„Vismos“ vadovas Øysteinas Moanas: esame atviri naujų įmonių įsigijimams Lietuvoje

Publikuota: 2019-02-07
Tik įsitraukę darbuotojai gali užtikrinti
geros kokybės produktų kūrimą ir
priežiūrą, įsitikinęs „Vismos“ vadovas
Oysteinas Moanas.
Tik įsitraukę darbuotojai gali užtikrinti geros kokybės produktų kūrimą ir priežiūrą, įsitikinęs „Vismos“ vadovas Oysteinas Moanas.

Talentingi ir įsitraukę darbuotojai, sunkiai nukopijuojami produktai ir laiko dvasią atitinkantys darbo principai – tai, pasak bendrovės „Visma“ vadovo Øysteino Moano, yra trys kertiniai veiklos strategijos akmenys didžiausioje Norvegijos ir vienoje didžiausių Europos programinės įrangos kūrėjų įmonių. Biurus 17 valstybių turinčios įmonių grupės vadovas lankėsi Lietuvoje ir paskelbė apie padalinio mūsų šalyje plėtrą.

Vos per septynerius metus nuo aštuonių iki daugiau nei 300 darbuotojų užaugęs programinę įrangą kuriančios bendrovės „Visma“ biuras Lietuvoje įpusėjus lapkričiui pradėjo naują plėtros etapą. „Visma Lietuva“ persikėlė į naujas patalpas verslo centre „Burės 3“ ir per artimiausius metus planuoja pasamdyti dar 150 programinės įrangos kūrėjų.

– Vadovaujate „Vismai“ daugiau nei 20 metų, prie jos vairo stojote dar 1996-aisiais. Ar po tiek laiko profesinėje veikloje dar randate ko nors naujo?

– Pirmiausia turiu paminėti, kad „Visma“ prieš 20 metų ir „Visma“ dabar – visiškai skirtingos bendrovės. Turime kitokius tikslus, kitokius būdus pasiekti juos ir kitokius darbo principus. Jaučiuosi labai įsitraukęs į šiandieninį bendrovės etapą. Kasdien susiduriu su be galo protingais žmonėmis, kuriuos galiu pavadinti tiesiog „grynuoliais“. Jų atsidavimas motyvuoja mane patį, suteikia pasitikėjimo, tad stengiuosi tokių žmonių į bendrovę pritraukti kuo daugiau.

– Sakote, kad „Visma“ labai pasikeitė. Prieš 20 metų, kai pradėjote jai vadovauti, kolektyvą sudarė 300 darbuotojų, metinė apyvarta siekė apie 26 mln. Eur. Dabar „Vismoje“ dirba daugiau nei 8 tūkstančiai žmonių, o grupės metinė apyvarta siekia milijardą. Koks jūsų sėkmės receptas?

– Mūsų bendradarbių skaičius jau viršijo 8 500, o 2018 m. metinės pajamos sudaro 1,3 mlrd. Eur. 2019 m. planuojame pasiekti 1,6 mlrd. Eur metinę apyvartą.

Norint, kad verslas sėkmingai vystytųsi, neužtenka vieno faktoriaus. „Visma“ užsiėmė strategiškai teisingą poziciją, kuri iki šiol padeda augti visai grupei. Priėmėme sprendimą kurti programinę įrangą, kuri yra kritiškai svarbi organizacijoms. Versle būna ir gerų, ir blogų dienų, bet yra funkcijos, kurias bendrovės turi atlikti nuolat. Tai finansų apskaita, mokesčiai, sąskaitų išrašymas ir t. t. Šių dalykų negali atsisakyti net ir susidūręs su sunkumais.

Kitas mūsų sėkmės faktorius – programinė įranga, kuriama remiantis vietiniu reglamentavimu ir reguliavimu. Silicio slėnio bendrovėms būtų sunku ją nukopijuoti ir standartizuoti. Toks programinės įrangos lokalizavimas padeda apsisaugoti nuo konkurentų ir leidžia mums būti rinkos lyderiais nedidelėse valstybėse, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse. Ši strategija mums suteikia galimybę žengti ir į didžiąsias rinkas, tokias kaip Kinija, JAV, Vokietija, Japonija ar Prancūzija.

Savo laiku priėmėme teisingą sprendimą perkelti programinę įrangą ir paslaugas į debesų kompiuteriją. Apie 70–80 proc. visų mūsų procesų vyksta būtent taip. Daugelis IT bendrovių vis dar naudoja „Windows“ technologiją, o ne debesijos, tad mes turime pranašumą. 

Pagaliau spartų grupės augimą vainikuoja darbuotojai. Geriems produktams kurti ir procesams kontroliuoti reikalingi geri darbuotojai, todėl ir samdome talentus. Kad pas mus dirbtų geriausieji, artimai bendradarbiaujame su universitetais – taip anksti pastebime talentingiausius žmones ir sudarome galimybes jiems augti pas mus.

Taigi verslo sėkmei užtenka gerų žmonių, reikalingų produktų ir teisingai organizuoto darbo proceso.

– O kokie „Vismos“ ateities planai ir vizija? Planuojate sutelkti dėmesį į namų rinkas ar svarstote ir apie tarptautinę plėtrą?

– Artimiausius penkerius metus sieksime plėstis po 25–30 proc. kasmet. Šiuo metu pagal apyvartą esame šeštoji programinės įrangos kūrėja Europoje ir norime tapti trečiąja. Planai ambicingi, tačiau sėkmingai įgyvendinami tikslai, kuriuos išsikėlėme iki šiol, leidžia į ateitį žvelgti optimistiškai.

Svarbu ne tik apyvartos augimas, tačiau ir ėjimas į gylį. Norime tapti lyderiais tarp programinės įrangos kūrėjų, vertinant pagal vartotojų patirtį bei pasitenkinimą ir pagal darbuotojų įsitraukimą. Tik įsitraukę darbuotojai gali užtikrinti geros kokybės produktų kūrimą ir priežiūrą.

– Turite biurus Skandinavijos šalyse, taip pat Olandijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Rumunijoje. Kokią vietą jūsų planuose užima Lietuva?

– Aktyviausiai veiklą vykdome Šiaurės regione, Beniliukso šalyse, taip pat Centrinėje ir Rytų Europoje – nuo Estijos iki Rumunijos. Šiuo metu Lietuvoje turime programinės inžinerijos centrą. Čia dirba daugiau nei 300 darbuotojų ir kas mėnesį jų vis daugėja. Tačiau grupės plėtrą vykdome ir kitaip – kiekvienais metais įsigydami 15–20 įmonių. Tokia dvejopa strategija – esamų programinės įrangos centrų plėtimas ir įmonių įsigijimai – leidžia mums kasmet paaugti trečdaliu. Taigi, nuolat ieškome įdomių vietos bendrovių, kurios galėtų papildyti „Vismos“ šeimą. Įsigijome tokių Latvijoje ir Estijoje, esame atviri pasiūlymams ir Lietuvoje.

– Nuolat minite talentus. Dauguma technologijų įmonių nurodo, kad vienas didžiausių sektoriaus iššūkių – darbuotojų pritraukimas. Ar susiduriate su šia problema? Jei taip, kaip ją sprendžiate?

– Pritraukti geriausius talentus yra didžiausias iššūkis, nes jų nori visi. Tenka konkuruoti ne tik su IT įmonėmis, bet su visomis organizacijomis. Kaip minėjau, bendradarbiaujame su universitetais, kad kuo anksčiau pastebėtume potencialą turinčius žmones. Siūlome sustyguotus procesus įmonės viduje ir itin skatiname lyderystę, kuri, mano manymu, darbuotojo tobulėjime yra svarbiausias dalykas. Tinkamas lyderis įtraukia talentą į darbą, taip naudą gauna abi pusės.

– Minite, kad skatinate darbuotojų įsitraukimą ir lyderystę. „Visma Lietuva“ darbuotojai yra susiskirstę į komitetus ir patys kontroliuoja skirtingas įmonės veiklos sritis. Ar tokia organizacinė kultūra yra visoje grupėje?

– Skirtingose valstybėse mūsų padaliniai turi skirtingas organizacines kultūras, tačiau jas vienija keli dalykai: esame atviri, pragmatiški ir demokratiški. Propaguojame lyčių lygybę, darbuotojus paaukštiname pagal jų pasiekimus ir skatiname komandinį darbą. Manau, daugelis pasakytų, kad tai, ką darome, ir yra skandinaviškas vadybos stilius. Baltijos šalių gyventojams šios vertybės yra artimos, tad „Vismos“ vadybos stilius iš aplinkos išsiskiria mažiau. Tačiau į kai kurias šalis, pavyzdžiui, Rumuniją, atnešame visai kitokią darbo kultūrą nei įprasta.

– Lietuvoje vyksta sparti tradicinės ekonomikos transformacija į skaitmeninę. Kai kurias atvejais patiriame nesėkmių, ypač viešajame sektoriuje. Ką patartumėte lietuviškų organizacijų vadovams, kurie įgyvendina skaitmeninius projektus?

– Viešasis sektorius susiduria su šiomis problemomis daugelyje šalių, taip pat ir Skandinavijoje, taigi nesate unikalūs (šypsosi). Pirmiausia, reikia profesionalių žmonių abiejose pusėse – tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo. Svarbu, kad perkančioji organizacija turėtų kvalifikuotą žmogų, kuris galėtų suformuluoti projekto poreikį ir atsirinkti tinkamą tiekėją. Kitas žingsnis – tinkama projekto specifikacija ir darbo metodologija. Vysčius projektą penkerius metus ir tik po to jį realizavus gali paaiškėti, kad dalis jo funkcijų jau pasenusios arba kad projekto apskritai nebereikia.

Mes stengiamės daryti kitaip ir dirbame Agile metodika: jei tik įmanoma, projektą realizuojame per porą mėnesių nuo jo pradžios ir tuomet jį vystome, pridėdami naujas funkcijas. Toks darbo principas leidžia produktui likti aktualiam. Taip pat įtraukiame vartotojus į produkto tobulinimą: naudodamiesi produktu jie diktuoja, kurios funkcijos reikalingos, o kurias reikia tobulinti ir vystyti. Greitas grįžtamasis ryšys dažnai užtikrina IT projekto sėkmę. Taigi mano rekomendacija – naudokite Agile metodą visada, kai tik įmanoma.

– Dirbtinis intelektas ir automatinis mokymasis yra „karšta“ tema, kuri jaudina ne tik profesinę, bet ir plačiąją visuomenę. Štai „Teslos“ įkūrėjas Elonas Muskas kalba apie tai, kad dėl dirbtinio intelekto net gali kilti Trečiasis pasaulinis karas. Jūs dirbtinio intelekto plėtrą matote iš arti, nes patys jį kuriate. Kokia jūsų nuomonė apie šias diskusijas?

– Programinės įrangos kūrimo versle esu nuo 1979-ųjų ir galiu pasakyti, kad žmonės visada nerimavo dėl technologinio progreso ir plėtros. Tas nerimas jaučiasi net populiariojoje kultūroje – nesvarbu, tai Isaaco Asimovo knygos ar tokie filmai kaip „Aš, robotas“.

Bet pažiūrėkime į faktus. Dirbtinio intelekto nauda yra akivaizdi. Jau anksčiau galėdavome automatizuoti procesus, tarkime, gamybos. Tai prisidėjo prie jos suklestėjimo. Standartizacija pasiekė ir paslaugas, pavyzdžiui, klientų aptarnavimą. Tačiau iki šiol galėdavome automatizuoti tik atsakymus į standartinius vartotojų klausimus, tokius kaip pamiršto slaptažodžio priminimas. Su dirbtinio intelekto ir automatinio mokymosi plėtra išsiveržiame į naujas erdves, kur vartotojai gauna visai naujos kokybės aptarnavimą.

Automatinis mokymasis tampa vis labiau prieinamas ir kol kas matau tik jo naudą. Tad, manau, susirūpinimą ir pastangas reikėtų nukreipti į žmogaus prigimtį ir jos pažinimą, o ne į gąsdinimus dirbtiniu intelektu. 

FOTOGALERIJA Visma Lietuva (6 nuotr.)

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

LAT: „Linkomanijos“ blokavimas yra proporcinga autorių teisių gynimo priemonė 9

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį nusprendė įpareigoti interneto tiekėjus blokuoti...

Technologijos
2019.07.04
Steigiamas Lietuvos kosmoso biuras  7

Siekiant stiprinti Lietuvos kosmoso sektorių bei padėti pasiruošti Lietuvos narystei Europos kosmoso...

Paslaugos
2019.07.04
Susipažinkite su „Libra“ – naująja „Facebook“ skaitmenine valiuta Premium 2

Bendrovės „Facebook“ naujas skaitmeninės valiutos „Libra“ projektas dar yra ankstyvame etape, bet kompanija...

Paslaugos
2019.07.04
Kodėl žlugo „Payseros“ STO: atviras įkūrėjo pasakojimas 26

Daugiau nei prieš mėnesį pranešėme apie „Paysera“ vertybinių popierių platinimo atšaukimą. Sprendimas buvo...

Rinkos
2019.07.03
Ryšių rinką augina interneto prekyba ir interneto tiekimas

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia, kad Lietuvos ryšių sektoriaus, kurį sudaro elektroninių ryšių ir...

Paslaugos
2019.07.03
Viešasis sektorius, nors ir vėluodamas, atsiveria startuoliams Premium 1

Lietuvoje netrukus pradės veikti „GovTech“ laboratorija, kuri padės spręsti viešojo sektoriaus problemas...

Paslaugos
2019.07.03
„OnePlus“ didina apsukas ES, ieško atstovų Lietuvoje Premium 30

Jauna Kinijos mobiliųjų technologijų bendrovė „OnePlus“ neseniai Helsinkyje atidarė pirmą klientų aptarnavimo...

Paslaugos
2019.07.03
„Swedbank“ baigia programėlės bandymus, diegia mokėjimus apyrankėmis 21

„Swedbank“ skelbia baigiantis programėlės „Swedbank 2019“ viešus bandymus (angl. beta testing). Tiesa, senoji...

Paslaugos
2019.07.02
SEB bankas diegiasi naują IT platformą 15

SEB bankas Lietuvoje 2020 m. pirmą ketvirtį planuoja diegti naują IT platformą, kuria valdoma dauguma banko...

Paslaugos
2019.07.02
Įstrigusių „Boeing 737 Max“ programinę įrangą kūrė ir Lietuvoje veikianti HCL 24

„Boeing 737 Max“ lieka ant žemės. Neatsakytas ir klausimas, kaip kompanija, garsėjanti kruopštumu, pridarė...

Paslaugos
2019.07.01
„Swedbank“ rankose „Rise Vilnius“ tampa „Rockit“ Premium 4

„Swedbank“ ir Lietuvą paliekantis „Barclays“ operacijų centras užbaigė sandorį dėl finansinių technologijų...

Paslaugos
2019.07.01
„Rise Vilnius“ tapo „Rockit“

„Swedbank“ ir Lietuvą paliekantis „Barclays“ operacijų centras užbaigė sandorį dėl finansinių technologijų...

Paslaugos
2019.07.01
Technika: nesisuka, bet verčia suktis. Kas? Premium 2

Ką darote su senučiuku, pavyzdžiui, kokio dešimtmečio senumo nešiojamuoju kompiuteriu? Taip taip, tuo pačiu,...

Verslo klasė
2019.06.30
Išmaniųjų laikrodžių evoliucija: nuo J. Bondo iki šių dienų 3

Manoma, kad pirmasis rankinis laikrodis buvo sukurtas dar 1806 metais. O štai pirmasis išmanusis laikrodis...

Paslaugos
2019.06.30
Amerikiečių įsigyta „Baltic Car Equipment“ planuoja eksporto plėtrą Premium 8

Automobiliams skirtų elektronikos įrenginių gamybos ir IT sprendimų vystymo bendrovė „Baltic Car Equipment“...

Verslą Kazachstane pardavusi „Tele2“ akcininkus palepins dividendais 3

Švedijos telekomunikacijų bendrovė „Tele2“, pardavusi savo akcijas Kazachstano įmonėje „Mobile...

Rinkos
2019.06.28
Lietuvoje įrengs eksperimentinę baterijų energijos kaupimo sistemą 7

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Lietuvoje paskelbtas tarptautinis...

Pramonė
2019.06.28
NASA zondas tyrinės didžiausio Saturno palydovo paviršių

NASA pranešė planuojanti siųsti zondą į didžiausią Saturno palydovą Titaną. 2026 m. startuosiančios misijos...

Laisvalaikis
2019.06.28
Permainos „Baltic Amadeus“ tęsiasi: įmonė keičia ir logotipą  9

Informacinių technologijų (IT) bendrovė „Baltic Amadeus“ tęsia pertvarkas. Pasikeitus akcininkams ir...

Paslaugos
2019.06.27
Įmonių įspūdžiai iš parodos: visiems prireikė lietuviškų lazerių Premium 10

Lietuvos lazerių sektoriaus bendrovės, dalyvaujančios Miunchene vykstančioje didžiausioje ir svarbiausioje...

Paslaugos
2019.06.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau