VGTU mokslininkai sukūrė biofiltrą pramonei, ar komercializuos – dar neaišku

Publikuota: 2019-10-27
Dr. Pranas Baltrėnas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Dr. Pranas Baltrėnas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai sukūrė biofiltrą, valantį orą nuo žmogui ir gamtai kenksmingų organinių teršalų, daugiausai išsiskiriančių žemės ūkyje ir energetikos prramonėje. Išradimas įvertintas Europos patentu. Bet jo komercializavimas, kaip ir daugeliu kitų atvejų, stringa.

Išradimo autoriai, dr. Pranas Baltrėnas ir dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė, pasakoja, kad organinės medžiagos, tokios kaip acetonai, dažikliai, amoniakas ir kitos, patekusios į orą, naikina ozono sluoksnį ir neigiamai prisideda prie klimato kaitos. Taip pat jos gali kauptis žmogaus organizme, sukelti apsinuodijimą, įvairius, net vėžinius, susirgimus. Šios medžiagos ypač gausiai išsiskiria žemės ūkyje, energetikos bei naftos gavybos pramonėje, baldų gamyboje.

Biologinio oro valymo filtrus VGTU mokslininkai tiria jau daugelį metų. Minima naujovė yra patobulinta anksčiau šių mokslininkų sukurto biofiltro versija.

Veikimo principas

„Šiame biofiltre plokštumomis sudėti vertikalūs vamzdeliai, kurie yra užpildomi bioanglimi, sumaišyta su specialiu medienos plaušu. Ši mediena yra apdorojama esant aukštai temperatūrai ir aukštam slėgiui, o rezultatas – medienos pluoštas, kuris yra atsparus puvimui. Bioanglimi ir medienos plaušu užpildytuose vamzdeliuose dėl palankių sąlygų – drėgmės ir aukštesnės temperatūros – atsiranda mikroorganizmai, kurie išvalo pro tuos vamzdelius einantį orą nuo organinių medžiagų bei cheminių teršalų“, – apie biofiltro veikimą pasakojo P. Baltrėnas.

Anot jo, mikroorganizmai visiškai išvalo orą nuo organikos – acetono, seleno, amoniako ir kitų medžiagų. Perėjęs pro tokį biofiltrą į aplinką išeina švarus oras. Praktikoje šie biofiltrai gali būti panaudoti visur, kur išsiskiria dideli kiekiai organinių teršalų, pavyzdžiui, baldų gamyklose, ypač kur vyksta baldų dažymas, lakavimas; taip pat žemės ūkyje, kur į orą išsiskiria daug amoniako.

„Žmonės, gyvenantys arčiau didesnių fermų, dažnai skundžiasi nemaloniais kvapais. Jei iš jų išeinantis oras būtų pravalytas biofiltru, į išorę patektų ne tik neužterštas oras, bet ir be nemalonių kvapų, nes filtras juos mažina, praktiškai visai nepalieka“, – akcentavo mokslininkas.

Anot P. Baltrėno, dabar biologinio valymo įrenginius turinčių įmonių nėra daug. O tos, kurios juos turi, naudoja senesnius įrengimus, kuriuose oro valymui pasitelkiamos kasetės, užpildytos tam tikromis medžiagomis.

„Didžiausias šių įrenginių trūkumas yra tas, kad oras išvalomas tuo geriau, kuo daugiau kasečių jis pereina. Tačiau jei tų kasečių yra per daug – kyla didesnis pasipriešinimas, oras negali praeiti, filtras užsipildo“, – aiškina mokslininkas.

Šią problemą pavyko išspręsti horizontalias kasetes pakeitus vertikaliais vamzdeliais, kuriuose oro pasipriešinimas nėra didelis.

Tarp naujojo įrenginio privalumų VGTU mokslininkas pamini ir biofiltrų ilgaamžiškumą – biofiltras gali būti naudojamas bent 10 metų.

Komercinimo planai

Tačiau, paklaustas apie komercializavimą, mokslininkas tarsi stabteli. Anot jo, norint komercializuoti ir rinkai pristatyti universitete sukurtą produktą reikia nuveikti nemažai darbo.

Anot jo, svarstoma galimybė licenzijuoti patentą verslui arba steigti VGTU pumpurinę įmonę, kuri galėtų užsiimti tokių filtrų gamyba ir platinimu. Tačiau tai kol kas tėra idėjos. Jokie darbai, susiję su licencijavimu ir pumpurinės įmonės steigimu nėra pradėti.

Nors vadinamieji technologijų perdavimo agentai arba technologijų skautai, turėję tapti jungtimi tarp mokslo ir verslo, jau dirba, ne itin gera padėtis su išradimų komercinimu yra ir kituose universitetuose. Štai Kauno technologijos universitetas (KTU) maždaug kartą per savaitę skelbia apie mokslininkų ir studentų pasiekimus bei atradimus. Tačiau komercializuotas yra vos vienas kitas KTU gimęs išradimas.

Didžioji dalis mokslininkų, jei jų paklaustumėte, net nemirktelėję patvirtintų, kad išradimai neturi likti mokslo žurnalų puslapiuose, jie turi nešti naudą visuomenei. Bet tokių pavyzdžių dar nedaug.

Bene ryškiausi LIetuvos universitetuose sukurtų technologijų komercializavimo pavyzdžiai yra lazerių sektoriaus įmonės, prof. Virginijaus Šikšnio išradimų komercinimui įkurta bendrovė „CasZyme“ ir Armino Ragausko išradimų komercinimui įkurta UAB „Boston Neurosciences“ (anksčiau UAB „Vittamed“).

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Pasaulyje pirmaujančių FinTech inovatorių reitinge - vienintelė Lietuvos įmonė Verslo tribūna 1

Tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė KPMG kartu su rizikos kapitalo investicijų fondu...

Finansai
06:00
Blokų grandinė: finansų paslaugų sektorių prislėgė nusivylimas Premium

Blokų grandinės technologija turėjo išstumti bankus ir suteikti galimybę pasauliui „pačiam būti (savo)...

Technologijos
2019.11.17
„Amazon“ užginčijo „Microsoft“ laimėtą 10 mlrd. USD vertės kontraktą 1

„Amazon Web Services“ (AWS) pranešė užginčijusi sprendimą 10 mlrd. USD JAV Gynybos departamento viešųjų...

Technologijos
2019.11.15
Papildytosios realybės akiniai grįžta, bet tik į verslo sektorių Premium

Kartu su pirma „Google Glass“ versija prieš keletą metų vos nenumirusi papildytosios realybės akinių...

Technologijos
2019.11.14
Brolių Steponavičių spektroskopų gamybos „Sprana“ pritraukė 0,6 mln. investiciją Premium

Rizikos kapitalo fondas „Iron Wolf Capital“ investavo 570.000 Eur į brolių Mindaugo ir Raimundo Steponavičių...

Technologijos
2019.11.14
SEB banko klientai gali dar greičiau ir patogiau teikti faktoringo sąskaitas Verslo tribūna

Faktoringo paslaugomis besinaudojantys SEB banko klientai sąskaitas bankui nuo šiol gali teikti automatiškai...

Finansai
2019.11.12
Lietuvių „carVertical“ – tarp penkių geriausių Senojo žemyno startuolių 2

Automobilių istorijos patikros platformą „carVertical“ Europos Komisijos Europos įmonių tinklas (Enterprise...

Paslaugos
2019.11.12
Buvęs FED vadovas: centriniams bankams nėra tikslo leisti savo kriptovaliutų

Buvęs JAV Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Alanas Greenspanas sako, kad pasaulio centriniams bankams...

Rinkos
2019.11.12
Kosminio tinklo pradžia: „SpaceX“ sėkmingai paleido pirmuosius 60 palydovų 3

„Falcon 9“ raketa pakilo iš Kanaveralo kyšulio Kalifornijoje 40 paleidimo aikštelės lapkričio 11 d. 9 val. 56...

Technologijos
2019.11.12
„Altechna R&D“ vairą iš Alfredo Šlekio perima Martynas Mažeika

Lazerių bendrovė „Altechna R&D“, veikianti su prekės ženklu „Workshop of Photonics“, turi naują vadovą.

Paslaugos
2019.11.11
Aviacijos technologijų išradimai sudomino ir kariuomenę, ir verslą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) mokslininkai,...

Technologijos
2019.11.11
„Baltic Amadeus“ trijų ketvirčių rezultatai žada rekordines metų pajamas 1

Per tris šių metų ketvirčius IT sprendimų bendrovės „Baltic Amadeus“ pajamos perkopė 8 mln. Eur ir buvo 80%...

Paslaugos
2019.11.11
„SAI Global“ atidaro Kompetencijų centrą Vilniuje

Tarptautinė integruotus rizikos valdymo sprendimus ir turto valdymo paslaugas teikianti kompanija „SAI...

Paslaugos
2019.11.11
Debesijos infrastruktūros dalį įrengs „Blue Bridge“ 1

Debesijos infrastruktūros projekto dalį už 3,01 mln. Eur įgyvendins bendrovė „Blue Bridge“, nors viena iš...

Technologijos
2019.11.11
Daugėja instrumentų investuoti į kosmoso pramonę

Investuotojai pasaulyje pamažu įgauna vis daugiau įrankių investuoti į perspektyvia laikomą kosmoso pramonę.

Rinkos
2019.11.10
Verslas Rytuose: „Ashburn International“ vienu sandoriu paėmė trečdalį Azerbaidžano rinkos

Vienas stambiausių Azerbaidžano bankų „Pasha bank“ el. kortelių skaitytuvų tinklui stebėti ir valdyti...

Paslaugos
2019.11.08
Prie „Telios“ jungiamas buvęs „Lintel“ Premium 1

„Telia Lietuva“ ir jos antrinė akcinė bendrovė vidinis paslaugų centras „Telia Customer Service LT“ (TCS) –...

Paslaugos
2019.11.08
„Google Play“ ir „Apple App Store“ žmonės per ketvirtį išleido 22 mlrd. USD Premium

Mobiliųjų paslaugų vartotojai visame pasaulyje trečiąjį šių metų ketvirtį „Google Play“ ir „Apple App Store“...

Paslaugos
2019.11.07
„Bolt“ pradeda pristatinėti maistą

Startuoja vienos didžiausių Europos pavėžėjimo paslaugų platformos „Bolt“ maisto pristatymo į namus...

Paslaugos
2019.11.07
Įžvalgesni investuotojai jau ruošiasi „Airbnb“ IPO

Investuotojai jau ruošiasi užsiimti kuo geresnes pozicijas prieš kitais metais planuojamą JAV trumalaikio...

Rinkos
2019.11.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau