„Blockchain“ technologijų įmonėms sąlygos sukurtos, bet konkurencingumui išlaikyti reikia daugiau

Publikuota: 2018-08-05
Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
Personalo atrankos agentūros „Amston“ verslo plėtros vadovas

Pasauliui pradėjus kalbėti apie „blockchain“ (blokų grandinės) technologijų potencialą, Lietuvos institucijos bei politikos ir verslo lyderiai greitai deklaravo ryžtą realizuoti jį mūsų šalyje. Atsakingą lyderystę parodė ir Lietuvos bankas (LB), ėmęsis realių veiksmų užtikrinti palankią reguliacinę aplinką įmonėms, savo veikloje taikančioms „blockchain“ inovacijas. Lietuva savo pirminius namų darbus atliko, dabar laikas išlaikyti ir didinti mūsų šalies konkurencingumą globaliame kontekste. Žengti pakopa aukščiau reikėtų pradėti nuo licencijavimo proceso. Čia galioja esminė taisyklė: investuotojų susidomėjimas neturi išblėsti.

Puoselėdama planus tapti globalia „blockchain“ inovacijų lydere, Lietuva susiduria su tais pačiais klausimais, kurie neduoda ramybės pasaulio finansų rinkų ekspertams. Kaip užtikrinti, jog naujos ir dažnam vartotojui sunkiai perprantamos technologijos darniai įsilietų į šalies ekonomiką? Kaip išvengti pinigų plovimo ar sukčiavimo, kurių riziką kelia finansinių procesų decentralizacija? Kaip užtikrinti, kad sparčiai besikuriančios kompanijos nebūtų vienadienės, veiktų tvariai? Kaip išvengti, kad kompanijų veikla nesikirstų su egzistuojančia teisine sistema?

Šių klausimų atžvilgiu LB pozicija buvo atsargiai optimistiška. Jis pripažino ekonominį „blockchain“ grindžiamų finansų technologijų potencialą ir įvardijo, kad inovacijų šiame sektoriuje skatinimas tampa nauja strategine LB veiklos kryptimi. Tuo pačiu ir iššūkiu, nes būtina atidi reguliacija ir šios jaunos rinkos dalyvių priežiūra. Tuo tikslu LB sukūrė bandomąją reguliacinę aplinką (vadinamąją „smėlio dėžę“) finansinėms inovacijoms, parengė specialiai „blockchain“ technologijų išbandymui skirtą platformą „LBChain“ ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Singapūro – neginčijamo „fintech“ lyderio pasaulyje – centriniu banku.

Nors aukščiau minimi LB veiksmai pirmiausia yra reguliacinio pobūdžio, jie investuotojų neatbaidė – anaiptol. Atsakingi sprendimai sukūrė pasitikėjimą „fintech“ ateitimi Lietuvoje ir pritraukė naujų rinkos dalyvių. Susidomėjimą „LBChain“ paslaugomis išreiškė 9 įmonės, įskaitant ir tarptautinių gigantų „IBM“ bei „Deloitte“ padalinius ir didžiausią IT paslaugų tiekėją Šiaurės Europoje „Tieto Lietuva“. Kitaip sakant, net jei LB pozicija yra fundamentaliai atsargi, konkretūs jo veiksmai didina Lietuvos konkurencingumą ir šalies patrauklumą „blockchain“ inovatoriams.

LB paklojo reguliavimo pamatus, o rinka sureagavo palankiai. Tačiau reali „fintech“ sektoriaus kuriama vertė Lietuvai priklausys nuo to, kokių veiksmų LB imsis ateityje. Bene daugiausia įtakos turės tai, ar Lietuva ryšis paspartinti „blockchain“ technologijas taikančių įmonių licencijavimo procesą. Tokiam žingsniui žengti egzistuoja bent dvi rimtos priežastys.

Pirma, toks žingsnis būtinas siekiant išlaikyti Lietuvos konkurencinį pranašumą globalioje „fintech“ rinkoje. Nors tai, jog LB 2017 m. suteikė daugiau licencijų nei 2016 m. (nuo 17 jų skaičius per metus išaugo iki 32) yra sveikintina, žinant sektoriaus vystymosi greitį ir globalią konkurenciją, to gali neužtekti. Įmonių, besidominčių šia licencijuota veikla Lietuvoje, skaičius per tą patį laikotarpį išaugo nuo kelių dešimčių iki daugiau nei šimto. Todėl, jei licencijavimo procesų greitis neatitiks potencialių investuotojų susidomėjimo intensyvumo, daug potencialo turinčios kompanijos gali nuspręsti ieškoti greitesnių alternatyvų Singapūre ar JAV. Šiose šalyse licencijavimo sistema buvo neseniai supaprastinta.

Antra, tokį žingsnį priimti skatina ir dabartinės „fintech“ kompanijų Lietuvoje sėkmės istorijos. Nepaisant nuogąstavimų esą „blockchain“ sukeltas ažiotažas yra trumpalaikis, o technologiją taikančios iniciatyvos netvarios, nemažai Lietuvoje veikiančių įmonių jau įrodė savo vertę rinkoje. Tokios Lietuvos įmonės kaip „Bankera“, „Monetha“ ar „Lympo“ per sėkmingus ICO (viešą kriptovaliutos siūlymą) pritraukė finansavimą iš tūkstančių rėmėjų, t.y. jų surinktas kapitalas neatėjo tik iš kelių stambių investuotojų. Tuo tarpu atsinaujinančios energijos gavybos finansavimo platforma „WePower“ dėl savo potencialo vystyti žaliąją ekonomiką sulaukė ir Lietuvos Energetikos ministerijos palaikymo. Iš viso lietuviškos „blockchain“ iniciatyvos jau pritraukė apie pusę mlrd. eurų investicijų ir šalyje sukūrė nemažai puikiai apmokamų aukštos kvalifikacijos darbo vietų.

Sėkmės istorijų yra daugiau ir jos leidžia pagrįstai tikėti, o vystoma reguliacinė sistema užtikrina, jog į Lietuvos rinką įsilieja aukštą vertę kurti gebančios kompanijos, atitinkančios platesnius valstybės ekonomikos valdymo tikslus. Tačiau tam, kad šis procesas tęstųsi ir augtų, tikslinga toliau spartinti „fintech“ įmonių licencijavimą. Artimiausiais metais į Lietuvą belsis šimtai novatoriškus produktus ir paslaugas kuriančių, investuotojams ir darbuotojams patrauklių įmonių. Šiandien esame pasiruošę jas įsileisti ir realizuoti jų siūlomą potencialą.

Komentaro autorius - Adomas Milašiūnas, personalo atrankos agentūros „Amston“ verslo plėtros vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Telia Lietuvą“ palieka dar vienas vadovų komandos narys 18

Iš pareigų traukiasi „Telia Lietuvos“ Verslo klientų vadovas Mindaugas Ubartas. Tai vienas iš daugelio...

Vadyba
2019.03.21
Iš „Google“ ir „Facebook“  100 mln. USD išviliojęs lietuvis pripažino kaltę JAV teisme 7

Prieš porą metų savo apgaulės mastu pasaulį pribloškęs lietuvis Evaldas Rimašauskas JAV teisme prisiėmė...

Technologijos
2019.03.21
Augant įtampai dėl „Huawei“, S. Skvernelis priėmė Kinijos ambasadorių   2

Kaistant diskusijoms dėl technologijų milžinės „Huawei“ investicijų, Kinijos ambasadorių trečiadienį priėmė...

Verslo aplinka
2019.03.20
„Telia Lietuvos“ vadovas: turime galvoti, kas būtų, jei „Bitę“ nupirktų „Facebook“ Premium 14

Devynis mėnesius „Telia Lietuvai“ vadovaujantis Danas Strombergas keičia įmonės struktūrą ir strategiją, o...

Vadyba
2019.03.19
Iš „Facebook“ pabėgo dar du svarbūs vadovai 3

Socialinis tinklas „Facebook“ neteko dar dviejų svarbių aukščiausio lygmens vadovų – produkto vadovo Chriso...

Vadyba
2019.03.15
Vilniaus universiteto vardu platinami kenkėjiški laiškai

Vilniaus universitetas (VU) ketvirtadienį pranešė, kad jo vardu iš rusiško domeno neteisėtai buvo siunčiami...

Technologijos
2019.03.14
Pasaulyje stringa „Facebook“, „Instagram“ ir kitų tinklapių veikla

Šį vakarą sutriko kai kurių pasaulinių socialinių tinklų ir programėlių veikla. Tai patvirtino ir „Facebook“...

Technologijos
2019.03.13
Logistikos verslą vejančios tendencijos – priimamos, bet atsargiai vertinamos  Premium 6

Transporto ir logistikos versle – naujus reikalavimus keliantys pokyčiai. Ekspertai kalba apie jų...

Logistika
2019.03.12
Vilniuje ir Kaune bus įrengti keturi valstybiniai duomenų centrai 8

Vilniuje ir Kaune artimiausiais metais planuojama įrengti keturis valstybinius duomenų centrus.

Technologijos
2019.03.10
„TIA Technology“ suplanavo kraustytis iš „K29“ į „Park Town“ 3

Danijos kapitalo IT bendrovės „TIA Technology“ biuras šių metų rugsėjį įsikurs Vilniaus verslo centro „Park...

Statyba ir NT
2019.03.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau