Lietuvos ir Suomijos startuolių ekosistemų palyginimas

Publikuota: 2018-12-23
William Cardwell, rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris. Asmeninio archyvo nuotr.
William Cardwell, rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris. Asmeninio archyvo nuotr.
Rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris

Remiantis naujausiais organizacijos „Startup Lithuania“ duomenimis, 2018 m. startuolių skaičius Lietuvoje išsaugo 58%. Šiuo metu šalyje aktyvią veiklą vykdo daugiau negu 500 jaunų, itin didelį augimo potencialą turinčių įmonių. Spartus augimo tempas nuteikia pozityviai.

Ypač turint galvoje tai, kad prieš kelis metus tokio žodžio kaip „startuolis“ Lietuvoje net nebuvo. Šiandien jau galima džiaugtis ir keliais tarptautinių investuotojų dėmesio sulaukusiais bei visame pasaulyje žinomais verslais. Situacija yra nebloga, bet stiebtis dar yra kur. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti Suomija – viena iš labiausiai pažengusių valstybių Europoje, kuri pasižymi išvystyta ir tarptautiniu mastu įvertinta startuolių ekosistema.

Suomiški „vienaragiai“

Ši šalis gali pasigirti dešimtimis tarptautinio dėmesio ir milijoninių investicijų susilaukusių startuolių. Portalo Crunchbase.com duomenimis, 311 Suomijos įmonių pritraukė investicijas, siekiančias bent 1 mln. USD. Tarp jų yra ir keli „vienaragiai“ (daugiau nei milijardu vertinamos biržoje nelistinguojamos įmonės) tokie, kaip „Supercell“ ir „Rovio“ („Angry Birds“ kūrėjai).

Taip pat pastaraisiais metais didelio dėmesio susilaukia Suomijos giliųjų technologijų įmonės, iš kurių galima išskirti „Iceye“ (komerciniai satelitai), „Blok“ (dirbtinis intelektas) ir „Varjo“ (virtuali realybė).

Lietuvoje nuo 2010-ųjų užsienio šalių investuotojus pritraukti sugebėjo vos kelios dešimtys startuolių. Ryškiausiais sėkmės pavyzdžiais galime laikyti drabužių mainų ir prekybos platformą „Vinted“, iš viso pritraukusią 105 mln. Eur investicijų, skaitmeninę pinigų pervedimų platformą „TransferGo“, gavusią 36 mln. Eur, ir viešojo transporto programėlę „Trafi“ (12,3 mln. Eur).

Lietuva tikrai atrodo geriau už daugybę Rytų Europos šalių, tačiau to neturėtų būti gana. Lietuva turi lygiuotis į skandinavus, britus ar estus.

Tiesa, sakyti, kad Lietuva visai netobulėja, negalima. Prie šalies startuolių ekosistemos augimo smarkiai prisidėjo 2006-2013 m. realizuotos struktūrinės investicijos. Per šį laikotarpį buvo investuota 411 mln. Eur į mokslinės infrastruktūros gerinimą ir technologinių slėnių kūrimą. 2014-2020 m. tam numatyta skirti dar 679 mln. Eur.

Lyginant su jau minėta Suomija, Lietuvos investicijos yra santykinai mažos. Suomijos statistikos departamento duomenimis, šalis 2017 m. šiam tikslui skyrė 2,16 mlrd. Eur. Be to, Suomijoje investuoti į mokslinę infrastruktūrą raginamas ir privatus sektorius, todėl bendra suma yra dar didesnė. 2017 m. bendros investicijos į mokslo infrastruktūrą Suomijoje siekė apie 6,26 mlrd. Eur. Tiesa, pati šalis, jos BVP ir biudžetas yra daug kartų didesni už Lietuvos.

Progresas ir pavyzdžiai

Lietuvai teko atlikti ir nemažai teisinės erdvės patobulinimų. 2016-2017 m. pristatytos reformos, kurios padidino skaidrumą ir supaprastino mokesčių mokėjimo procesą. „Vilniaus Tech park“ duomenimis, Lietuva pagal mokesčių mokėjimo paprastumą šiuo metu yra tarp 10 pirmaujančių šalių ES.

Taip pat pristatyta programa „Startuolio viza“, dėl kurios Lietuvos startuolių ekosistemą papildė talentai iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Turkijos ir JAV. Tačiau, startuoliai bei rizikos kapitalo investuotojai iš valdžios vis dar negauna beveik jokių mokestinių lengvatų. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) mokesčių lengvatų į startuolius investuojantiems verslo angelams sistemos pritaikymas būtų itin naudingas Lietuvai.

2012 m. siekdama paskatinti verslo angelus investuoti į ankstyvosios stadijos startuolius ir tokiu būdu padidinti jų galimybes įsitvirtinti rinkoje, JK valdžia pritaikė 50% pajamų mokesčio lengvatą. Taip pat pristatyta 50% pelno mokesčio lengvata, skaičiuojama nuo visų investicijų sugeneruoto pelno, kuomet realizuotas kapitalo prieaugis yra panaudojamas investicijoms į ankstyvos stadijos startuolius. JK verslo angelai  taip pat yra atleidžiami nuo pelno mokesčio, jeigu investicijos į ankstyvosios stadijos startuolius yra sėkmingai realizuojamos ne ankščiau negu po trijų metų nuo pirminės investicijos atlikimo. JK verslo angelų asociacija įvardino šią valstybės iniciatyvą, kaip vieną kertinių priežasčių, nulėmusių tai, kad nuo 2012 metų rizikos kapitalo investicijos į JK įmones augo daugiau kaip 7 kartus.

Suomijoje mokestinės lengvatos verslo angelams pristatytos 2013 m., ir greitai sustabdytos. Bet ten egzistuoja kitos iniciatyvos. Viena iš jų – valstybinių organizacijų teikiamos paskolos žemesnėmis negu rinkoje palūkanomis. Suomijos kompanijos, kurios sparčiai auga, tampa tarptautinėmis ir investuoja į mokslo plėtrą, turi galimybę gauti paskolą iki 1 mln. Eur per metus iš „Business  Finland“, „Finnvera“, „Elykeskus“ ir kitų šalies verslo plėtrą skatinančių organizacijų. Panašus finansavimo modelis galėtų būti pritaikytas ir Lietuvoje.

Tarptautinės 2017–2018 m. konkurencingumo ataskaitos duomenis, Suomija užima antrąją vietą pasaulyje pagal rizikos kapitalo prieinamumą. Šalies rizikos kapitalo asociacijos „Paaomasijoittajat“ duomenimis, per pastaruosius 10 metų Suomijoje į startuolius investuojamų pinigų kiekis padidėjo trigubai. Vien per alternatyviąją vertybinių popierių biržą „Nasdaq First North“ 2017 m. į startuolius Suomijoje investuota daugiau kaip 100 mln. Eur.

Lietuva mažai investuoja

Iš visų Baltijos šalių, Lietuvoje technologijų startuoliai gauna mažiausiai investicijų. Portalo Tech.eu tyrimo duomenis, 2014–2017 m. Lietuvoje vienam gyventojui teko vos 33 į technologijų startuolius investuoti eurai. Palyginti, Latvijoje – 50 Eur, Estijoje – 217 Eur, o Suomijoje – 182 Eur.

Pažengę startuoliai, tokie kaip „Trafi“, „TransferGo“ ar „Vinted“, sugeba pritraukti užsienio rizikos kapitalo investicijas. Tačiau ankstyvosios stadijos startuoliams gauti pirmąsias investicijas dėl ribotų vietos išteklių ir dėl to natūraliai kylančios didelės konkurencijos yra sunkiau. Tai viena iš esminių priežasčių, kodėl šiuo metu Lietuva gali pasigirti tik pavienėmis skirtingų industrijų atstovų sėkmės istorijomis.

Bet turint galvoje tai, kokia jauna yra Lietuva, šaliai sekasi puikiai. Startuolių skaičius kasmet auga (tikimasi, kad jis padvigubės per ateinančius 3 metus). Jau turite kelis tarptautinėje erdvėje atpažįstamus bei užsienio investuotojų pasitikėjimą užsitarnavusius startuolius ir esate atlikę pirmuosius žingsnius, gerinant teisinę aplinką. Aišku, tobulėti Lietuvai dar tikrai yra kur. Kaip pagrindines Suomijos sėkmės priežastis galima išskirti šalies startuolių vieningumą, nuolatines investicijas į infrastruktūros gerinimą, dotacijų, lengvatų bei privataus rizikos kapitalo prieinamumą, „FiBAN“ verslo angelų tinklą ir universitetų nuolatinį bendradarbiavimą su startuoliais – pagal pastarąjį aspektą Suomija pirmauja visame pasaulyje.

Ne veltui ši šalis pritraukia daugiausiai rizikos kapitalo (pagal BVP) visoje Europoje ir ne šiaip sau pradedantiems verslams Helsinkis yra antras geriausias miestas pasaulyje. Lietuva turėtų apsvarstyti paskolų su subsidijuojamomis palūkanomis pritaikymą startuoliams, daugiau investuoti ir prisidėti prie „Lithuanian business angels network“ („LitBAN“) verslo angelų tinklo tolimesnio vystymo. Taip pat būtų naudinga pristatyti mokesčių lengvatas ankstyvosios stadijos startuoliams ir rizikos kapitalo investuotojams.

Williamas Cardwellas yra Lietuvoje metus veikiančio rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris ir ilgametis Suomijos startuolių ekosistemos dalyvis bei ekspertas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Ignitis grupės“ rizikos kapitalo fondas investavo į „Bolt Bikes“ 6

„Contrarian Ventures“ valdomas „Ignitis grupės“ Išmaniosios energetikos rizikos kapitalo fondas investavo į...

Pramonė
12:05
„Telia“ leis televiziją žiūrėti mobiliuosiuose įrenginiuose 9

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ šiemet pristatys platformą „Telia Play“, kuri leis...

Paslaugos
2019.10.17
IBM pajamos mažėjo penktą ketvirtį iš eilės

JAV technologijų milžinės IBM akcijos krito 5% iki 142,11 USD, kompanijai trečiadienį paskelbus silpnesnius...

Technologijos
2019.10.17
„Telia Lietuvos“ pelnas šiemet sumažėjo 8,3% 7

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ pelnas per tris šių metų ketvirčius buvo 37,8 mln. Eur ir,...

Technologijos
2019.10.17
Laikas atnaujinti terminalus – „Microsoft“ stabdo įterptinių sistemų palaikymą Premium 2

„Microsoft“ nuo kitų metų pradžios stabdo bene paskutinės iš senųjų įterptinių operacinių sistemų (OS)...

Technologijos
2019.10.17
Dažniausiai kalbančių vadovų TOP 10 – trys nauji veidai Premium

Vertinant vadovų komunikaciją, dažniausiai žiniasklaidoje per pirmajį šių metų pusmetį buvo cituojama...

Rinkodara
2019.10.17
Vilniečiai sukūrė lazerį savaeigiui: nykščio dydžio, už 300 Eur Premium 11

Vienus mažiausių ir pigiausių pasaulyje lazerių aplinkai skenuoti gaminanti Vilniaus „Integrated Optics“...

Pramonė
2019.10.16
„Išmani Lietuva“: apie mus ir technologijas 2

Estija praėjusią savaitę pradėjo siūlyti viešąsias paslaugas piliečiams, dar prieš jiems kreipiantis. Apie...

Technologijos
2019.10.15
„Libra“ kriptovaliutos projektas toliau aižėja: paliko jau 7 nariai 1

Socialinio tinklo „Facebook“ inicijuotos kriptovaliutos „Libra“ projektą paliko 7 nariai.

Rinkos
2019.10.15
IRT sektoriaus lyderiai: daugiausia pokyčių bus telekomunikacijų segmente Premium

„Verslo žinios“ pagal redakcijos analitikų sukurtą reitingavimo modelį atrinko ir jau ketvirtą kartą...

Technologijos
2019.10.15
Lietuvos IRT sektoriaus lyderiai 2019: skelbiame stipriausiųjų sąrašą 6

„Verslo žinios“ pagal redakcijos analitikų sukurtą reitingavimo modelį šiemet vėl atrinko stipriausias...

Technologijos
2019.10.14
Lietuvišką programinę įrangą platintojas iš JAV atrado pamatęs filmuką „Youtube“ Premium

Atstovauti vienam produktui, tegul ir pasaulinio garso, yra rizikinga, nes sunkmetis gali stipriai išretinti...

Gazelė
2019.10.14
„Revolut“ nusisamdė „JPMorgan“, kad padėtų pritraukti 1,5 mlrd. USD 18

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“, turintis lietuvišką bankinę licenciją,...

Rinkos
2019.10.13
„Starship“: naujas kosmoso lenktynių etapas Premium 2

Paprastai pastaruoju metu daugiausia naujienų apie kosmosą pateikdavo Elonas Muskas ir jo įkurta bendrovė...

Verslo klasė
2019.10.13
„Išmanios Lietuvos“ pranešėjas: daugelio atsakymų dar neturime, bet DI nereikia bijoti 9

Dr. Giedrius Buračas, biofizikas ir neurobiologas, vadovaujantis keliems JAV gynybos departamento...

Technologijos
2019.10.11
Interviu su M. Jurgilu: „Facebook“ kriptovaliutos idėja gali išvirsti „į kai ką įdomaus“ Premium 16

Socialinio tinklo „Facebook“ planai išleisti kriptovaliutą librą paskatino centrinius bankus įdėmiau...

Rinkos
2019.10.11
Europa kol kas nesirengia gelbėti žlungančių „fintech“ 3

Europos Sąjungos institucija, atsakinga už žlungančių bankų pertvarkymą, kol kas nenumato pradėti rūpintis...

Rinkos
2019.10.11
Lietuvių kriptovaliutų biržoje „suvaikščiojo“ 80 mln. Eur, atėjo naujas akcininkas 8

Lietuvos bendrovė „Bitmarket“, valdanti tarptautinę kriptovaliutų biržą „Btc-exchange.com“, pernai pasiekė...

Rinkos
2019.10.10
„Konica Minolta Baltija“ turi naują vadovą

16 metų UAB „Konica Minolta Baltija“ vadovavęs Voldemaras Dudėnas šiemet paliko bendrovę. Jį pakeitė...

Paslaugos
2019.10.10
Spausdinimo sprendimai: Japonijos milžinai didina apsukas Lietuvoje Premium

Baltijos šalių biuro įrangos ir spausdinimo sprendimų rinkoje šiemet įvyko nemažai pokyčių. Klientams jie...

Paslaugos
2019.10.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau