Atvirkštinis PVM

Jeigu už prekes ar paslaugas PVM moka pirkėjas, o ne, kaip įprasta PVM grandinėje, pardavėjas, vadinasi, taikomas atvirkštinio PVM mechanizmas.

Lietuvos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti atvejus, kada taikomas atvirkštinis PVM. Tokia tvarka kurį laikė jau buvo taikoma kai kuriuose sektoriuose, kur didelė PVM grobstymo rizika: prekiaujat mediena, metalo laužu.

Prievolė taikyti atvirkštinį PVM statybos bendrovėms buvo įrašyta į PVM įstatymą, o inicijavo šį pakeitimą pačios statybos bendrovės. Buvo tikimasi, kad nustačius tokią tvarką, statybos bendrovėms reikės mažiau apyvartinių lėšų: statybos bendrovėms nereikės mokėti PVM, kai su jais vėluoja atsiskaityti užsakovai. Užsakovai (pirkėjai) patys turės sumokėti PVM į biudžetą. Tačiau tokia nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusi atvirkštinio PVM tvarka dar labiau apsunkino statybos bendrovių padėtį.

Šį mechanizmą galima taikyti tik statybos darbams, bet ne prekėms, o statybų versle sunku atskirti, kur baigiasi prekių tiekimas ir prasideda statybos paslaugų teikimas. Ši tvarka taikoma vienetams, kurie yra PVM mėtojai ir apmokestinamieji asmenys, o daugelis savivaldybių, kurios labiausiai ir vėluoja atsiskaityti, nėra PVM mokėtojos.

Be to, Lietuvoje nėra apmokestinamųjų asmenų registro, todėl sunku išsiaiškinti, ar užsakovas yra apmokestinamasis asmuo. Ir pagaliau, įsigaliojus naujai tvarkai, kai PVM moka pirkėjas, statybos bendrovėse pradėjo kauptis didelės PVM permokos (pirkimo PVM liko, koks buvo, o pardavimo PVM neliko), tačiau dėl šių permokų pagal galiojančią tvarką į mokesčių inspekciją galima kreiptis tik du kartus per metus.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau