Technologinių sprendimų pritaikymas versle: „Baltijos liftų“ patirtis

Publikuota: 2015-11-12
Jevgenijus Vasiljevas, UAB „Baltijos liftai“ generalinis direktorius, sako, kad  kiekvienas lifto montavimo etapas užtrunka nuo 6 iki 29 val., ilgiausiai trunka montuoti šachtos duris.  Vladimitro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Jevgenijus Vasiljevas, UAB „Baltijos liftai“ generalinis direktorius, sako, kad kiekvienas lifto montavimo etapas užtrunka nuo 6 iki 29 val., ilgiausiai trunka montuoti šachtos duris. Vladimitro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nedidelė – apie 30 darbuotojų turinti – sostinės liftų priežiūros ir montavimo bendrovė „Baltijos liftai“ skaičiuoja, kad sumontavusi į bendrovės automobilius GPS modulius ir šiemet sujungusi dispečerinės pranešimų sistemą su programėle, kurią naudoja įmonės technikai, sutaupė apie 30.000 Eur per metus.

Jevgenijus Vasiljevas, UAB „Baltijos liftai“ generalinis direktorius, pasakoja, kad efektyviai įmonės veiklai svarbiausi technologiniai sprendimai yra gana paprasti, bet veiksmingi.

Iš esmės tai dispečerinės pranešimų sistema, susieta su išmaniaisiais telefonais, kuriuos naudoja liftų technikai.

„Kai gyventojas praneša apie gedimą, dispečerinės operatorius įrašo šią informaciją į sistemą. Ją savo telefone iš karto pamato ir atitinkamame mikrorajone dirbantis technikas – jiems priskirti konkretūs mikrorajonai, – ir darbų vadovas. Gavęs į telefoną signalą ir visą informaciją apie gedimą, technikas paspaudžia mygtuką „vykti į objektą“, ir darbų vadovui jau nebereikia niekam skambinti ir aiškinti, kas kur nutiko“, – komentuoja „Baltijos liftų“ direktorius. Beje, bendrovės automobiliuose sumontuoti palydovinės navigacijos (GPS) moduliai, tad vadovai visada mato, kur yra technikai.

Pono Vasiljevo teigimu, ši technologija pašalino iš liftų priežiūros proceso nereikalingas grandis, pavyzdžiui, nereikia skambinti technikams, padėjo suvaldyti darbuotojus, padidinti veiklos efektyvumą ir sutaupyti. Tiesa, sutaupoma ne taisant, o montuojant naujus liftus.

Laikas – pinigai

Be technologinių sprendimų, „Baltijos liftai“ diegia ir procesų valdymo metodikos LEAN elementus. Bendrovė padalijo liftų montavimo procesą į 9 etapus ir matuoja kiekvieno iš jų įgyvendinimo laiką.

Technikas prieš imdamasis darbo paspaudžia naujo etapo pradžios mygtuką, pavyzdžiui, „pradėti šachtos durų montavimą“. Atlikęs užduotį, jis spusteli etapo pabaigos mygtuką. Taip bendrovė matuoja ir lygina brigadų darbo laiką.

„Dėl LEAN elementų ir technologinių sprendimų vieno lifto montavimo laiką per metus sumažinome 11 darbo dienų: 2014 m. tai trukdavo 38 dienas, dabar – 27 d. Tai, kad žmones greičiau sumontuoja liftą ir gali imtis kito objekto, tiesiogiai virsta pinigais. Esame apskaičiavę, kad vienam liftui montuoti sutaupome apie 1.000 Eur. Per metus sumontuojame apie 30 liftų. Matematika paprasta, tai 30.000 Eur per metus vien montavimo veikloje“, – skaičiuoja p. Vasiljevas.

Pasak jo, bendrovė nuo pat pradžių investuoja į technologiškai pažangius sprendimus, nes jai, kaip naujokei rinkoje, reikėjo išsiskirti ir turėti argumentų pritraukiant klientų. Vienas iš jų buvo reakcijos laikas. Ponas Vasiljevas mini, kad dėl liftuose ir šachtose sumontuotų jutiklių įmonė gali per nuotolį stebėti visus savo liftus ir jų parametrus. Tai neretai leidžia pastebėti gedimus anksčiau, nei apie juos pranešama.

„Balso ryšys, kai paspaudžiamas pagalbos mygtukas, perduodamas internetu. Kartu su balsu į dispečerio kompiuterį ateina ir visa informacija apie lifto būklę: ar jis važiuoja, ar jame yra žmonių, ar durys uždarytos ir t. t.“, – pasakoja p. Vasiljevas.

Konkurentai nenusileidžia

Tiesa, dispečerines ir bent balso ryšį su kiekvienu prižiūrimu liftu privalu turėti visoms peržiūros veikla užsiimančioms bendrovėms. Ir konkurentai sako turintys ne ką prastesnių sprendimų.

„Mes stebime iš viso 16 liftų parametrų. Bent vienam iš jų nukrypus nuo normos, gauname signalą į dispečerinę. Galime nuotoliniu būdu išjungti arba paleisti užstrigusį liftą. Tai labai svarbi funkcija, ji dažnai leidžia išvengti elektros motorų ir transformatorių perdegimo. Žinote, anksčiau turėjome 3 elektros pavarų remontininkus, dabar rites pervynioja vienas pensininkas, dirbantis puse etato, ir spėja viską padaryti“, – pasakoja Jonas Guzavičius, „Kauno liftų“ direktorius.

Anot jo, jau ne vienus metus naudojama ir GPS technologija bei programa, kuri leidžia žemėlapyje tiksliai matyti, kur yra kiekvienas avarinės tarnybos mechanikas, kada jis atvyko į objektą, kada pradėjo ir baigė dirbti.

„Beje, prieš kelerius metus vieną mūsų mašiną buvo pavogę. Tai, žinokite, policijai net parodėme, kur ji stovi“, – prisimena p. Guzavičius.

Deja, jis negalėjo pasakyti, kokį finansinį efektą įmonei turėjo minėtos technologijos. Mat, sako pašnekovas, tai buvo labai seniai. Dispečerinės sistema, sujungta su jutikliais liftuose, įdiegta daugiau nei prieš dešimtmetį – dar prieš stojant į ES, o navigacijos ir darbo laiko kontrolės sprendimai – mažiausiai prieš trejus metus.

Jevgenijus Vasiljevas, UAB „Baltijos liftai“ direktorius, dalyvaus „Verslo žinių“ organizuojamoje konferencijoje „TECHNOPELNAS 2015: kaip technologijos didina verslo pelningumą“, praktinėje dalyje, kurioje savo patirtį diegiant technologinius sprendimus versle pristatys įmonių vadovai ir IT vadovai.

infogr.am::infogram_0_apie_baltijos_liftus

infogr.am:: infogram_0_copy_dominari-986

infogr.am::infogram_0_baltijos_tiltai_pajamos

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Norvegai lašišą gali auginti Kaliningrade 8

Norvegijos investuotojai svarsto galimybę įsteigti žuvininkystės įmonę Kaliningrado srityje – projekto...

Pramonė
12:50
Iš „Stigmos“ vadovo antikvarinių automobilių kolekcijos gimsta muziejus

Panevėžio plastiko ir gumos UAB „Stigma“ vadovo Alfredo Zigmanto planas miesto pakraštyje atidaryti...

Pramonė
2018.07.20
„Freda“ viršijo 100 mln. Eur apyvartą, uždirbo beveik 9 mln. Eur pelno 1

 Kauno baldų gamybos bendrovė „Freda“ praėjusiais metais uždirbo 8,945 mln. Eur grynojo pelno – 52,3% daugiau...

Pramonė
2018.07.20
„Continental“ pradėjo statyti gamyklą Kauno LEZ 24

Vokietijos technologijų ir automobilių komponentų pramonės kompanija „Continental“ penktadienį pradėjo savo...

Pramonė
2018.07.20
„Orlen Lietuva“ antrojo ketvirčio EBITDA– 31 mln. USD 10

Nepaisant itin įtemptos makroekonominės padėties rinkoje, naftos perdirbimo AB „Orlen Lietuva“ antrąjį...

Pramonė
2018.07.20
„Continental“ augina susidomėjimą Kauno LEZ: rekordinė investicija gali būti ne vienintelė Premium 13

Šiandien Kauno LEZ skelbiama technologijų kompanijos „Continental“ gamyklos statybų pradžia. „Continental“...

Pramonė
2018.07.20
„Dominari“ vykstantys pokyčiai pridengti konfidencialumu Premium 4

Sparčiausiai Panevėžio apskrityje augusios ir „Metų gazele 2016“ tituluotos įmonės nebeliko: baldų UAB...

Pramonė
2018.07.20
„Starbucks“ ir „McDonald‘s“ skelbia konkursą ir žada solidų atlygį – dalyvauti gali kiekvienas

Du gigantai – „Starbucks“ ir McDonald‘s, suvienijo jėgas kovai su plastiko atliekomis – iki 2021 m.

Pramonė
2018.07.19
FNTT ir prokurorai perdavė teismui „Metrail“ bylą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra baigė tyrimą ir teismui...

Verslo aplinka
2018.07.19
Austrijos „TGW Limited“ atidarė inžinerinių paslaugų centrą Kaune 4

Šiandien oficialiai atidarytas Austrijos logistikos automatizavimo sistemų vystymo bendrovės „TGW Logistics...

Transportas
2018.07.19
Sezono įkarštyje Ukrainos gėrimų pramonėje – sumaištis 2

Skysto chloro ir druskos rūgšties gamybą nutraukusi „Dniproazot“ gamykla sukėlė sumaištį Ukrainos gėrimų...

Pramonė
2018.07.19
Didžiausia pramonininkų saulės elektrinė – „Retal Lithuania“ gamykloje 3

Lentvaryje įsikūrusioje „Retal Lithuania“ gamykloje iki lapkričio pabaigos bus įrengta beveik 1,4 megavato...

Pramonė
2018.07.18
Baigusi valstybės svarbos projektą „Lietpak“ norėtų įsigyti nuomojamą žemę 4

Investavusi 82,2 mln. Eur arba beveik 4 kartais daugiau nei buvo įsipareigojusi, pakavimo medžiagų UAB...

Pramonė
2018.07.18
TOP 1000 lyderiai ekspertų akimis: per mažai pramonės, o ypač – inovatyvios Premium 1

Lietuvos bendrovių TOP 1000 sąrašo viršūnėse – palyginti nedaug modernių pramonės įmonių, vos viena kita...

Pramonė
2018.07.18
INHUS Švedijoje įgyvendina ypatingą projektą: pasiruošimas truko metus

Vilniaus gelžbetonio ir metalo konstrukcijų įmonei INHUS patikėta įgyvendinti ypatingos svarbos valstybinį...

Pramonė
2018.07.18
Ukmergės „Grosso Moda Lithuania“ verslo modelis – aukštų kainų klientai

Didmenine prekyba drabužiais užsiimanti Ukmergės UAB „Grosso Moda Lithuania“ ieško stambių ir patikimų...

Pramonė
2018.07.18
TOP 1000: pirmuoju smuiku grojo prekyba ir pramonė Premium 4

„Verslo žinių“ kasmet sudaromo didžiausio Lietuvos bendrovių TOP 1000 viršūnėje – didmeninės ir mažmeninės...

Pramonė
2018.07.18
Pasikeitus garantinio tiekimo kainodarai siūlo iš naujo rinktis energijos tiekėją Rėmėjo turinys 1

Patvirtinus LR Elektros energetikos įstatymo nuostatų pakeitimus keičiasi garantinio energijos tiekimo...

Pramonė
2018.07.17
Dėl „Pramonė 4.0“ pranašaujamas amžius verslo konsultantams 1

Europos konsultacijų rinkai artėjant prie maždaug 100 mlrd. USD dydžio, ekspertai pastebi, kad konsultantų...

Pramonė
2018.07.17
V.Junevičius parduoda „Kėdainių odos“ akcijas, odos pramonė bankroto rizikos zonoje Premium

Restruktūrizavimą išgyvenanti „Kėdainių oda“ ketina dalį akcijų parduoti potencialiam investuotojui –...

Pramonė
2018.07.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau