Studentų idėjų štormas – impulsas Raseinių rajono įvaizdžio tobulinimui

Sprendimai reikalingi jau šiandien

Ekspertų teigimu, savo įvaizdžiu didieji miestai rūpinosi visais laikais, tačiau pastarojo dešimtmečio demografiniai ir ekonominiai pokyčiai ypač paveikė Lietuvos miestelius. „Lietuvos didmiesčių sėkmingi pavyzdžiai skatina apie įvaizdį susimąstyti ir rajonus. Vadinasi, tai yra efektyvu ir gali suteikti postūmį tam tikrose srityse. Puikus to pavyzdys – Kaunas, – teigia Verslo fakulteto Verslo katedros vedėja dr. Raminta Andrėja Ligeikienė, – tačiau reikia nepamiršti, kad vien rinkodaros ir komunikacijos elementų nepakanka. Būtina komunikaciją grįsti realiais veiksmais.“

Nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimas neaplenkė Raseinių rajono savivaldybės. Mero Andriaus Bautronio teigimu, mažuose miestuose esama neišnaudotų galimybių jauniems specialistams ir šeimoms. Raseinių geografinė padėtis – strategiškai patogi ir susisiekimo atstumai yra trumpi. „Nors šiandien jaunimas teikia pirmenybę didiesiems miestams, tačiau reikia įvertinti, kad ir konkurencija juose didesnė. Mažesni miestai įgyja pranašumą dėl geresnių karjeros sąlygų ir lengviau įsigyjamo nekilnojamojo turto“, – atsigręžti į mažuosius šalies miestus ragina meras A. Bautronis. Taip pat rajonas gali pasigirti paveldo objektų gausa, religiniu Šiluvos centru ir stipria vietos bendruomene. Kaip bebūtų, to nepakanka ir jaunimo nutekėjimas į didžiuosius Lietuvos miestus jau ne vienerius metus kelia susirūpinimą.

Pasiūlytos idėjos bus įgyvendintos

Kasmetinis Kauno kolegijos renginys „Verslo dienos 2019“ šiemet vykęs hakatono formatu subūrė skirtingų studijų sričių studentus: nuo pardavimų ir marketingo, logistikos, buhalterijos, iki geodezijos būsimų specialistų. Tris dienas trukusio renginio metu komandose dirbę studentai atliko tyrimus, patvirtinusius, kad Lietuvos gyventojai apie Raseinius yra girdėję, tačiau paklausti, kuo šis miestas yra išskirtinis, – negalėjo tiksliai įvardinti. Diskusijų su Raseinių 15–25 metų jaunimu metu paaiškėjo, kad daugumą jų ateities su šiuo miestu teigia nesiejantys ir čia dirbti neketina.

Paskutinę hakatono dieną studentai pristatė galimas miesto komunikacijos koncepcijas, siūlė šūkius kaip, pavyzdžiui, „Neprašok Raseinių“ ar „Nebūk sausainis – varyk į Raseinius“. Jaunieji tyrėjai akcentavo miesto sezoniškumo ir pramogų stygiaus jaunimui problemas, teikė pasiūlymus jų sprendimui. Tarp idėjų Raseinių rajono savivaldybei nuskambėjo pasiūlymas atnaujinti Dominikonų vienuolyną, o istorines patalpas paversti turistų traukos, pramogų objektu: įrengti pabėgimo kambarį, interaktyvų muziejų, viešbutį arba menų inkubatorių. Siekiant didinti lankytojų iš visos Lietuvos skaičių, studentai generavo pažintinių žygių ir ekskursijų maršrutus, tarp kurių – Bažnyčių kelias; siūlė surengti žiemos rogučių varžybas, taip pat  teikė pasiūlymus užsienio turistų pritraukimui.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėja Indrė Antanaitienė teigia, kad bus svarstoma dėl studentų idėjų įgyvendinimo: „Raseinių rajono savivaldybė kaip tik šiuo metu rengia plėtros planą. Studentų įžvalgos apie esamą situaciją, rajono savivaldybės įvaizdžio gerinimą ir visai naujos idėjos šiuo metu mums yra aukso vertės.“

Raseinių rajono savivaldybės meras A. Bautronis įvertino ir apdovanojo labiausiai patikusias idėjas: studentės pasiūlymą socialinių tinklų vartotojams atverti savivaldybės duris, viešinant mero darbo dieną. Taip pat dėmesio sulaukė pasiūlymas organizuoti kasmetinį jaunimo festivalį, tokiu būdu didinant Raseinių rajono lankomumą. „Studentai mūsų miestą pamatė kitomis akimis ir atrado dalykų, kurių mes, vietiniai, nepastebime. Pasiūlytas idėjas kartu bandysime įgyvendinti ir tikiu, kad greitai džiaugsimės apčiuopiamais rezultatais“, – hakatono įspūdžius apibendrino A. Bautronis. Neabejingi studentų darbui liko ir hakatono rėmėjai, apdovanoję komandas už jų kūrybiškumą: sodyba „Pakalnė“, Raseinių hipodromas, UAB „Naftrus“.

Partnerystės vertė studijų procesui

Nuosekliam ir vieningam miesto įvaizdžiui formuoti būtini jį pagrindžiantys sprendimai. Norint pasiekti pageidaujamą rezultatą, reikia trijų komponentų – aukštojo mokslo, savivaldos ir vietos verslininkų – tikslų suderinamumo ir laiko. „Tam, kad miesto įvaizdis visuomenėje taptų atpažįstamas, reikia mažiausiai penkerių metų kantraus ir tikslingo darbo bei visų įsijungimo“, – sako dr. R. A. Ligeikienė. Visų šių komponentų vieninga veikla apibūdina žinių keitimąsi priimant bendrus, miestui naudingus sprendimus.

Sąvoka „partnerystė“ įgalina pridėtinės vertės kūrimą ir Kauno kolegijos studentams. Verslo fakultete studijos paremtos praktika ir realių situacijų analize: „Bendradarbiavimas su miestais ar verslo įmonėmis reiškia studentų supažindinimą su realiais atvejais, jų įtraukimą į problemų sprendimus, „įmetimą“ į kartais nepatogią aplinką, atskleidžiančią, kaip procesai vyksta tikrame gyvenime“, – verte studentams neabejoja Kauno kolegijos Verslo katedros vedėja. Projektinės veiklos nauda džiaugiasi Verslo vadybos studentas Raimondas Žvirblis, manantis, kad dalyvavimas hakatone dovanojo galimybę įtvirtinti įgytas žinias ir praplėtė profesinį akiratį: „Jokiame kitame kontekste nebūčiau galėjęs iš taip arti susipažinti su Raseinių rajonu ir jo valdžios atstovais. Dalyvavimas projekte suteikė naujas patirtis ir pažintis, išliksiančias ir po studijų baigimo.“

Žvelgiant iš studijų perspektyvos, dėl partnerystės su įvairiomis organizacijomis aukštojo mokslo institucijos visada žino apie vyraujančią situaciją darbo rinkoje ir naujausias tendencijas: „Bendradarbiavimas nulemia informacijos mainus, dėl kurių galime rengti darbdaviams reikalingus specialistus“, – teigia dr. R. A. Ligeikienė. Glaudus studentų, dėstytojų ir praktikų bendradarbiavimas, problemų sprendimu grįsti studijų metodai ir projektine veikla paremtas mokymosi procesas yra vienas iš pagrindinių Verslo fakulteto socialinių partnerių ir darbdavių reikalavimų darbo rinkai rengiamiems specialistams.