Ateities komitetas: nenuosekli Lietuvos mokslo politika stabdo inovacijų proveržį

Lietuva esą turi pakankamai aukšto lygio tyrėjus, bet menką MTEP finansavimą – tam skiriama bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis yra perpus mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis. Dėl mažų atlyginimų tyrėjų karjera yra nepatraukli, o šalies pasiekimai ir galimybės mokslo ir inovacijų srityje tarptautinėje erdvėje yra sąlyginai mažai žinomi.

Posėdžio metu akcentuotas ir netolygus mokslo finansavimas, kuris esą lemia mažą Lietuvos įsitraukimą į ES institucijų ir tarptautinių tinklų veiklą. Riboti finansiniai ištekliai nesudaro pilnavertiškų galimybių atnaujinti ar praplėsti dvišalių programų, įsijungti į naujas iniciatyvas (pavyzdžiui, Europos partnerystes, „Nordforsk“ programas ir kt.). Visa tai daro Lietuvos mokslo lauko dalyvius ir visą šalį nepatrauklia projektų partnere tarptautiniuose formatuose.

„Viena vertus, tik tuomet, kai valstybės biudžeto lėšomis bus sukurtos modernios laboratorijos, aprūpintos naujausiomis technologijomis, bus galima sėkmingai plėtoti mokslo bei studijų institucijų ir verslo bendradarbiavimą, taip pat užtikrinti aktyvų verslo organizacijų įsitraukimą į tarptautinius mokslo ir inovacijų tinklus. Kita vertus, inovacijomis grįsto verslo vystymas neįmanomas be talentingų tyrėjų įmonėse. Lietuvai reikia efektyvaus ir tęstinio mokslo finansavimo, o ne staigaus, neapgalvoto ir ekonomiškai nepagrįsto“, – teigiama pranešime, kuriame priduriama, kad siekiant spartesnio, mokslu grįsto inovacijų gausėjimo būtina auginti mokslui imlius verslo sektorius.