Kas laimi, kai du pešasi?

Uosto bendrasis planas (BP) kelia tikrą galvos skausmą miesto vadovams: jame numatyta užimti naujas uostamiesčiui priklausančias teritorijas, bet uosto BP koncepcijos alternatyvos nėra suderintos su miesto poreikiais. „Pateikėme daugybę raštiškų pastabų ir tikimės, kad uosto direkcija į jas atsižvelgs. Uostas tikrai nepasitrauks iš miesto, kaip ir miestas nepasitrauks nuo uosto, todėl turi būti rastas bendras susitarimas“, – VŽ dėsto Saulius Budinas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius (2017 01 19). Jis norėtų, kad ne miestas turėtų derintis prie uosto BP, – pasak jo, ir uosto, ir miesto BP planai būtų rengiami vienu metu, abi koncepcijos būtų dedamos šalia ir derinamos.

Savo tiesą gina ir Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas. Jis tikisi rasti kompromisą su miestu ir kelias uosto plėtrai nebus užkirstas. Argumentas dėl būtinos plėtros – išties rimtas: kito varianto išlikti konkurencingam uostas neturi. Pasak KVJUD vadovo, greitai ateis laikas, kai esamų teritorijų fiziškai neužteks, – todėl jis yra už maksimalią plėtrą numatančią koncepciją. „Privalome turėti ambicingiausią planą, priešingu atveju Klaipėdos uostui yra didelė grėsmė kristi“, – aiškina p. Vaitkus. Uosto veiklos regresą pranašauja ir Rimantas Juška, AB „Klaipėdos smeltė“ generalinis direktorius. „Jei nesutarsime dėl tolesnės plėtros ir kariausime su miestu, laimės tie, kurie jau dabar pretenduoja į mūsų krovinį“, – perspėja jis.

Iš tikrųjų uosto reikšmė visai šalies ekonomikai yra didžiulė ir nediskutuotina. Jo svarbos valstybei, o ir pačiam uostamiesčiui, nekvestionuoja ir Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras. Tačiau jis prašo nepamiršti, kad uostas yra mieste. „Todėl net sprendžiant valstybinės svarbos uždavinius strateginiai siekiai turi būti suderinti su miestu. Kol kas šių dalykų nėra pasiekta“, – tikina jis.

O ką mano Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, kurio vadovaujamai institucijai yra pavaldus uostas ir kuri formuoja uždavinius šiam strateginės reikšmės objektui? Jis balsuoja už uosto plėtrą, tačiau tikina, kad ginče galima rasti aukso vidurį. „Matau gerą galimybę esant labai vieningai Vyriausybei ieškoti tiek miestui, tiek uostui geriausio sprendimo“, – teigia jis.

Klaipėdos vadovai stebisi, kodėl planuojant uosto plėtrą galima visiškai nepaisyti miestiečių interesų, – kol kas jiems panašu, kad teisybė – tik stipresniojo. O KVJUD vadovai kalbasi tik su savo „patronu“ – ministerija.

Iš tikrųjų galutinio atsakymo, kokia turi būt uosto plėtra, lyg ir nėra – yra keli scenarijai. Ar iš tiesų miesto žemių nusavinimas uosto reikmėms padidintų jo konkurencingumą? Juk uosto galimybės šiame regione – gana ribotos, vargu ar pasisektų nukonkuruoti, pvz., Gdansko uostą. Panašu, kad nėra suvokimo, kas bus toliau, – iškelti Klaipėdą ir vis plėsti uostą? Nurašyti miestą ir miestiečius, jų interesus? Ar tokiame mieste kaip priedėlis prie vienos įmonės norės kas gyventi? Su tokiu buldozerišku apetitu keliaujant per žemes galima ir Palangą nušluoti...

Aukso vidurys būtų bene geriausias sprendimas, juolab jei ministras apsiimtų būti mediatoriumi ir neužimtų vienos pusės pozicijos. Bet kokios problemos sprendžiamos kalbantis – užuot kiekvienam tempiant paklodę į savo pusę, derėtų paisyti ir gerbti kiekvienos pusės interesus.