksą, trąšų sandėliavimo pajėgumus plečia Birių krovinių terminalas, plėtrą planuoja ir KLASCO bei kitos uosto kompanijos.

„Norėdami išlaikyti tai, ką turime, mes privalome investuoti ir labai stipriai judėti į priekį su paslaugų kokybe. Tą privatus verslas šiemet ir darė, dėl atliktų investicijų paslaugų kokybė uoste augo kartais. O nauji kroviniai, ženklūs didėjimai šiandien turi ateiti per kažkokias naujas idėjas, kurios gali būti įgyvendintos ir plėtojant išorinio uosto projektą“, – sakė p. Dambrauskas.

Ponas Vaitkus pridūrė, kad uostų konkurencingumui ateityje vis daugiau įtakos turės ne tik planuojama plėtra naujose teritorijose, siekiami nauji gylio parametrai, bet bet ir progresyvumas kuriant didesnę pridėtinę vertę teikiamoms paslaugoms bei dėmesys inovacijoms ir technologijoms.

„Tai yra svarbos sritys, kuriose įdirbį turime daryti jau šiandien“, – akcentavo uosto vadovas.

[infogram id=“76903771-0064-4489-baec-094b8c15ece8“ prefix=“61X“ format=“interactive“ title=“Krovos apyvarta Klaipėdos uoste“]