Telefonų industrijos dinozaurai: operacinės sistemos, kurių nebenaudojame

Publikuota: 2019-09-29
„Android“ šiuo metu užima 76,2% mobiliųjų operacinių sistemų rinkos. Dado Ruvic  („Scanpix“/„Reuters“) nuotr.
svg svg
„Android“ šiuo metu užima 76,2% mobiliųjų operacinių sistemų rinkos. Dado Ruvic („Scanpix“/„Reuters“) nuotr.

Beveik visi išmaniųjų telefonų naudotojai puikiai žino dvi pagrindines operacines sistemas (OS) – „Google“ „Android“ ir „Apple“ „iOS“. Už jų stovi dvi iš didžiausių ir vertingiausių kompanijų pasaulyje, šioms sistemoms sukurti milijonai programėlių ir jos valdo beveik visą mobiliųjų opearcinių sistemų rinką (98,4%). Tačiau dar ne taip seniai pasirinkimas buvo gerokai didesnis.

Kokios buvo populiariausios, ir kodėl dingo ankstesnės telefonams skirtos OS, kurių dalies vadinamoji Z karta net nepamena, pasakoja Martynas Vrubliauskas, „Bitės Profas“.

„Su OS dabar viskas labai paprasta – vartotojai iš esmės turi tik du pasirinkimus, ir abu jie geri. Kad ir kurį pradėtum naudoti, vartotojo patirtis bus puiki. Tačiau anksčiau buvo gerokai daugiau OS ir renkantis jas buvo galima nudegti“, – teigia M. Vrubliauskas.

„Symbian“

nuotrauka::1

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Dar dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kompanijos „Nokia“, „Motorola“ ir „Ericsson“ nutarė sukurti bendrą OS ir pavadinti ją „Symbian“. Ilgą laiką tai buvo dominuojanti OS, kurią naudojo praktiškai visi didžiausi telefonų gamintojai. Ji buvo prieinama visiems ir technologiškai lenkė daugelį konkurentų. „Symbian“ skirtos programėlės padėjo iškilti ir vienam iš pirmųjų Ilja laurso verslų – programėlių parduotuvei „GetJar“. Pasak Charleso Daviso, vieno iš „Symbian“ kūrėjų, ši OS galėjo turėti nuosavą programėlių parduotuvę 5-10 metų anksčiau nei „iOS“ ir galbūt būtų dominavusi iki pat šių dienų. Tačiau „iPhone“, kartu su kitais naujos kartos išmaniaisiais telefonais, palaidojo šią legendinę operacinę sistemą, mat didelė dalis „Symbian“ telefonų buvo lėtesni už 2007 m. pasirodžiusį „iPhone“.

„Daugelis jų tuo metu dar neturėjo liečiamų ekranų, plataus programėlių pasirinkimo ir neatrodė pakankamai žaviai. Vartotojai, prisilietę prie „iPhone“ ar „Android“ telefonų sugrįžti prie „Symbian“ nebenorėdavo“, – pasakoja M. Vrubliauskas.

„BlackBerry“

nuotrauka::2

Ši kompanija ilgą laiką buvo išmaniųjų telefonų rinkos lyderė ir turėjo labai solidų įvaizdį. „BlackBerry“ telefonai netgi buvo laikomi verslo elito aksesuarais. Taičiau „Android“ pražudė „BlackBerry“. Šio prekės ženklo telefonai išliko – juos dabar gamina Kinijos bendrovė TCL, bet „BlackBerry“ OS jau nebevystoma ir nepalaikoma.

Šios OS baigtį ekspertai pranašavo dar praeitame dešimtmetyje. Bet 2013 m. išleista paskutinė šios Kanados kompanijos OS „BlackBerry 10“ trumpam atgaivino gerbėjų viltį, kad „BlackBerry“ gyvuos toliau. Ši sistema buvo gana pažangi, ji ne tik turėjo šifruotos komunikacjos funkciją, bet ir valdymą gestais, kurį „iOS“ ir „Android“ pristatė visai neseniai. Ji netgi palaikė dalį „Android“ programėlių. Būtent tai tapo jos pabaigos pradžia. Dėl to, kad ši OS palaikė „Android“ programėles, beveik niekas nekūrė programėlių, skirtų pačiai „BlackBerry“ OS ir kompanija galop buvo priversta pereiti prie „Android“.

„MeeGo“

nuotrauka::3

Šią OS „Nokia“ kūrė kartu su „Intel“. „Nokia“ turėjo aiškią viziją ir siekė, kad tai būtų pagrindinė jų įrenginių operacinė sistema. Bet tuometinių kompanijos vadovų sprendimu šios idėjos buvo atsisakyta ir visas „Nokia“ dėmesys nukreiptas į „Windows Phone“ OS, kuri vėliau irgi atsidūrė šiame „dinozaurų“ sąraše. Dalis „Nokia“ gerbėjų dėl šio sprendimo iki šiol užantyje laiko akmenį, skirtą Stephenui Elopui, iš „Microsoft“ atėjusiam (ir vėliau ten grįžusiam) buvusiam „Nokia“ generaliniam direktoriui.

„Nokia N9“ – vienintelis telefonas, išleistas su „MeeGo“, buvo vienas perspektyviausių to meto įrenginių. Jis galėjo būti valdomas gestais, meniu išvaizda būtų atitikusi net ir šiuolaikinius standartus, o savo techniniais parametrais neatsiliko nuo konkurentų. Tačiau „Nokia“ vieną dieną paskelbė, kad daugiau telefonų su „MeeGo“ nebebus. Tai jie padarė dar prieš išleidžiant „N9“, todėl niekas nekūrė programėlių, skirtų šiai operacinei sistemai, o iš anksto numarinto įrenginio pirkti niekas taip pat per daug neskubėjo.

„Windows“

nuotrauka::4

„Windows“ telefonuose – tai viena brangiausių „Microsoft“ klaidų. Pirmieji „Windows Mobile“ įrenginiai atsirado dar 2000 metais. Tiesa, ši operacinė sistema iš pradžių vadinosi „Pocket PC 2000“ ir buvo skirta delniniams kompiuteriams. Ši operacinė sistema, apžvalgininkų nuomone, buvo beveik visais aspektais prastesnė už „iOS“ ir „Android“. Todėl „Microsoft“ nutarė kurti naują OS. Taip gimė „Windows Phone 7“. Ji buvo pakankamai sparti ir veikė sklandžiai. Be to, atrodė visiškai kitaip nei „Android“ ar „iOS“ – jos meniu buvo sudarytas iš aktyvių langelių. Vieniems toks sprendimas labai patiko, kitiems – atrodė pernelyg neįprastas ir nepatogus.

Kompanija, norėdama išlikti konkurencinga, sparčiai kūrė atnaujinimus. Populiariausia versija tapo „Windows Phone 8“, kuri vienu metu sudarė 3,4% pasaulinės rinkos. Tačiau skubotus atnaujinimus lydėjo ir problemos – kai kurios funkcijos veikė ne taip sklandžiai, kaip norėtų vartotojai.

Tačiau didžiausia problema buvo programėlių trūkumas. „Instagram“ veikė prastai, „Facebook“ – taip pat. Dėl nuolatinių peštynių su „Google“ nebuvo oficialios „YouTube“ programėlės, telefonuose trūko žaidimų. Dėl to telefonai su šia OS nebuvo labai populiarūs. O kūrėjai nekūrė programėlių todėl, kad ši OS nebuvo populiari. Nors „Microsoft“ į šią sistemą investavo nemažai, iš tokio užburto rato jai taip ir nepavyko išeiti.

2015 m. kompanija dar išleido „Windows 10 Mobile“. Bet 2017 m. spalį Joe Belfiore, „Micorosft“ viceprezidentas, paskelbė, kad darbas su šia OS baigiamas. O 2019 m. sausį „Microsoft“ išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad „Windows 10 Mobile“ palaikymas baigsis 2019 m. gruodžio 10 d. ir kad „Windows 10 Mobile“ vartotojai iki to laiko turėtų pereiti prie „iOS“ arba „Android“.

„Firefox OS“

nuotrauka::5

„Firefox OS“ – tai interneto naršyklę ir kitus atviro kodo tinklo įrankius vystančios kompanijos „Mozilla Corporation“ (ją valdo ne pelno siekianti atvirojo kodo organizacija „Mozilla Foundation“) operacinė sistema, skirta mobiliesiems telefonams. Kaip ir „Google“ operacinė sistema „Chrome OS“, ji yra sukurta naršyklės pagrindu. Tokių sistemų didžiausias pranašumas toks, kad joms reikia gerokai mažiau resursų (mažiau RAM ir silpnesnių procesorių) nei, pavyzdžiui, „Android“, tad ir patys įrenginiai gali būti gaminami iš pigesnių komponentų.

Technologijų entuziastai spėjo pamėgti „Firefox OS“ dėl jos paprastumo ir didelio dėmesio duomenų saugumui. Tačiau paprastus vartotojus ir vėl ištiko ta pati problema – programėlių trūkumas ir per mažas įrenginių pasirinkimas. Ilgainiui „Mozilla“ vadovybė nutarė, kad šiam projektui skiriama per daug lėšų, kurios neatsiperka, todėl „Firefox OS“ galiausiai išnyko.

Tiesa, nutraukus šios OS vystymo darbus, kai kurios įmonės ėmė jos dalis vystyti toliau. Jos pagrindu buvo sukurta „Kai“ operacinė sistema, kurią naudoja „Nokia 8110 4G“, „Nokia 3310 (2017 m.)“ ir nemažai kitų paprastesnių telefonų. Skaičiuojama, kad „Kai OS“ naudojasi apie 100 mln. žmonių visame pasaulyje. Tai sudaro mažiau nei 1% globalios OS rinkos.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

„Amazon“ planas: „Alexa“ galės atkartoti bet kieno balsą

Technologijų bendrovė „Amazon“ teigia, kad jos kuriamas balsu valdomas skaitmeninis asistentas „Alexa“ galės...

Inovacijos
2022.06.25
VŽ infografika: kur Europoje nepageidaujamas „Huawei“ Premium

Kinijos telekomunikacijų milžinė „Huawei“ praėjusio dešimtmečio pradžioje tapo pasauliniu savo sektoriaus...

Inovacijos
2022.06.25
Vokietijoje pradėtas tyrimas dėl „Google Maps“ antikonkurencinės praktikos

Vokietijos Konkurencijos priežiūros tarnyba antradienį pranešė pradėjusi tyrimą „Google Maps“ atžvilgiu dėl...

Inovacijos
2022.06.24
Dėl kibernetinių atakų galimi „Lietuvos geležinkelių“ svetainių sutrikimai

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė susiduria su grupės bendrovių interneto svetainių sutrikimais. Bendrovės...

Logistika
2022.06.23
Startuolio „DappRadar“ įkūrėjas: užsitęsus kriptovaliutų kainų kilimui, pradedi laukti ir kriptožiemos Premium 1

Nuo metų pradžios kriptorinkoje besitęsiantis smukimas yra geras metas susitelkti į darbus ir patikrinti...

Inovacijos
2022.06.23
P. Kuisys: ruošiamės blogiausiam, o tikimės geresnio Premium

Nors ekonominės krizės – galbūt pageidaujamas reiškinys, į jas reikėtų žiūrėti kaip į savotišką gydymą – per...

Inovacijos
2022.06.23
50 mln. Eur investicija Klaipėdoje – galimybė pramonei nebemindžikuoti ties inovacijų slenksčiu Premium 1

Jau šį rudenį planuojama baigti statyti 21.000 kv. m ploto pramonės inovacijų parką „VMG Technics R&D Park“,...

Vadyba
2022.06.23
„Telia Lietuvos“ komandą papildė trys naujos vadovės 4

„Telia Lietuvos“ valdyba patvirtino naują bendrovės struktūrą ir iš įmonės vidaus paskyrė privačių klientų,...

Vadyba
2022.06.23
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Google“ sutiko mokėti už Vikipedijos turinį

„Google“ sutiko mokėti Vikipedijai už jos paieškos sistemoje rodomą turinį – tais pačiais principais kaip...

Inovacijos
2022.06.22
„Vinted“ pristato siuntimo paslaugų verslą, M. Mikuckas atsitraukia nuo kasdienės veiklos įmonėje 11

„Vinted“ grupė, valdanti didžiausią Europoje internetinę naudotų mados prekių tarpusavio prekybos platformą...

Inovacijos
2022.06.22
„Payseros“ pelną gelbėjo parduotas sklypas, ruošiasi tapti tarpusavio skolinimo platforma Premium

Finansinių technologijų bendrovės „Paysera“ pelnas per praėjusius metus susitraukė perpus, mažėjus kainoms už...

Rinkos
2022.06.22
„Nordcurrent“ rinkodaros vadovas S. Stūrys: žaidimų industrija jau varžosi su pramonės gigantais Premium

Didžiausia Lietuvoje žaidimų kūrimo ir leidybos įmonė „Nordcurrent“ šiemet planuoja 110 mln. eurų apyvartą.

Inovacijos
2022.06.22
Bizūnas dar neišgąsdino: kriptoįmonės Lietuvoje toliau dygsta kaip grybai po lietaus Premium

Vyriausybė kriptopaslaugų tiekėjų reguliavimo sugriežtinimui pritarė anksčiau birželį. Dabar svarstymai...

Inovacijos
2022.06.22
Vilniaus planui - išskirtinis Lietuvos GIS bendruomenės įvertinimas Verslo tribūna

Į didžiausią profesinį metų renginį „Lietuvos Esri GIS naudotojų konferenciją“ susirinkę Geografinių...

Verslo aplinka
2022.06.22
„Baltic Amadeus“ įgijo „Microsoft Gold Cloud Platform“ kompetenciją Verslo tribūna

Vokietijos rinkos ir vartotojų tyrimų bendrovė „Statista“ skelbia, kad Europos debesų kompiuterijos rinkos...

E. Musko norą perimti „Twitter“ stabdo netikrų paskyrų klausimas 1

Elonas Muskas, verslo magnatas, antradienį pareiškė, kad jo 44 mlrd. USD pasiūlymą dėl „Twitter“ perėmimo...

Inovacijos
2022.06.21
Naujasis „Bitė Lietuvos“ vadovas – G. Butėnas

Naujuoju UAB „Bitė Lietuva“ vadovu paskirtas Gintas Butėnas, ilgametis bendrovės darbuotojas, pastaruoju metu...

Inovacijos
2022.06.21
„Hostinger“ augimo rodikliai: 1.000 darbuotojų, 42 mln. apyvarta ir 36 mln. Eur pajamų už ateities paslaugas Premium 11

Interneto svetainių prieglobos ir susijusių paslaugų UAB „Hostinger“ pernai vėl augo daugiau nei 50% ir...

Inovacijos
2022.06.21
Dėl „Cloudfare“ gedimo buvo sutrikusi populiarių paslaugų veikla

Dėl gedimo debesijos paslaugų tiekėjos „Cloudfare“ sistemose antradienį kurį laiką buvo sutrikęs įvairių...

Inovacijos
2022.06.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku