Dirbtinio intelekto lietuvių kalbos mokymams – 4 mln. eurų

Publikuota: 2020-05-30
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

agne.skultinaite@verslozinios.
Lietuva per pusantrų metų į technologijas, leidžiančias dirbtiniam intelektui (DI) suprasti lietuvių kalbą, investuos 4 mln. eurų. 

Tiek pinigų pirmajame etape – iki 2021 metų pabaigos – numatoma sąsajai „žmogus mašina“ (angl. Human-Machine Interaction) Vyriausybės pristatytame Ateities ekonomikos DNR plane. Bendra investicijų suma sieks 17 mln. eurų.   

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad tai yra tęstinė priemonė – pradinis įdirbis lietuvių kalbos skaitmeninimo srityje jau yra. Pasak jos, ši priemonė skirta mokyti dirbtinį intelektą suprasti, gebėti analizuoti, klausyti, skaityti, kalbėti bei rašyti lietuviškai.

„Viešajame sektoriuje bus galima įdarbinti „robotus“, teikiančius bent dalį viešųjų paslaugų lietuvių kalba“, – BNS teigia ministerija. 

VDU Informatikos fakulteto Intelektualių sistemų laboratorijos vadovas Darius Amilevičius sveikina valstybės iniciatyvą prisidėti prie DI sprendimų kalbos srityje, nors ir nėra tikras, ar finansavimo pakaks. 

Anot jo, technologijų panaudojimas gali būti ypač platus: jos praverstų beveik visur, kur vartojama lietuvių kalba, – nuo viešbučio registratūros iki skambučių centro. 

„Bet kuri sritis, kurioje mes bendraujame žmonių kalba, tai yra sritis, kur turi vienareikšmiškai būti panaudotos šitos dirbtinio intelekto technologijos. Nes dirbtinį intelektą mes ir kuriame kaip pagalbininką žmogui, kuris kartu su mumis kažką kuria, daro. Deja, didžioji dalis mūsų informacijos yra išreikšta ne skaičiais, o žmogaus kalba. Paimkime tas pačias ligos istorijas, įstatymus, teismų nuosprendžius ir taip toliau“, – BNS sakė D. Amilevičius. 

Darbo rinkoje galimi pokyčiai

VDU mokslininko teigimu, dirbtinio intelekto sprendimai atneš pokyčių į darbo rinką ir jie yra visiškai natūrali pažangos dalis. Jo teigimu, kai kurios sritys tiesiog „prašosi“ suskaitmeninamos ir automatizuojamos. 

„Dėl pokyčių darbo rinkai: vienareikšmiškai taip – pokyčių bus. Bet tai nėra blogai, žiūrėkite: savo laiku dingo mašininkės profesija, todėl, kad neliko rašomųjų mašinėlių, ir čia nekėlėme problemos. Šiandien rinkoje yra pakankamai daug rutininio darbo vietų, kurios iš savo prigimties tiesiog nori, kad tą darbą dirbtų mašina, o ne žmogus – tiesiog neturėjome mašinų“, – kalbėjo ekspertas. 

„Pavyzdžiui, skambučių centrų darbuotojai (...) arba tie patys viešbučio recepcijos darbuotojai – jau Japonijoje į šitą darbo vietą yra statomi humanoidai ir jie puikiai atlieka savo funkciją“, – pridūrė jis. 

Vis dėlto D. Amilevičiaus teigimu, labiausiai turėtų gąsdinti ne tai, kad mašinos perims dalį žmogaus darbų, o tai, kad Lietuvoje tokiam virsmui pasiruošta prastai. 

„Mane bent Lietuvoje gąsdina tai, kad nesame pasirengę švietimo, socialinei, mokesčių reformoms, nes pasižiūrėjau į Statistikos departamento skelbiamą darbo rinkos struktūrą ir su liūdesiu turiu konstatuoti, kad Lietuvoje labai daug darbo vietų, kurios pakliūna į tą rizikos zoną. Klausimas, kiek mes pasirengę tiems žmonėms padėti pakeisti kvalifikaciją ir kaip išgyventi tą persikvalifikavimo laikotarpį“, – ekspertas. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad Lietuva jau yra pasiekusi gerų rezultatų, lietuvių kalbą pritaikant informacinėms technologijoms, – sukurta nemažai kalbos technologijų atvirojo kodo programinių sprendimų ir atviros prieigos kalbos duomenų rinkinių, kurie nemokamai pakartotinai panaudotini dirbtinio intelekto sistemų vystymui.

„Bet pasiektų rezultatų nepakanka, siekiant toliau vystyti visavertes dirbtinio intelekto sistemas, bendraujančias su žmogumi lietuvių kalba“, – argumentuoja ministerija. 

D. Amilevičius taip pat teigia, kad Lietuva pastaruoju metu pasiekė gerų rezultatų valstybinės kalbos ir dirbtinio intelekto dermės srityje. Vis dėlto jis pabrėžė, kad lietuvių kalba, vartojama vos kelių milijonų žmonių, turi rūpintis valstybė, nes sunku tikėtis, jog į tai investuos verslas. 

„Būtent mažosios kalbos, kaip mes vadiname, susidurs su didelėmis problemomis, nes puikiai visi suprantame: didelės kalbos – didelė rinka, daug kas investuoja, tuo suinteresuoti. Mes – lietuviai, mūsų mažai, kalba labai sudėtinga, tuo mes panašūs į vengrus ir suomius ir visiškai nepanašūs į anglų kalbą. Todėl mūsų kalbai anglų kalbos sprendimai yra nepanaudotini“, – kalbėjo docentas. 

Jis pridūrė, kad kalbos automatizavimas yra būtinybė: žmonės turi konstitucinę teisę tikėtis, jog viešasis sektorius suteiks jiems paslaugas valstybine kalba.

Dar vienas iššūkis susijęs su faktu, kad dirbtinio intelekto laimėjimai kalbos supratimo srityje menkesni nei, tarkime, vaizdų atpažinimo atveju. 

„Žmogaus kalba šiandien šitoms technologijoms yra sunkiausiai peržengiamas barjeras. Ir mašina šiandien, geriausiu atveju, priartėjo prie 6-7 metų vaiko lygio (...) Kačiukus ir katytes mašina atpažįsta jau greičiau ir geriau negu žmogus. Tokie patys tikslumai pasiekti ir kai kuriose medicinos srityse analizuojant nuotraukas. Bet tai – vaizdai. Su žmogaus kalbos supratimu mašina vis dar buksuoja“, – konstatavo docentas. 

Realios naudos sprendimai – po kelerių metų

Ministerijos teigimu, per pirmuosius kelis metus numatoma sukurti ne vien koncepcijas ir pirminius prototipus, bet ir įgyvendinti realią naudą duodančius sprendimus, pavyzdžiui, pokalbių robotus ir virtualius asistentus, aptarnaujančius lietuvių kalba, taip pat teisinių ir medicinos paslaugų sprendimus, sumažinant rutininio darbo krūvį gydytojams. 

D. Amilevičius pabrėžia, kad Lietuvos, nedidelės šalies, stiprioji pusė yra ne pramonė ar gamyba, bet paslaugos, susijusios su kūrybiniu potencialu. Pasak jo, belieka rasti būdų, kaip šį potencialą išlaisvinti. Savo ruožtu dirbtinio intelekto technologijos yra sritis, galinti tapti dar vienu tiltu į šalies gerovę. 

„Šitų technologijų panaudojimas leidžia taupyti lėšas, reiškia, leidžia efektyvinti darbą, kurti naujas paslaugas, naujus produktus ir taip toliau – mašina pajungiama kurti žmogaus gerovę. O mūsų gi siekinys ir yra gerovės visuomenė, gerovės ateitis“, – sakė mokslininkas. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Bitės“ savininkė skolinsis 620 mln. Eur

Lietuvoje ir Latvijoje veikiančią telekomunikacijų įmonių grupę „Bitė Group“ valdanti įmonė skolinsis 620...

Rinkos
09:30
JAV ketina apriboti prieigą prie kinų programėlės „TikTok“ 4

Jungtinių Valstijų administracija svarsto galimybę apriboti šalies vartotojų prieigą prie Kinijos socialinės...

Keičiasi „Tele2“ grupės generalinis direktorius Švedijoje

Keičiasi „Tele2“ grupės prezidentas ir generalinis direktorius Švedijoje. Andersas Nilssonas palieka įmonę, o...

Paslaugos
2020.07.06
Diena, kai muzika išmoko vaikščioti: ausinukui „Walkman“ – jau 41-eri

Daugelis žmonių šiandien neįsivaizduoja pasivaikščiojimų, kelionių viešuoju transportu, laisvalaikio, sporto...

Technologijos
2020.07.04
Apžvalga: paslaugų centrų sektorius Lietuvoje auga, bet lėčiau Premium

„Investuok Lietuvoje“ paskelbtos metinės verslo paslaugų sektoriaus apžvalgos duomenys rodo, kad šis...

Paslaugos
2020.07.03
Lietuvos bankas bendrovei „Via Payments“ skyrė 120.000 Eur baudą

Lietuvos bankas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimus Lietuvos elektroninių...

Rinkos
2020.07.03
KTU ir VU kurta išmanioji apyrankė atsidurs ant prekystalių

Kauno technologijos universitetas (KTU) su UAB „Teltonika Telemedic“ atstovais pasirašė licencinę...

Technologijos
2020.07.03
Jaunojo dizainerio prizo laimėtojai siūlo nusipirkti laimės

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino inovacijų centro rengiamas konkursas „Jaunojo dizainerio prizas“...

Laisvalaikis
2020.07.03
Dėl kruvino konflikto pasienyje Kinijos bendrovės praranda Indijos rinką Premium

Indijos vyriausybė nurodė šalyje blokuoti 59 kiniškas programėles ir platformas, tarp kurių yra ir visame...

Technologijos
2020.07.03
„TransferWise“ pasiūlys investavimo paslaugas 1

Estų įkurta piniginių perlaidų kompanija „TransferWise“ planuoja pasiūlyti investavimo paslaugas mažmeniniams...

Rinkos
2020.07.02
Eksperimentinei „Pfizer“ vakcinai pavyko sukurti antikūnus 4

Farmacijos kompanija „Pfizer“ paskelbė apie teigiamus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo rezultatus. Bandymų...

Technologijos
2020.07.02
„Telia Lietuva“ prisijungė antrinę klientų aptarnavimo įmonę

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ prisijungė antrinę klientų aptarnavimo įmonę „Telia...

Technologijos
2020.07.01
Lietuvoje pradeda veikti „YouTube Kids“ 3

„YouTube Kids“, vaikams pritaikyta JAV milžinės „Google“ vaizdo turinio platforma, pradeda veiklą Lietuvoje.

Paslaugos
2020.07.01
Startuoliams ir smulkioms įmonėms EIT paskirstys dar 60 mln. Eur Premium

Europos inovacijų ir technologijų institutas (angl. European Institute of Innovation and Technology, EIT),...

Technologijos
2020.07.01
Startuoliui „Ligence“ COVID-19 pandemija padėjo pritraukti finansavimą

„Ligence“ komanda, plėtojanti vystanti automatizuotą širdies ultragarsinės diagnostikos sprendimą, nutarė...

Paslaugos
2020.07.01
KTU sukurtą išmaniąją apyrankę gamins „Teltonika“ Premium 1

„Teltonikos“ grupės bendrovė „Teltonika Telemedic“ ketvirtadienį turėtų pasirašyti licencinę sutartį su Kauno...

Technologijos
2020.06.30
„Luminor“ klientų perkėlimas į naują sistemą neapsiėjo be trikdžių 18

Lietuvos „Luminor“ banko, į kurį susijungė „Nordea“ ir DNB bankai, klientų perkėlimas į vieningą sistemą...

Rinkos
2020.06.30
„Discontract“ žengia į Kauną ir atsiveria verslui

Balandį veiklą pradėjęs lietuvių startuolis „Discontract“ plečiasi į Kauną. Be to, nuo šiol meistrų...

Paslaugos
2020.06.30
Startuolis „Ziticity“ pritraukė 2,2 mln. Eur investiciją Premium 4

Vadinamąsias paskutinės mylios logistikos paslaugas teikiantis startuolis „Ziticity“, kurį valdo UAB „Miesto...

Paslaugos
2020.06.30
Kuriamas įrankis, kuris padės paskolą gauti ir jaunam verslui

IT bendrovė „Fintegry“ kartu su startuoliu „Abalt“ kuria įmonių kredito rizikos vertinimo sistemą pagal...

Gazelė
2020.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus