Interneto plėtrai kaimuose – dar 50 mln. Eur

Susisiekimo ministerijos įsteigta viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ pradeda įgyvendinti naują projektą, kurio metu planuojama pastatyti apie 180 ryšio bokštų ir nutiesti apie 1.465 km šviesolaidinių kabelių linijų. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ skaičiuoja, kad ši nauja judriojo ir fiksuotojo ryšio infrastruktūra pasieks dar apie 254.000 namų ūkių.

Su verslu nesikirs

„Plačiajuostis internetas“ jau skelbė tris konkursus, kurių laimėtojai turėjo pastatyti po 60 naujų ryšio bokštų, tačiau sulaukus potencialių tiekėjų pretenzijų konkursai buvo nutraukti, o jų sąlygos šiuo metu peržiūrimos, kad būtų užtikrinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.

Vytautas Tvaronavičius, VšĮ „Plačiajuostis internetas“ tinklo technologijų ir plėtros vadovas, sako, jog konkursus pakartotinai planuojama skelbti gruodžio-sausio mėnesiais, o visą projektą „Naujos kartos interneto infrastruktūros plėtra“ užbaigti iki 2021 m. spalio.

„Europos ekonomikos pažangos strategijoje nustatyta, kad iki 2020 m. visi europiečiai turi turėti galimybę naudotis didesnės kaip 30 Mb/s spartos interneto ryšiu. Planuojama, kad įgyvendinus projektą tokios spartos prieigos galimybę turės 95,77% visų šalies namų ūkių“, – skaičiuoja p. Tvaronavičius.

Bendra projekto „Naujos kartos interneto infrastruktūros plėtra“ vertė siekia 49,5 mln. Eur, 34,88 mln. Eur susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu jam skirta iš Europos regioninės plėtros fondo.

Per ankstesnius nuo 2005 m. vykdytus projektus VšĮ „Plačiajuostis internetas“ į interneto infrastruktūros plėtrą kaimiškose vietovėse jau yra investavęs apie 92 mln. Eur.

Toliau skaitykite po lentele

[infogram id=“e819f757-b10f-4f79-87a3-d0a2a6923084“ prefix=“42T“ format=“interactive“ title=“"Plačiajuosčio interneto" investicijos“]

Ponas Tvaronavičius pasakoja, kad „Plačiajuostis internetas“ savo infrastruktūros plėtros planus derina su privačiomis bendrovėmis ir šviesolaidinius kabelius ties tik ten, kur verslas per artimiausius trejus metus investuoti neplanuoja.

„Naujos kartos interneto prieigos neturinti namų ūkių dalis yra plačiai pasiskirsčiusi didelėje teritorijoje. Dėl šios aplinkybės privačios investicijos į naujos kartos interneto infrastruktūros plėtrą nėra ekonomiškai patrauklios“, – aiškina p. Tvaronavičius.

Jo teigimu, „Plačiajuosčio interneto“ bokštai nebus statomi teritorijose, kuriose jau egzistuoja galimybė naudotis 30 Mb/s ar didesnės spartos prieiga, taip pat ten, kur tokią prieigą artimiausiu metu ketina sukurti privatus verslas.

„Paskutinės mylios“ neties

Tiesa, tai, jog beveik visi Lietuvos gyventojai per artimiausius metus turės galimybę naudotis bent 30 Mb/s spartos internetu, dar nereiškia, jog jie juo ir naudosis.

„Projekto metu bus statoma tik ilgalaikė infrastruktūra (patys bokštai, šviesolaidinės ir elektros linijos, duomenų perdavimo įranga), tačiau nebus kuriama vadinamoji „paskutinė mylia“ – bazines stotis įrengs ir paslaugas jomis teiks operatoriai“, – aiškina p. Tvaronavičius.

Vadinamosios „paskutinės mylios“ problema ir yra aktualiausia kaimiškose vietovėse. Mieste bazinę stotį įrengę operatoriai iškart gali įgyti ir kelis šimtus potencialių klientų. Tuo metu kaime tokia stotis gali aptarnauti ir vos vieną ar kelias trobas.

Vis dėlto „Plačiajuosčio interneto“ tinklo ir technologijų plėtros vadovas tikina, jog pastaraisiais metais šioje srityje aiškiai matomi teigiami poslinkiai: „Pastaruosius kelis metus jaučiamas didelis proveržis plečiant „paskutinės mylios“ tinklus – elektroninių ryšių operatoriai labai sparčiai plečia tiek laidinę, tiek belaidę infrastruktūrą, o tinklu perduodamų duomenų apimtis didėja milžiniškais tempais. Tą atspindi mūsų valdomų tinklų panaudojimo rodikliai – šiuo metu esame sudarę daugiau kaip 50 sutarčių su elektroninių ryšių operatoriais, pagal kurias teikiame apie 4270 paslaugų.“

Ponas Tvaronavičius sako negalintis nurodyti, kiek tiksliai galutinių vartotojų naudojasi ar nesinaudoja „Plačiajuosčio interneto“ sukurta infrastruktūra, nes daugelis operatorių tokius rodiklius laiko konfidencialia informacija ir ja nesidalija.

Susisiekimo ministerija skelbia, kad pagal plačiajuosčio ryšio skvarbą (abonentų skaičių 100 gyventojų) Lietuva praėjusiais metais buvo 3 Europoje ir 13 pasaulyje. Plačiajuosčio ryšio skvarba 2017 m. šalyje siekė 42,6%, pirmąjį šių metų pusmetį šis rodiklis ūgtelėjo iki 45,4%.

„Viena iš sričių, kuriose Lietuva yra tarp pasauliniu mastu pirmaujančių šalių, yra spartusis naujos kartos interneto ryšys. Pažangios valstybės kūrimas neatsiejamas nuo galimybės visiems jos gyventojams ir verslui naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Prieinamas kiekvienam, nepriklausomai nuo gyvenamos vietovės, spartusis internetas sudarys prielaidas spartesnei Lietuvos ekonominei raidai, taip pat turės poveikį socialinei, švietimo ir mokslo, kultūros ir turizmo sritims“, – pranešime spaudai cituojamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis.