Lietuvos ir Suomijos startuolių ekosistemų palyginimas

Publikuota: 2018-12-23
William Cardwell, rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris. Asmeninio archyvo nuotr.
William Cardwell, rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris. Asmeninio archyvo nuotr.
Rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris

Remiantis naujausiais organizacijos „Startup Lithuania“ duomenimis, 2018 m. startuolių skaičius Lietuvoje išsaugo 58%. Šiuo metu šalyje aktyvią veiklą vykdo daugiau negu 500 jaunų, itin didelį augimo potencialą turinčių įmonių. Spartus augimo tempas nuteikia pozityviai.

Ypač turint galvoje tai, kad prieš kelis metus tokio žodžio kaip „startuolis“ Lietuvoje net nebuvo. Šiandien jau galima džiaugtis ir keliais tarptautinių investuotojų dėmesio sulaukusiais bei visame pasaulyje žinomais verslais. Situacija yra nebloga, bet stiebtis dar yra kur. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti Suomija – viena iš labiausiai pažengusių valstybių Europoje, kuri pasižymi išvystyta ir tarptautiniu mastu įvertinta startuolių ekosistema.

Suomiški „vienaragiai“

Ši šalis gali pasigirti dešimtimis tarptautinio dėmesio ir milijoninių investicijų susilaukusių startuolių. Portalo Crunchbase.com duomenimis, 311 Suomijos įmonių pritraukė investicijas, siekiančias bent 1 mln. USD. Tarp jų yra ir keli „vienaragiai“ (daugiau nei milijardu vertinamos biržoje nelistinguojamos įmonės) tokie, kaip „Supercell“ ir „Rovio“ („Angry Birds“ kūrėjai).

Taip pat pastaraisiais metais didelio dėmesio susilaukia Suomijos giliųjų technologijų įmonės, iš kurių galima išskirti „Iceye“ (komerciniai satelitai), „Blok“ (dirbtinis intelektas) ir „Varjo“ (virtuali realybė).

Lietuvoje nuo 2010-ųjų užsienio šalių investuotojus pritraukti sugebėjo vos kelios dešimtys startuolių. Ryškiausiais sėkmės pavyzdžiais galime laikyti drabužių mainų ir prekybos platformą „Vinted“, iš viso pritraukusią 105 mln. Eur investicijų, skaitmeninę pinigų pervedimų platformą „TransferGo“, gavusią 36 mln. Eur, ir viešojo transporto programėlę „Trafi“ (12,3 mln. Eur).

Lietuva tikrai atrodo geriau už daugybę Rytų Europos šalių, tačiau to neturėtų būti gana. Lietuva turi lygiuotis į skandinavus, britus ar estus.

Tiesa, sakyti, kad Lietuva visai netobulėja, negalima. Prie šalies startuolių ekosistemos augimo smarkiai prisidėjo 2006-2013 m. realizuotos struktūrinės investicijos. Per šį laikotarpį buvo investuota 411 mln. Eur į mokslinės infrastruktūros gerinimą ir technologinių slėnių kūrimą. 2014-2020 m. tam numatyta skirti dar 679 mln. Eur.

Lyginant su jau minėta Suomija, Lietuvos investicijos yra santykinai mažos. Suomijos statistikos departamento duomenimis, šalis 2017 m. šiam tikslui skyrė 2,16 mlrd. Eur. Be to, Suomijoje investuoti į mokslinę infrastruktūrą raginamas ir privatus sektorius, todėl bendra suma yra dar didesnė. 2017 m. bendros investicijos į mokslo infrastruktūrą Suomijoje siekė apie 6,26 mlrd. Eur. Tiesa, pati šalis, jos BVP ir biudžetas yra daug kartų didesni už Lietuvos.

Progresas ir pavyzdžiai

Lietuvai teko atlikti ir nemažai teisinės erdvės patobulinimų. 2016-2017 m. pristatytos reformos, kurios padidino skaidrumą ir supaprastino mokesčių mokėjimo procesą. „Vilniaus Tech park“ duomenimis, Lietuva pagal mokesčių mokėjimo paprastumą šiuo metu yra tarp 10 pirmaujančių šalių ES.

Taip pat pristatyta programa „Startuolio viza“, dėl kurios Lietuvos startuolių ekosistemą papildė talentai iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Turkijos ir JAV. Tačiau, startuoliai bei rizikos kapitalo investuotojai iš valdžios vis dar negauna beveik jokių mokestinių lengvatų. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) mokesčių lengvatų į startuolius investuojantiems verslo angelams sistemos pritaikymas būtų itin naudingas Lietuvai.

2012 m. siekdama paskatinti verslo angelus investuoti į ankstyvosios stadijos startuolius ir tokiu būdu padidinti jų galimybes įsitvirtinti rinkoje, JK valdžia pritaikė 50% pajamų mokesčio lengvatą. Taip pat pristatyta 50% pelno mokesčio lengvata, skaičiuojama nuo visų investicijų sugeneruoto pelno, kuomet realizuotas kapitalo prieaugis yra panaudojamas investicijoms į ankstyvos stadijos startuolius. JK verslo angelai  taip pat yra atleidžiami nuo pelno mokesčio, jeigu investicijos į ankstyvosios stadijos startuolius yra sėkmingai realizuojamos ne ankščiau negu po trijų metų nuo pirminės investicijos atlikimo. JK verslo angelų asociacija įvardino šią valstybės iniciatyvą, kaip vieną kertinių priežasčių, nulėmusių tai, kad nuo 2012 metų rizikos kapitalo investicijos į JK įmones augo daugiau kaip 7 kartus.

Suomijoje mokestinės lengvatos verslo angelams pristatytos 2013 m., ir greitai sustabdytos. Bet ten egzistuoja kitos iniciatyvos. Viena iš jų – valstybinių organizacijų teikiamos paskolos žemesnėmis negu rinkoje palūkanomis. Suomijos kompanijos, kurios sparčiai auga, tampa tarptautinėmis ir investuoja į mokslo plėtrą, turi galimybę gauti paskolą iki 1 mln. Eur per metus iš „Business  Finland“, „Finnvera“, „Elykeskus“ ir kitų šalies verslo plėtrą skatinančių organizacijų. Panašus finansavimo modelis galėtų būti pritaikytas ir Lietuvoje.

Tarptautinės 2017–2018 m. konkurencingumo ataskaitos duomenis, Suomija užima antrąją vietą pasaulyje pagal rizikos kapitalo prieinamumą. Šalies rizikos kapitalo asociacijos „Paaomasijoittajat“ duomenimis, per pastaruosius 10 metų Suomijoje į startuolius investuojamų pinigų kiekis padidėjo trigubai. Vien per alternatyviąją vertybinių popierių biržą „Nasdaq First North“ 2017 m. į startuolius Suomijoje investuota daugiau kaip 100 mln. Eur.

Lietuva mažai investuoja

Iš visų Baltijos šalių, Lietuvoje technologijų startuoliai gauna mažiausiai investicijų. Portalo Tech.eu tyrimo duomenis, 2014–2017 m. Lietuvoje vienam gyventojui teko vos 33 į technologijų startuolius investuoti eurai. Palyginti, Latvijoje – 50 Eur, Estijoje – 217 Eur, o Suomijoje – 182 Eur.

Pažengę startuoliai, tokie kaip „Trafi“, „TransferGo“ ar „Vinted“, sugeba pritraukti užsienio rizikos kapitalo investicijas. Tačiau ankstyvosios stadijos startuoliams gauti pirmąsias investicijas dėl ribotų vietos išteklių ir dėl to natūraliai kylančios didelės konkurencijos yra sunkiau. Tai viena iš esminių priežasčių, kodėl šiuo metu Lietuva gali pasigirti tik pavienėmis skirtingų industrijų atstovų sėkmės istorijomis.

Bet turint galvoje tai, kokia jauna yra Lietuva, šaliai sekasi puikiai. Startuolių skaičius kasmet auga (tikimasi, kad jis padvigubės per ateinančius 3 metus). Jau turite kelis tarptautinėje erdvėje atpažįstamus bei užsienio investuotojų pasitikėjimą užsitarnavusius startuolius ir esate atlikę pirmuosius žingsnius, gerinant teisinę aplinką. Aišku, tobulėti Lietuvai dar tikrai yra kur. Kaip pagrindines Suomijos sėkmės priežastis galima išskirti šalies startuolių vieningumą, nuolatines investicijas į infrastruktūros gerinimą, dotacijų, lengvatų bei privataus rizikos kapitalo prieinamumą, „FiBAN“ verslo angelų tinklą ir universitetų nuolatinį bendradarbiavimą su startuoliais – pagal pastarąjį aspektą Suomija pirmauja visame pasaulyje.

Ne veltui ši šalis pritraukia daugiausiai rizikos kapitalo (pagal BVP) visoje Europoje ir ne šiaip sau pradedantiems verslams Helsinkis yra antras geriausias miestas pasaulyje. Lietuva turėtų apsvarstyti paskolų su subsidijuojamomis palūkanomis pritaikymą startuoliams, daugiau investuoti ir prisidėti prie „Lithuanian business angels network“ („LitBAN“) verslo angelų tinklo tolimesnio vystymo. Taip pat būtų naudinga pristatyti mokesčių lengvatas ankstyvosios stadijos startuoliams ir rizikos kapitalo investuotojams.

Williamas Cardwellas yra Lietuvoje metus veikiančio rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris ir ilgametis Suomijos startuolių ekosistemos dalyvis bei ekspertas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Japonų kompanijos stabdo bendradarbiavimą su „Huawei“ 6

Japonijos kompanija „Panasonic“ pranešė stabdanti dalies komponentų tiekimą Kinijos kompanijai „Huawei“,...

„Honor“ telefonų pristatymą aptemdė JAV ir „Huawei“ konfliktas Premium 7

Kinijos milžinė „Huawei“ Londone pristatė jaunimui skirto prekės ženklo „Honor“ išmaniųjų telefonų naujus...

Technologijos
2019.05.22
Lietuva prisijungė prie dirbtinio intelekto standartų, Kinija, Rusija jį kurs be taisyklių 1

Lietuva ir dar 41 valstybė šiandien sutarė laikytis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos...

Vadyba
2019.05.22
Estų „TransferWise“ tapo brangiausiu „fintech“ Europoje 34

Piniginių perlaidų kompanija „TransferWise“ per vėliausią investuotojų pritraukimo etapą buvo įvertinta 3,5...

Rinkos
2019.05.22
Lietuvos įmonės stebi situaciją dėl „Huawei“ 4

JAV interneto milžinei „Google“ pareiškus apie nutraukiamus ryšius su Kinijos technologijų milžine „Huawei“,...

Technologijos
2019.05.21
Po skandalų „Facebook“ sunkiai sekasi rasti darbuotojų 

Kadaise geriausia darboviete JAV laikytai bendrovei „Facebook“ sunkiai sekasi rasti darbuotojų. Jos...

Vadyba
2019.05.20
„Huawei“: apsieisime be „Google“ ir amerikietiškų lustų Premium 27

JAV milžinei „Google“ patvirtinus, kad ji iš dalies stabdo bendradarbiavimą su Kinijos kompanija „Huawei“, tą...

Technologijos
2019.05.20
Lustų gamintojai seka „Google“ ir stabdo bendradarbiavimą su „Huawei“ 41

JAV milžinei „Google“ patvirtinus, kad ji iš dalies stabdo bendradarbiavimą su Kinijos kompanija „Huawei“, tą...

Technologijos
2019.05.20
Slovėnai STO daro per Lietuvą – nori pritraukti 1,8 mln. Eur 1

Slovėnijos inžinierių plėtojama kriptovaliutų platforma „Kriptomat“ per lietuvišką vertybinių popierių...

Rinkos
2019.05.20
Pagrindinis „NFQ Technologies“ pardavimų komandos tikslas – rasti įdomius projektus 300 IT specialistams 5

Norint, kad kuo daugiau potencialių pardavimų konvertuotųsi į pardavimą, pirminiame bendravimo su klientu...

Pardavimai
2019.05.19
„Practica Capital“ 1 mln. Eur investavo į Latvijos startuolį

Lietuvos rizikos kapitalo fondų valdytoja „Practica Capital“ kartu su partneriais investavo į Latvijos garso...

Rinkos
2019.05.17
„Alna“ sulaukė finansinio investuotojo, nupirko 35% 3

Investicijų valdymo įmonės „Orion Asset Management“ fondas įsigijo 35% „Alnos“ grupės įmones...

Rinkos
2019.05.17
Nauji telefonų modeliai: „Palaikyk mano drakoną“ arba džiuginanti Kinijos gamintojų konkurencija 1

Kinijos kompanija „OnePlus“ pristatė šių metų modelius – „OnePlus 7“ ir „OnePlus 7 Pro“. Nepraėjus nė parai į...

Technologijos
2019.05.16
Kompiuterinė rega: darbų saugą prižiūri mašinos Premium

Technologijų bendrovė „Agmis“ sukūrė kompiuterinės regos (angl. Computer Vision) sprendimą, skirtą darbų...

Paslaugos
2019.05.16
„Barclays“ parduoda „Rise Vilnius“ bankui „Swedbank“ 5

Praėjusių metų gruodį pranešęs apie veiklos stabdymą, Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ skelbia...

Paslaugos
2019.05.16
Vilnius perka naują elektroninio bilieto sistemą Premium 10

Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ paskelbė tarptautinį naujos Vilniaus elektroninio bilieto sistemos...

Paslaugos
2019.05.16
Lietuvių sukurtas galingiausias pasaulyje lazeris jau veikia 17

Trečiadienį Lazerinių tyrimų centre Vengrijoje pradėjo veikti lietuvių pagaminta viena galingiausių pasaulyje...

Paslaugos
2019.05.15
„WhatsApp“ patyrė programišių ataką  

Socialinių tinklų milžinei „Facebook“ priklausanti pokalbių ir susirašinėjimo programėlė „WhatsApp“ patyrė...

Verslo aplinka
2019.05.14
Pardavimų valanda „NFQ Technologies“: ieško tinkamų projektų IT specialistams Premium 1

Kai pardavimų komandos pagrindinis tikslas yra surasti įdomius projektus trims šimtams IT specialistų, tampa...

Pardavimai
2019.05.14
Skaitmeninę ekonomiką stabdo problemos valstybiniame sektoriuje 2

Lietuva turi visas galimybes tapti regiono lydere skaitmeninės politikos srityje bei konkuruoti globaliu...

Pramonė
2019.05.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau