Kritinio ryšio tinklas stoja valstybės tarnybon

Kodėl valstybei būtina diegti naują Kritinio ryšio tinklą?

Šiuo metu valstybės  tarnybos ir organizacijos eksploatuoja per 15 skirtingų mobiliojo ir radijo ryšio tinklų. VRM, greitosios pagalbos, Generalinės miškų urėdijos, Kalėjimų departamento ir kitų spec. tarnybų tinklai remiasi skirtingomis ir, neretai,  atgyvenusiomis technologijomis, kurios buvo kurtos prieš keliasdešimt metų. Dėl šios priežasties jie negali „susikalbėti“ tarpusavyje, realiu laiku keistis duomenimis ir valdyti kritines situacijas šiuolaikiniais metodais.

Didžiausias jų yra VRM (policija, PAGD, pasienio policija ir kt. tarnybos) eksploatuojamas TETRA tinklas. Į šį tarnybinį tinklą per daugelį metų jau investuota per 33 mln. eurų – o jis iki šiol veikia tik 2G ryšio technologijos pagrindu ir leidžia tik balso pokalbius! Tai reiškia, kad apie 11 tūkstančių šalies pareigūnų vis dar dirba su XX amžiaus telekomunikacinėmis priemonėmis ir, deja, institucijos yra priverstos kompensuoti tarnybinio ryšio trūkumus pirkdamos komercinių operatorių šiuolaikinių tinklų paslaugas, kurios neužtikrina paslaugos saugumo bei patikimumo ir kritinių situacijų atveju tiesiog neveiktų.

Dar šį pavasarį Vyriausybė pritarė siūlymui konsoliduoti įvairių tarnybų (policija,?PGAD, GMP, VAD, VSAT, KAM, muitinė ir kt.) mobiliojo ir radijo ryšio tinklus į vieningą šiuolaikišką valstybės kritinio ryšio tinklą (VKRT), jungiantį visas institucijas, dalyvaujančias krizinių situacijų valdyme ir padarinių šalinime. Toks konsoliduotas VRKT yra efektyvi komunikacijos priemonė, tarnaujanti mūsų spec. tarnyboms ir padedanti operatyviai vykdyti joms keliamus uždavinius.

Iš Susisiekimo, Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų atstovų sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė išnagrinėjo užsienio šalių patirtį, įvairius kritinio ryšio tinklų modelius ir pasirinko vadinamąjį hibridinį modelį, kuris yra naudojamas Švedijoje ir kitose valstybėse. Jo esmė yra ta, kad VKRT fizinį pagrindą sudaro atskiras valstybės valdomas mobilaus ryšio tinklas, kuris yra kombinuojamas su  komercinių operatorių tinklais. Rugsėjį Vyriausybė pritarė pasirinktam VKRT modeliui ir nusprendė dedikuoti jam reikiamus radijo dažnių resursus.

[infogram id="f29457fe-a6ef-41e9-b934-aa2997c68061" prefix="pHq" format="interactive" title="TR:Telecentras"]

Garantuotas ryšys masinių krizių ir incidentų metu

VKRT veiks 4G LTE (vėliau ir 5G) technologijų pagrindu ir spec. tarnyboms suteiks garantuotą ryšį. Akivaizdu, kad tarnybų ryšys turi patikimai veikti, ypač kuomet kyla masinio pobūdžio krizės dėl gamtinių (uraganai, potvyniai, gaisrai, pandemijos) ir technologinių-socialinių  (didelės avarijos, teroro aktai, socialiniai neramumai) priežasčių. Kaip taisyklė, pastarąsias lydi komercinių tinklų „nulūžimai“, kuriuos įtakoja energijos tiekimo nutrūkimai ir ypač – staigūs mobilaus ryšio tinklų apkrovos pikai dėl dešimteriopai išaugusių skambučių kiekių ir informacinių srautų.

nuotrauka::2 right

Prisiminkime paskutinį jų – kovo 16 d. karantino pradžią kai daug žmonių pradėjo dirbti iš namų. Turbūt visi sutiktume, kad mieliau užleistume pirmenybę tinkle greitosios pagalbos pareigūnui, kuris siunčia į nelaimės vieta medicinos pagalbą ir šiuo metu ieško adreso, nei jūs tuo metu siųstumėt elektroninį laišką savo draugui. Dalintis ribotais komercinių tinklų resursais su pareigūnais nereiks niekam, kai pradės veikti naujas specializuotas VKRT.

Iš esmės visų didžiųjų pastarojo meto krizių metu paaiškėjo viena ir ta pati taisyklė – komerciniai tinklai, suprojektuoti vidutinėms apkrovoms, nesusidoroja su kritinėmis apkrovomis, nes žiūrint verslo akimis, nėra racionalu investuoti į technologinio tinklo resursus, skirtus maksimaliai galimai apkrovai aptarnauti. Taip buvo po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktų Niujorke, po žemės drebėjimo 2007 m. San Franciske, po 2011 metų cunamio Japonijoje, po įvykdytų teroristinių aktų Londone (2005 m.), Bostone (2013 m.), Briuselyje (2016 m.) ir kitur.

Duomenys, vaizdas ir konferencinis ryšys realiu laiku

Naujas VKRT taip pat suteiks tarnyboms galimybę realiu laiku siųsti ir priimti didelius duomenų kiekius: vaizdus iš dronų, pareigūnų nešiojamų kamerų, gauti tiesioginį vaizdą arba videoįrašus iš stacionarių stebėjimo kamerų, operatyviai keistis informacija tarp institucijų, kurti tarpžinybines operatyvinio reagavimo (ryšio) grupes, koordinuoti veiksmus incidentų vietose ir operacijų valdymo centruose.

Antai VRM darbo grupė, tyrusi 2019 m. gaisro Alytaus „Ekologistikos“ padangų sandėliuose aplinkybes,  nustatė, kad jeigu laiku „būtų paskelbta aukščiausia pajėgų pasitelkimo kategorija ir labiau į vadovavimą gaisrui gesinti įsitraukęs PAGD, tikėtina, kad būtų buvę sparčiau telkiami gaisrui gesinti būtini ištekliai ir pajėgos. Būtent to pritrūko per pirmąsias gaisro gesinimo dienas.“

nuotrauka::1 left

Ekspertų teigimu, greičiau susiorientuoti situacijoje būtų padėjęs ir savalaikis vaizdinės informacijos iš gaisravietės perdavimas. Gaisro Alytuje mastas būtų greičiau kvalifikuotai įvertintas ir jo koordinavimas perimtas į aukštesnį lygį, jeigu būtų remiamasi ne žodine informacija, bet būtų galimybė pakelti droną ir jo vaizdus operatyviai ir objektyviai perduoti į PAGD būstinę Vilniuje.

Saugesni duomenys

Naujas VKRT leis išspręsti daugybę saugos ir duomenų konfidencialumo klausimų, su kuriais institucijos susiduria, kuomet joms tenka pasitelkti komercinių operatorių paslaugas. Kooperuojantis su institucijomis, atsakingomis už kibernetinį ir valstybės tinklų saugumą, VKRT statybai ir eksploatacijai numatoma pasitelkti maksimalų saugumą ir veiklos tęstinumą  užtikrinančius sprendimus. Jame nebus naudojamos nepatikimų gamintojų technologijos ir įranga, o ryšio srautų valdymas vyks Lietuvoje esančiose komutavimo (angl. core) stotyse.

Ir galingesnis, ir pigesnis

Planuojama, kad naujas VKRT bus statomas ir perduodamas  eksploatacijai 2 etapais: I etapas būtų pabaigtas 2023 metais, II etapas – 2025 metais. VKRT turės užtikrinti patikimas ne tik balso, bet ir duomenų perdavimo paslaugas iš bet kurios Lietuvos vietos 24/7 režimu, todėl, siekiant reikiamos tinklo aprėpties ir talpos, į jo statybą numatoma investuoti apie 40 mln. eurų. Nepaisant atrodytų nemažos sumos, projektas atsipirktų pakankamai greitai, žinant, kad vieningo visoms tarnyboms ir organizacijoms tinklo eksploatacija atsieitų tik pusę tos sumos, kurią dabar valstybė sumoka už 15 įvairių organizacijų mobiliojo ir radijo  ryšio tinklų palaikymą ir plėtrą.