Spaustuvininkai palieka rizikingą Rusiją

Lietuviškų spaudinių pardavimo apimtis 2014 m., palyginti su ankstesniais metais, augo gana kukliai – 2,6 %, iki 358 mln. Eur. Panašiai tiek didėjo ir spaudinių eksportas, jo mastai pernai siekė 187,2 mln. Eur. Didžiausia eksporto rinka tebebuvo Rusija, – jos dalis eksporto portfelyje siekė 25%, čia uždirbta per 42,4 mln. Eur pajamų, skaičiuoja Lietuvos spaustuvininkų asociacija (LISPA).

Tačiau nemaža dalis pažangių, modernia įranga apsirūpinusių Lietuvos spaustuvių, aktyviai ieškančių kelių į reiklias Šiaurės ir Vakarų Europos šalių rinkas, pernai džiaugėsi gerokai sparčiau nei visoje rinkoje augusiomis pajamomis. Nors maržos rizikingoje Rusijoje didesnės nei Vakaruose, šiemet daug lietuvių spaustuvininkų darbų šioje šalyje arba išvis atsisako, arba ketina smarkiai sumažinti jų apimtį, o netektis planuoja kompensuoti Vakarų šalyse.

Tenka persiorientuoti

„Poligrafijos įmonėms, kurių pardavimų portfelyje didesnę dalį sudarė pajamos iš Rusijos, tenka persiorientuoti: rinka grėsminga ir rizikinga, įmonės susiduria su užsakymų sulaikymais muitinėje, valiutos svyravimais. Pernai eksportas į Rusiją dar sudarė nemažą poligrafininkų pardavimų dalį, neabejoju, kad šiemet ši dalis bus gerokai mažesnė“, – įsitikinęs Artūras Karosas, vienos didžiausių knygas spausdinančių spaustuvių Baltijos šalyse „BALTO print“ direktorius, LISPA prezidentas.

Eksportą Vakarų kryptimi perrikiavo ir pati „BALTO print“, anksčiau Rusijoje uždirbdavusi iki 15% pajamų, šiuo metu čia gauna vos 2–3%. Anot p. Karoso, pasitraukimas iš Rusijos buvo pagrindinė priežastis, kodėl pernai įmonė augo kukliau.

„BALTO print“ pajamos 2014 m. buvo beveik 14 mln. Eur, jos keliais procentais ūgtelėjo, bet ne taip kaip anksčiau. Tai buvo persiorientavimo laikas, kai ieškojome būdų praradimus Rusijoje kompensuoti Vokietijoje, Skandinavijoje“, – aiškina šiuo metu apie 70% pajamų iš eksporto į Vakarus uždirbančios įmonės vadovas.

„Nemažai dirbame su Rusija, pernai vienu metu buvome išsigandę, kad bus blogai, laimei, metai susidėliojo pusėtinai, pardavimai čia sumažėjo ne drastiškai, o tik 15%. Ateičiai užsibrėžėme tikslą, kad Rusijos dalis eksporto portfelyje mažėtų, o Skandinavijos – padidėtų iki penktadalio visos pardavimo apimties. Tada jausimės saugūs“, – sako Egidijus Razmus, spausdintų pakuočių iš kartono gamintojos „Grafobal Vilnius“ vadovas.

Kartu jis pasidžiaugia, kad 2014 m. buvo įmonei „fantastiški, geriausi per 20 įmonės gyvavimo metų“: pernai „Grafobal Vilnius“ apyvarta išaugo 15%, palyginti su 2013 m., ir siekė 13 mln. Eur, įmonė dirbo pelningai, augo pardavimai Skandinavijoje, Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse. Apie 12% pajamų įmonė uždirbo Šiaurės šalyse, kur pradėjo dirbti 2013 m., o įtikti reikliems šiauriečiams bendrovei padėjo ir laiku padarytos daugiau nei 2 mln. Eur investicijos į modernią spaudos mašiną, leidžiančią dirbti našiau ir kokybiškiau.

Be eksporto – niekaip

„Eksportas augo pernai, auga ir šiemet, labiausiai – į Vokietiją ir Skandinavijos šalis. Konkurentų ten netrūksta, bet buvome greitesni ir labiau atsižvelgėme į klientų lūkesčius“, – solidų pardavimų šuolį grindžia Arūnas Akstinas, lanksčias pakuotes ir etiketes gaminančios UAB „Aurika“ direktorius. Pernai „Aurikos“ pardavimo pajamos buvo 31,7 mln. Eur, 24% didesnės nei prieš metus, o šiemet įmonė planuoja pasiekti beveik 37,5 mln. Eur apyvartą.

„Tikėtina, kad eksporto rinkose iš kažko atėmėme dalį rinkos. Matyt, turėjo įtakos įdirbis – Vokietijos ir Skandinavijos klientai atsižvelgia į bendradarbiavimo patirtį, kraštiečių rekomendacijas. Jeigu ten gerai užsirekomenduoji, gali tikėtis užsakymų“, – įsitikinęs p. Akstinas.

Pernai 58% pajamų uždirbusi iš eksporto šiemet „Aurika“ planuoja iš užsakymų svetur gauti 62% pajamų, o daugiau užsakymų atsiriekti Vakarų Europos šalyse. Pajamos iš eksporto NVS šalyse turėtų trauktis iki dešimtadalio.

Etikečių ir pakuočių gamintojams sekėsi palyginti neblogai ir Lietuvos rinkoje, o komercinės spaudos, taip pat knygų spausdintojams eksporto rinkų Vakaruose paieška – gyvybiškai svarbus klausimas.

„Lietuvoje klientų neprarandame, tačiau akivaizdžiai mažėja jų biudžetai, skiriami reklamai ir rinkodarai. Besitraukiančią vietos rinką nori nenori turime kompensuoti eksportu, intensyviai ieškojome pardavimo kanalų – ypač Švedijoje“, – sako p. Algirdas Apulskis, knygas, lankstinukus, brošiūras, katalogus spausdinančios UAB „Druka“ vadovas.

Anot jo, nuo 2014 m. pradžios „Drukos“ pradėta aktyvi veikla Skandinavijoje davė gerų vaisių – įmonės pajamos pernai siekė 2 mln. Eur, apie 17% daugiau nei prieš metus, iš eksporto įmonė uždirbo apie 40% visų pajamų.

„Pastaraisiais metais itin aktyviai ėjome į eksporto rinkas – tokia yra įmonės strategija. Vidaus rinkoje užsakymų apimtis kasmet mažėja. Norint išlikti, lieka vienintelis būdas – daugiau eksportuoti“, – konstatuoja ir Laimonas Rimkus, UAB „Grafija“ vadovas. Vilniaus spaustuvės, susibūrusios į grupę „Grafija“, užsiima komercine spauda, pakuočių ir saugios spaudos gamyba.

2014 m. visos „Grafijos“ grupės pardavimo pajamos siekė 20,1 mln. Eur. Komercine spauda užsiimanti „Grafijos“ spaustuvė ir antrinė jos įmonė – pakuočių gamybos UAB „Vilniaus pakuotė“ apyvartą išaugino 35%, atitinkamai iki 5 mln. Eur ir 2,7 mln. Eur. Pagrindinės „Grafijos“, kaip ir daugelio kitų Lietuvos spaustuvių, eksporto rinkos – Skandinavijos šalys, Vokietija. Su Rusijos užsakovais „Grafija“ beveik nedirba, šią rinką vertina kaip per daug rizikingą.

„Pajamos iš komercinės spaudos eksporto pernai augo 77%, iš pakuočių – 167%“, – pažymi p. Rimkus.

Reikia kantrybės

Jis įsitikinęs – jei kokybiškai dirbanti, apsirūpinusi modernia įranga Lietuvos spaustuvė nuosekliai plėtoja ryšius Vakarų rinkose, užsakymų anksčiau ar vėliau ji sulauks.

„Tik reikia kantrybės. Kartais atrodo, kad beldiesi į visas duris, dalyvauji susitikimuose ir parodose, leidi tam pinigus, o pastangos bergždžios. Tačiau patirtis rodo, kad Skandinavijos šalyse grįžtamasis ryšys atsiranda po 3 ar net 5 metų“, – tvirtina p. Rimkus.

Jis nusitekęs optimistiškai – galimybių didinti eksporto mastą yra, Skandinavija ir Vokietija Lietuvos spaustuvininkams – nearti dirvonai.

„Skandinavai vis labiau nusivilia kinais. Keli didesni mūsų klientai, kuriuos pastaruoju metu pavyko pritraukti, atsisakė kinų ir pasirinko mus. Esam kiek brangesni, tačiau gerokai greitesni ir kokybiškesni“, – palankią lietuviams tendenciją mini „Grafijos“ vadovas.

Kauno spaustuvė „Kopa“ su Rusija ir kitomis NVS šalimis išvis nebedirba. „Anksčiau dirbome su baltarusiais, bet užklupo hiperinfliacija ir supratome, kad negalime suvaldyti nuo mūsų nepriklausančių procesų. Todėl išėjome“, – aiškina Saulius Mudėnas, UAB „Kopa“ vadovas.

Anot jo, kiekviena įmonė nusistato prioritetus, ar jai patraukliau aukštesnės rizikos rinkoje gauti didesnę maržą, ar dirbti stabiliose šalyse, tačiau uždirbti mažiau.