Restruktūrizavimas dėl „Doing Business“

Publikuota: 2015-11-29
Per praėjusius metus daugiausia restruktūrizavimo procesų pradėta statybos įmonėms – 9, tai beveik trečdalis visų restruktūrizuojamų bendrovių. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Per praėjusius metus daugiausia restruktūrizavimo procesų pradėta statybos įmonėms – 9, tai beveik trečdalis visų restruktūrizuojamų bendrovių. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Įmonių restruktūrizavimo projektą parengusi Ūkio ministerija pabrėžia – tai kilstelės Lietuvos vietą „Doing Business“ reitinge. Bet verslininkai pasigenda realios pagalbos su nemokumo problema susidūrusioms bendrovėms.

Statybų UAB „Inarsta“ restruktūrizavimo byla buvo iškelta 2010 m. ir per 4,5 metų restruktūrizavimas buvo baigtas. Arvydo Barono, įmonės vadovo ir savininko, teigimu, pasisekė todėl, kad jis užsispyręs siekė išmokėti skolas, tai buvo jo garbės reikalas.

„Sistema paprasta: teismas patvirtina restruktūrizavimą ketveriems metams ir leidžia gyventi surištomis rankomis – neleidžiama dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, sudaryti ilgalaikių tiekimo sutarčių. Sukurtos sąlygos ristis tiesiai į bankrotą – tavimi nebetiki“, – sudėtingą pradžią prisimena verslininkas.

Teko atleisti pusę darbuotojų ir skaičiuoti kiekvieną centą. Iš buvusių tiekėjų liko tik kas dešimtas. Dėl įmonei nesumokėtų pinigų buvo bylinėjamasi teismuose – skolininkai bandė išsisukti vildamiesi, kad bendrovė vis tiek bankrutuos.

Pasak p. Barono, jeigu išties stengiamasi palengvinti restruktūrizavimą, įmonei reikia sudaryti realias sąlygas atsitiesti. Ir pateikia Vokietijos pavyzdį: ten restruktūrizuojamai įmonei sumažinami mokesčiai, suteikiama kai kurių lengvatų, dotacijų tiksliniams objektams baigti, jeigu pasirašyta sutartis. Net užsakovui numatyta lengvatų, jeigu jis dirba su restruktūrizuojama bendrove.

„Tada galima dirbti, užsidirbti ir išmokėti skolas. Pas mus sudarytos sąlygos ketverius metus pagyvuoti ir bankrutuoti“, – apgailestauja įmonės savininkas.

Tyla nebus gera byla

Siūlymas Įmonių restruktūrizavimo įstatyme leisti restruktūrizuoti įmonę be teismo, neviešinant pradėtos restruktūrizavimo procedūros ir nekeičiant bendrovės duomenų viešuosiuose registruose, jam kelia abejonių. Projekte numatyta galimybė apie restruktūrizavimą ne teismo tvarka pranešti tik Vyriausybės įgaliotai institucijai, prievolės informuoti trečiuosius asmenis nelieka.

„O kaip tuomet bylos teismuose dėl skolų? Nes jeigu restruktūrizavimo procesas viešas, visi mokėjimai atidedami?“ – nesupranta verslininkas.

Gediminas Onaitis, ūkio viceministras, tikina, kad viešai atskleidus informaciją apie finansinius sunkumus daug sunkiau rasti finansinę padėtį lengvinančių sprendimų – verslo bendruomenė dažniausiai į tokią informaciją reaguoja neigiamai. Todėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projekte siūloma skatinti įmones bei kreditorius ieškoti įmonės finansinę būklę gerinančių sprendimų privačiai, ne teismo tvarka.

Pasak viceministro, tokia praktika Europoje pradėjo formuotis maždaug prieš du dešimtmečius ir taikoma daugelio kitų šalių nemokumo teisėje – Vokietijos, Prancūzijos, Airijos, Lenkijos ir t. t.

O neradus būdo įmonės finansiniams sunkumams išspręsti ne teismo tvarka, projekte siūloma sudaryti teisę tiek pačiai įmonei, tiek kreditoriams kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Apie tokį kreipimąsi įmonė jau turi informuoti visus kreditorius ir šiuo atveju informacija apie finansinius įmonės sunkumus tampa vieša.

Nebeaišku, ar mokus partneris

„Man kyla abejonių, kaip toks neatsekamo restruktūrizavimo būdas paveiks verslo partnerių, kreditus suteikiančių finansų įstaigų požiūrį į juridinius asmenis. Kredituojančioms įstaigoms, pavyzdžiui, teks sutartyse numatyti griežtas sankcijas už duomenų apie slaptąjį restruktūrizavimą neatskleidimą. Arba iš anksto pakoreguoti numatomą riziką dėl slapto restruktūrizavimo prieš suteikiant kreditą. Taigi kiekvienas, net neplanuojantis slaptai restruktūrizuotis juridinis asmuo gali tapti didesnės rizikos potencialiu klientu“, – svarsto Kristina Saukalienė, teisės mokslų daktarė, advokatė.

Ji atkreipia dėmesį, kad daug didesni pavojai slypi smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms, kurioms vėluojantis atsiskaitymas gali baigtis žlugimu. Kai atsiskaitymas laiku verslininkams yra gyvybiškai būtinas, galbūt jie kritiškiau vertintų galimybę dirbti su restruktūrizuojama bendrove. Arba derėtųsi dėl kitokių sutarties sąlygų.

Gintaras Kviliūnas, sėkmingai restruktūrizavimą baigusios nekilnojamojo turto UAB „Turanijus“ vadovas, vardija pagrindines prielaidas sėkmingam restruktūrizavimui – nedidelis kreditorių skaičius ir banko geranoriškumas. Jis pabrėžia – kai kurie kreditoriai padarė nuolaidų, su banku buvo pasirašyta taikos sutartis. Teko parduoti dalį turto, dalis skolų buvo nurašyta. Taip buvo galima atkurti mokumą.

„Nemokumas buvo krizės pasekmė – susijusių įmonių prisiimti įsipareigojimai, teismų bylos. „Turanijus“ kaip pagrindinė įmonė finansavo verslo projektus, kurie dėl krizės įstrigo“, – aiškina nekilnojamojo turto įmonės vadovas.

Ar naujos pataisos palengvintų restruktūrizavimo procesą, jis sako dar nesidomėjęs.

„Turanijui“ priklauso UAB „Kauno verslo rūmai“, kurie neseniai pardavė „Respublikos“ viešbučio pastatą, UAB „Kauno arka“ ir bankrutuojanti UAB „Fugetė“, ją akcininkai ketina atgaivinti.

Iš bankroto atgal į mokumą

Ponia Saukalienė nurodo, kad projekte siūloma įteisinti galimybę, kad bankrutuojanti įmonė, esant kreditorių pritarimui, galėtų būti restruktūrizuojama. Vis dėlto veikiausiai tai bus nedažnas atvejis.

„Tai, mano nuomone, išties perspektyviai atrodo įstatymo projekte, tačiau gali taip ir likti deklaratyvi, praktikoje netaikoma teisės norma. Paprastai, jei įmonei jau pradėta bankroto procedūra, vadinasi, buvo konstatuotas jos finansinių sunkumų ilgalaikis pobūdis ir mokumo atkūrimo galimybių nenustatyta. Bankroto procesas nėra nukreiptas į įmonės verslo veiklos tęsimą. Todėl beveik neįtikima, kad tokioje situacijoje įvyks esminių įmonės būklės pokyčių arba sužibės daugumos kreditorių viltis atgauti daugiau, bet vėliau“, – kalba pašnekovė.

Prieštaringai pašnekovų vertinama ir siūloma galimybė restruktūrizavimą vykdyti be restruktūrizavimo administratoriaus. Tokiu atveju, anot p. Saukalienės, administratoriaus funkcijas vykdytų bendrovės valdymo organai. Arba restruktūrizavimo administratorius būtų samdomas tik atskirai restruktūrizavimo proceso stadijai, pavyzdžiui, nuo bylos iškėlimo iki plano parengimo, arba nuo plano parengimo iki pabaigos.

Ar restruktūrizavimą vykdantys įmonių vadovai bus kam nors atsakingi, klausia Gintaras Adomonis, bankroto ir restruktūrizavimo paslaugas teikiančios UAB „Valnetas“ vadovas. Restruktūrizavimo administratoriams reikalingos licencijos, jie turi draustis, privalo kelti kvalifikaciją ir pan. Administratorius, jei restruktūrizuojamos bendrovės kreditoriams sukelia žalą, privalo atlyginti draudimo bendrovei.

„Jeigu tokia nuostata bus palikta įstatyme, tai turi būti reikalaujama įmonės vadovui apsidrausti ir kelti kvalifikaciją. Kitaip vadovai bus už nieką neatsakingi“, – nesupranta pašnekovas.

Greičiausiai tokia restruktūrizavimo be administratoriaus praktika, p. Saukalienės nuomone, bus sėkminga tose įmonėse, kurių veiklos apimtis ir kreditorių skaičius yra nedideli. Arba esant abipusiam bendrovės ir jos kreditorių tarpusavio pasitikėjimui.

Gyvenimas po restruktūrizavimo

„Restruktūrizuotoje mūsų įmonėje daug pasikeitė – sumažinome struktūrą, apkarpėme išlaidas, ieškojome objektų, kurie būtų pelningesni, nes reikėjo išmokėti skolas. Skolas grąžinome, bet struktūra liko tokia pati – sugebame susisteminti darbus ir galime suvaldyti procesus“, – restruktūrizavimo pamokas dėsto statybos įmonės vadovas.

Dabar verslininkas mąsto taip: šiuo metu statybos verslas kyla, bet kitąmet, ypač daugiabučių sektoriuje, jis gali kristi. Darbai gali strigti. Todėl vertinami tiek esami, tiek būsimi objektai ir jiems įgyvendinti būtinas žmonių skaičius.

Anksčiau buvo planuojama taip, kad objektų bus ir bus, kad reikia priimti naujų žmonių. O tuomet prasidėjo krizė.

„Tapome mokūs, bet diržų neatlaisvinome“, – baigia pasakoti savo istoriją verslininkas.

infogr.am::infogram_0_restrukturizavimo_procesai

Verslas dėlioja projekto pliusus ir minusus

Galimi pranašumai:

  • Trumpesnis restruktūrizavimo plano rengimo laikas. Dabar – 6 mėn. Siūloma – 4 mėn.;
  • Bankrotas iškart.

Dabar, jei restruktūrizavimo planas nevykdomas, turi būti paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Termino nėra. Siūloma: jei planas nepatvirtinamas ar nevykdomas, teismas turi nutraukti restruktūrizavimą ir nagrinėti bankroto bylos iškėlimą.

  • Bylos sujungiamos

Dabar bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimas sustabdomas, jei teismui pateikiamas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Siūloma: kad pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kitoje byloje sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos, teisme būtų sujungti į vieną bylą ir nagrinėjami kartu.

  • Kreditoriaus teisė

Dabar kreditoriai neturi galimybės inicijuoti restruktūrizavimo bylos. Siūloma: leisti restruktūrizavimo procesą inicijuoti ne tik pačiai įmonei, bet ir kreditoriui, kuriam įmonė tinkamai neįvykdė prievolės.

Galimi trūkumai:

  • Paini tvirtinimo procedūra

Pagal siūlomą projektą kreditoriai būtų skirstomi į grupes (įkeitimu užtikrinti reikalavimai, valstybės institucijos ir visi kiti). Restruktūrizavimo planui patvirtinti reikės 2/3 kiekvienoje grupėje pritarimo. Vėliau restruktūrizavimo planas teikiamas teismui. Tačiau net jeigu planui pritars kreditorių dauguma, teismas turės teisę nepatvirtinti tokio plano. Pavyzdžiui, nusprendus, kad būtų nepagrįstai pabloginti planui nepritarusios mažumos kreditorių interesai arba plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės yra neperspektyvios.

  • Pavojai kreditoriams

Restruktūrizuoti įmonę bus galima nesikreipiant į teismą, neviešinant pradėtos restruktūrizavimo procedūros, nekintant bendrovės duomenims viešuosiuose registruose, kreditorių sutarimu net neskiriant restruktūrizavimo administratoriaus ir jo funkcijas vykdant bendrovės valdymo organams. Taip sulyginamos nerestruktūrizuojamų ir ne teismo tvarka restruktūrizuojamų įmonių galimybės dalyvauti versle, bet išbalansuojama abiejų grupių kreditorių rizika.

  • Diskriminavimas

Siūloma, kad tik pirmoji kreditorių grupė turėtų tiesioginį poveikį restruktūrizavimui – teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo plano, spręsti dėl restruktūrizavimo administratoriaus skyrimo ir kt. Tačiau kokie kreditoriai patenka į „reikšmingųjų“ grupę, – įstatymas neapibrėžia, paliekama erdvė interpretacijoms.

  • Iš bankroto į restruktūrizavimą

Projekte siūloma įteisinti leidimą restruktūrizavimo procesą pradėti ir jau bankrutuojančioms įmonėms, esant jų kreditorių pritarimui. Bankrutuojančios įmonės paprastai neturi galimybių atkurti mokumą.

  • Sėkmingai restruktūrizuojama tik kas septyniolikta įmonė;
  • Lietuvoje kasmet vidutiniškai 1.500 įmonių iškeliamos bankroto bylos, kreditoriai atgauna tik apie 13% reikalavimų;
  • Valstybės kontrolės auditas nustatė, kad 5,8% restruktūrizavimo procesų per 2001–2015 m. pirmąjį ketvirtį baigti sėkmingai, o nutraukus restruktūrizavimą net 81% įmonių bankrutavo;
  • Restruktūrizavimo procesas, pasak auditorių, neefektyvus, nes restruktūrizavimo bylos keliamos ir nemokioms įmonėms, kurios neturi perspektyvų (37% iš auditorių analizuotų 30-ies bylų buvo nemokios, ir visos jos bankrutavo)

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 20 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ieško, kas už 109.700 Eur restauruotų Nidos Evangelikų liuteronų bažnyčią

Neringos savivaldybė numatė restauruoti fasadų raudonų plytų mūrą, sustiprinti stogo laikančiąsias...

Vilniuje parodytas būsimasis rinkos naujokas „Lexus ES“ 4

Į sostinėje esantį MO muziejų trumpam atvežtas vienas populiariausių „Lexus“ modelių – ES, kuris kitais...

Transportas
19:35
Afganistane apšaudyta karinė bazė, kur tarnauja Lietuvos kariai 3

Afganistane sekmadienį apšaudyta Kandaharo karinių pajėgų bazė, kur tarnauja Lietuvos specialiųjų operacijų...

„The Chinese Tea Company“ Londone įkūrėja ir arbatos žinovė – apie tradicijas, mitus, teisingą vartojimą

Juyan Webster, Londone veikiančios bendrovės „The Chinese Tea Company“ įkūrėja ir arbatos žinovė, pasakoja...

Laisvalaikis
19:00
 Lietuva siekia turėti dar vieną palaimintąjį 5

Lietuva Vatikanui perdavė vyskupo Vincento  Borisevičiaus bylą dėl paskelbimo palaimintuoju. Kunigo...

Laisvalaikis
18:22
Tarp geriausiai valdomų VVĮ – „EPSO-G“, prasčiausiai – „Registrų centras“

Tarp valstybės valdomų įmonių  (VVĮ) labiausiai gerojo valdymo principus atitinka UAB „EPSO-G“ ir UAB...

Baltijos rinkoje – akcijų prekybos stagnacija Premium 1

Neapibrėžtumo nuotaikoms pasaulio rinkose tęsiantis, Baltijos užutėkis užšalo. LHV kiek suprastino...

Rinkos
17:59
ESO teismui skundžia VKEKK nutarimą

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) priėmė sprendimą kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį...

Energetika
17:53
Kiekvienai Lietuvos įmonei – po nuosavą saulės jėgainę Rėmėjo turinys 13

Šiemet Vilniuje ir kituose miestuose ant įmonių pastatų stogų vis dažniau galima pamatyti Lietuvoje dar gan...

S. Skvernelis Briuselyje ragina NATO stiprinti oro gynybą Baltijos jūros regione 3

Briuselyje viešintis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį paragino NATO stiprinti oro gynybą...

MMA pokyčiai didina neapmokestinamus dienpinigius Premium

2019 m. minimali mėnesinė alga didėja nuo 400 iki 555 Eur, todėl ne itin didelį darbo užmokestį gaunantiems...

Finansai
06:00
Geriausių savivaldybių varžytinėse Vilnių šiemet įveikė Klaipėda 3

Ūkiškiausiai besitvarkančių didžiųjų savivaldybių rikiuotėje Vilnių šiemet įveikė Klaipėda. Lietuvos sostinė...

L. Linkevičius: Sakartvelo prezidento rinkimų data kelia abejonių dėl jų skaidrumo

Linas Linkevičius, užsienio reikalų ministras, pirmadienį pareiškė, kad antrojo Sakartvelo prezidento rinkimų...

Šiaulių miesto autobusuose galima mokėti banko kortelėmis 1

Šiaulių keleivių vežimo UAB „Busturas“ suteikė keleiviams galimybę už bilietus autobusuose atsiskaityti...

Transportas
16:33
Teismas: Klaipėdos vaikų ligoninės atnaujinimo konkursas turi būti nutrauktas

Klaipėdos vaikų ligoninės skelbtas pastato rekonstrukcijos konkursas turi būti nutrauktas, nes ligoninė...

Tiekėjų išmonė: skirtinga pakuotė smulkiems, kad nesulauktų didžiųjų pretenzijų Premium

Smulkieji verslininkai, kuriems skatinti valdžios siūlymai žeriami vienas po kito, sako kai kur pastebintys...

„Panevėžio stiklui“ vadovauja G. Petrauskas

Stiklo gamybos ir apdirbimo bendrovės „Panevėžio stiklas“ generaliniu direktoriumi tapo Gintaras Petrauskas,...

Vadyba
16:01
„Lidl“ darbuotojams algas kels 7% 8

Prekybos centras „Lidl“ Lietuvoje pardavėjų ir logistikos centro darbuotojų algas nuo kitų metų pradžios...

Vadyba
15:52
Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė rinkimuose dalyvaus su komitetu 1

Širvintų rajono merė socialdarbietė Živilė Pinskuvienė savivaldos rinkimuose ketina dalyvauti su visuomeniniu...

„Oro navigacija“ atsinaujina – keičia logotipą 1

Modernizacijos procesą vykdanti strateginė valstybės įmonė VĮ „Oro navigacija“ pristato naują logotipą.

Rinkodara
15:23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau