Naujoji Europos skaitmeninė strategija

Publikuota: 2020-02-19
Komisijos nuotr.
svg svg
Komisijos nuotr.
Europos Komisijos pirmininkė

Tikiu technologijomis. Kad technologijos yra gėris, įsitikinau, kai dar studijavau mediciną. Tada patyriau, kaip technologijos gali keisti likimus, gelbėti gyvybes ir paversti kasdienybe tai, kas kadaise atrodė įmanoma gal tik pasakose.

Dabar mums atrodo savaime suprantama infekcijas gydyti antibiotikais, o sužeidimus ir sudėtingas ligas tirti rentgenu ar magnetinio rezonanso tomografu. O juk visa tai – tikri stebuklai, pakreipę žmonijos istoriją į gera. Technologijos sukuria vis įstabesnių stebuklų, ir prie jų mes vis labiau įprantame. Technologijos padeda greičiau aptikti vėžį, tiksliau atlikti operacijas ir kiekvienam pacientui parinkti tinkamiausią gydymą.

Visa tai vyksta jau dabar. Čia, pas mus, Europoje. Bet aš noriu, kad tai būtų tik pradžia. Noriu, kad tai taptų įprasta visoje mūsų visuomenėje: nuo žemės ūkio iki finansų, nuo kultūros iki statybų, nuo kovos su klimato kaita iki kovos su terorizmu.

Tai – naujosios skaitmeninės strategijos, kurią Europos Komisija pristato šią savaitę, vizija. Mes tikime, kad skaitmeninė transformacija gali mūsų ekonomikai suteikti svarbų postūmį ir padėti mums spręsti globalias problemas. Mes manome, kad piliečiams turėtų būti suteikta galimybių priimti geresnius sprendimus remiantis įžvalgomis, gautomis iš ne asmens duomenų. Mes norime, kad tie duomenys būtų prieinami visiems – viešiems ir privatiems, mažiems ir dideliems, startuoliams ir milžinams. Taip visuomenė galės geriausiai pasinaudoti inovacijų bei konkurencijos teikiamais pranašumais ir kartu bus užtikrinta, kad „skaitmeniniai dividendai mums visiems duotų naudos. Ši skaitmeninė Europa turi įkūnyti tai, kas Europoje geriausia: atvirumą, teisingumą, įvairovę, demokratiją ir pasitikėjimą.

Mūsų strategijos mastas atspindi mūsų laukiančios transformacijos dydį ir pobūdį. Ji apima viską – nuo kibernetinio saugumo iki ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, nuo skaitmeninio švietimo iki įgūdžių, nuo demokratijos iki žiniasklaidos. Be to, ji atitinka Europos žaliojo kurso užmojus, pavyzdžiui, siekį iki 2030 m. neutralizuoti duomenų centrų poveikį klimatui.

Vis dėlto skaitmeninės transformacijos negalima palikti savieigai. Privalome užtikrinti, kad mūsų teisės, privatumas ir apsauga internetinėje erdvėje būtų tokie patys kaip ir fiziniame pasaulyje. Kad kiekvienas iš mūsų galėtume kontroliuoti savo gyvenimą ir asmeninę informaciją. Kad visur ir visada galėtume pasitikėti technologijomis. Juk naujos technologijos nesukuria naujų žmogiškųjų vertybių.

Puikiai suprantu, kad yra daug žmonių, kurie dar vis nepasitiki technologijomis. Ir ypač tais, kurie jas valdo. Matau, kaip griūva pasitikėjimo tiltai, kai didelės interneto platformos klientų duomenis naudoja neleistinais būdais. Arba kai atsakinga žurnalistika remiasi dezinformacija, kai pritraukti skaitytojus pasidaro svarbiau už tiesą.

Taigi suprantu, kodėl kai kurie žmonės technologijomis abejoja ar net visai nepasitiki, ir juos gerbiu. Todėl manau, kad mums reikia savitos, europietiškos skaitmeninės transformacijos. Tokios, kuris atkurtų pasitikėjimą ten, kur jis sunykęs, ir sustiprintų ten, kur jis yra. Kad tai įvyktų, stambūs komerciniai skaitmeninio sektoriaus dalyviai turi prisiimti atsakomybę, be kita ko, leisdami europiečiams naudotis jų sukauptais duomenimis. Juk Europos skaitmeninė transformacija – tai ne pavienių subjektų verslas, o daugelio įžvalgos ir galimybės visiems. Tam tikrais atvejais gali prireikti ir teisės aktų.

Europos skaitmeninė transformacija turi apsaugoti piliečius, verslą bei visą visuomenę ir suteikti jiems galimybių. Jie turi pajusti praktinę technologijų naudą. Tam Europa privalo turėti nuosavus skaitmeninius pajėgumus, kaip antai kvantinę kompiuteriją, 5G, kibernetinio saugumo sistemas ir dirbtinį intelektą. Tai kelios technologijos, kurias išskyrėme kaip strateginių investicijų sritis, kuriose ES finansavimas gali pritraukti nacionalinio ir privačiojo sektorių lėšų.

Kuo geriau pasinaudoti skaitmeninėmis technologijomis ir duomenimis svarbu tiek didžiosioms pramonės įmonėms, tiek MVĮ. Nors didžios idėjos neretai kyla iš pačių mažiausių startuolių, plėtoti savo verslą skaitmeniniame pasaulyje mažesnėms Europos įmonėms kartais labai sunku. Todėl norime, kad Lietuvos startuoliai turėtų tokias pačias galimybes plėstis, augti ir pritraukti investicijų kaip ir jų kolegos Silicio slėnyje.

Todėl turėsime įveikti mūsų bendrosios rinkos susiskaidymą, kuris internete dažnai didesnis nei kitur. Turime suvienyti jėgas. Dabar. Ne pulti visiems dirbti tų pačių darbų, o didinti savo veiksmų efektyvumą ir įvairovę – tai du svarbiausi inovacijų sėkmės veiksniai.

Mums reikės mūsų užmojus atitinkančių išteklių. Todėl šią savaitę vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime sieksiu modernaus ir lankstaus ES biudžeto, kuris investuotų į mūsų ateitį, mokslinius tyrimus, inovacijų diegimą ir įgūdžius – kad jie taptų tikrove. To reikės, jei norime, kad Europa pirmautų perspektyviausiose srityse, kaip kad duomenų ir dirbtinio intelekto. Šią savaitę kartu su platesne skaitmenine strategija pateiksime savo planus ir šioms dviem sritims.

Duomenų išeities taškas nekinta – tai asmeninė apsauga. Europa jau turi griežčiausias taisykles pasaulyje. Dabar europiečiams suteiksime priemones, kurios padės jiems dar geriau valdyti savo duomenis. Tačiau ne visi duomenys – asmeniniai. Yra daugybė duomenų, kurie galėtų tapti tikromis ateities duomenų ekonomikos aukso kasyklomis. Kaip antai nuasmeninti judumo duomenys, lėktuvais surinkti meteorologiniai duomenys, palydovinės nuotraukos, taip pat įvairiausi pramonės ir komerciniai duomenys – nuo variklių veikimo iki energijos suvartojimo. Šių rūšių ne asmens duomenys gali padėti kurti ir plėtoti naujus efektyvesnius ir tvaresnius produktus bei paslaugas. Be to, juos atkurti beveik nieko nekainuoja. Tačiau šiandien nepanaudojama 85% mūsų sukuriamos informacijos. Tai būtina pakeisti.

Parengsime Europos duomenų erdvių teisės aktus ir veiklos standartus. Tai leis įmonėms, vyriausybėms ir mokslininkams tinkamai apsaugoti savo duomenis ir gauti patikimus duomenis iš kitų. Dalijimasis duomenimis saugiomis sąlygomis visiems kurs didesnę vertę ir užtikrins teisingą grąžą. Šie duomenų fondai savo ruožtu padės mums gerinti kompetencijas ir pasitikėjimą dirbtiniu intelektu Europoje. Dirbtinis intelektas jau leidžia mažosioms įmonėms sumažinti sąskaitas už elektros energiją, sudaro sąlygas ekologiškesniam automatizuotam transportui, padeda tiksliau diagnozuoti ligas.

Siekdami padėti didelėms ir mažoms įmonėms išnaudoti visą dirbtinio intelekto potencialą, investuosime į vietos skaitmeninių inovacijų centrų tinklą ir į pažangių mokslinių tyrimų ir švietimo kompetencijos centrus. Kartu pasistengsime užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų sąžiningas ir atitiktų aukštus standartus, kuriuos Europa sukūrė visose srityse. Pasaulyje, kuriame algoritmai daro poveikį sprendimams, turi būti visapusiškai laikomasi mūsų įsipareigojimo užtikrinti saugą, privatumą ir vienodas sąlygas darbe. Daugiausia dėmesio skirsime labai rizikingoms taikomosioms programoms, kurios gali paveikti mūsų fizinę bei psichinę sveikatą ir turėti įtakos svarbiems sprendimams užimtumo bei teisėsaugos srityse.

Tikslas – ne didesnis reguliavimas, o praktinės apsaugos priemonės, atskaitomybė ir galimybė prireikus žmogui viską perimti į savo rankas, pavyzdžiui, kilus ginčui ar pavojui. Sėkmingai transformavome kitas pramonės šakas – nuo automobilių iki maisto – ir dabar naujojoje duomenų ekonomikoje vadovausimės ta pačia logika, taikysime tuos pačius standartus.

Visas čia išdėstytas savo idėjas apibendrinčiau terminu „technologinis suverenumas“. Tai reiškia, kad Europa sprendimus priima pati, remdamasi savo vertybėmis ir pagal savo taisykles. Tai padės mums visiems, net ir didžiausiems pesimistams, pasitikėti technologijomis.

Komentaro autorė - Ursula von der Leyen, Europos Komisijos Pirmininkė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kaip atsivesti pirkėjų į e. parduotuvę Premium

Karantinui sustabdžius daugelį verslų, šie karštligiškai keliasi į virtualią erdvę. Tai padaryti nėra nei...

Gazelė
2020.03.31
Interneto tiekėjai žada susitvarkyti su išaugusiais srautais 

Lietuvos interneto tiekėjai teigia, kad karantino metu ir ypač prasidėjus nuotoliniam moksleivių mokymui bei...

Technologijos
2020.03.30
RRT vadovas: padidėjusius krūvius ryšių tinklai kol kas atlaiko

Pirmadienį prasidėjus ugdymo procesui nuotoliniu būdu ir elektroninėms mokymo platformoms neatlaikius...

Paslaugos
2020.03.30
Gyvybės mokslų inovatorius kviečia į konkursą

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kuria Lietuvos stendą gyvybės mokslų industrijos...

Gazelė
2020.03.27
Kai stacionarūs kompiuteriai tapo nešiojamaisiais: kaip organizuoti darbą iš namų Premium

Kol ne vienas darbdavys svars­tė apie galimybę nau­doti nuotolinį darbą, ka­rantinas tai pavertė būtinybe.

Gazelė
2020.03.20
Lietuvių startuolis iškovojo pasaulio „skaitmeninio čempiono“ vardą

Pasauliniame kongrese Vienoje startuolis „BitDegree“ pripažintas ir absoliučiu pasauliniu nugalėtoju mokymosi...

Gazelė
2020.03.17
Gyvybės mokslų startuoliai rungiasi ne tik dėl pinigų

Baigėsi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) idėjų konkurso „Wanted: Life Sciences Innovator!“...

Gazelė
2020.03.17
„Apple“ laikinai uždaro savo parduotuves visur, išskyrus Kiniją 

„Apple“ ateinančioms dviems savaitėms uždaro visas savo mažmeninės prekybos parduotuves už žemyninės Kinijos...

Prekyba
2020.03.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus