Lietuvos ir Suomijos startuolių ekosistemų palyginimas

Publikuota: 2018-12-23
William Cardwell, rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris. Asmeninio archyvo nuotr.
William Cardwell, rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris. Asmeninio archyvo nuotr.
Rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris

Remiantis naujausiais organizacijos „Startup Lithuania“ duomenimis, 2018 m. startuolių skaičius Lietuvoje išsaugo 58%. Šiuo metu šalyje aktyvią veiklą vykdo daugiau negu 500 jaunų, itin didelį augimo potencialą turinčių įmonių. Spartus augimo tempas nuteikia pozityviai.

Ypač turint galvoje tai, kad prieš kelis metus tokio žodžio kaip „startuolis“ Lietuvoje net nebuvo. Šiandien jau galima džiaugtis ir keliais tarptautinių investuotojų dėmesio sulaukusiais bei visame pasaulyje žinomais verslais. Situacija yra nebloga, bet stiebtis dar yra kur. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti Suomija – viena iš labiausiai pažengusių valstybių Europoje, kuri pasižymi išvystyta ir tarptautiniu mastu įvertinta startuolių ekosistema.

Suomiški „vienaragiai“

Ši šalis gali pasigirti dešimtimis tarptautinio dėmesio ir milijoninių investicijų susilaukusių startuolių. Portalo Crunchbase.com duomenimis, 311 Suomijos įmonių pritraukė investicijas, siekiančias bent 1 mln. USD. Tarp jų yra ir keli „vienaragiai“ (daugiau nei milijardu vertinamos biržoje nelistinguojamos įmonės) tokie, kaip „Supercell“ ir „Rovio“ („Angry Birds“ kūrėjai).

Taip pat pastaraisiais metais didelio dėmesio susilaukia Suomijos giliųjų technologijų įmonės, iš kurių galima išskirti „Iceye“ (komerciniai satelitai), „Blok“ (dirbtinis intelektas) ir „Varjo“ (virtuali realybė).

Lietuvoje nuo 2010-ųjų užsienio šalių investuotojus pritraukti sugebėjo vos kelios dešimtys startuolių. Ryškiausiais sėkmės pavyzdžiais galime laikyti drabužių mainų ir prekybos platformą „Vinted“, iš viso pritraukusią 105 mln. Eur investicijų, skaitmeninę pinigų pervedimų platformą „TransferGo“, gavusią 36 mln. Eur, ir viešojo transporto programėlę „Trafi“ (12,3 mln. Eur).

Lietuva tikrai atrodo geriau už daugybę Rytų Europos šalių, tačiau to neturėtų būti gana. Lietuva turi lygiuotis į skandinavus, britus ar estus.

Tiesa, sakyti, kad Lietuva visai netobulėja, negalima. Prie šalies startuolių ekosistemos augimo smarkiai prisidėjo 2006-2013 m. realizuotos struktūrinės investicijos. Per šį laikotarpį buvo investuota 411 mln. Eur į mokslinės infrastruktūros gerinimą ir technologinių slėnių kūrimą. 2014-2020 m. tam numatyta skirti dar 679 mln. Eur.

Lyginant su jau minėta Suomija, Lietuvos investicijos yra santykinai mažos. Suomijos statistikos departamento duomenimis, šalis 2017 m. šiam tikslui skyrė 2,16 mlrd. Eur. Be to, Suomijoje investuoti į mokslinę infrastruktūrą raginamas ir privatus sektorius, todėl bendra suma yra dar didesnė. 2017 m. bendros investicijos į mokslo infrastruktūrą Suomijoje siekė apie 6,26 mlrd. Eur. Tiesa, pati šalis, jos BVP ir biudžetas yra daug kartų didesni už Lietuvos.

Progresas ir pavyzdžiai

Lietuvai teko atlikti ir nemažai teisinės erdvės patobulinimų. 2016-2017 m. pristatytos reformos, kurios padidino skaidrumą ir supaprastino mokesčių mokėjimo procesą. „Vilniaus Tech park“ duomenimis, Lietuva pagal mokesčių mokėjimo paprastumą šiuo metu yra tarp 10 pirmaujančių šalių ES.

Taip pat pristatyta programa „Startuolio viza“, dėl kurios Lietuvos startuolių ekosistemą papildė talentai iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Turkijos ir JAV. Tačiau, startuoliai bei rizikos kapitalo investuotojai iš valdžios vis dar negauna beveik jokių mokestinių lengvatų. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) mokesčių lengvatų į startuolius investuojantiems verslo angelams sistemos pritaikymas būtų itin naudingas Lietuvai.

2012 m. siekdama paskatinti verslo angelus investuoti į ankstyvosios stadijos startuolius ir tokiu būdu padidinti jų galimybes įsitvirtinti rinkoje, JK valdžia pritaikė 50% pajamų mokesčio lengvatą. Taip pat pristatyta 50% pelno mokesčio lengvata, skaičiuojama nuo visų investicijų sugeneruoto pelno, kuomet realizuotas kapitalo prieaugis yra panaudojamas investicijoms į ankstyvos stadijos startuolius. JK verslo angelai  taip pat yra atleidžiami nuo pelno mokesčio, jeigu investicijos į ankstyvosios stadijos startuolius yra sėkmingai realizuojamos ne ankščiau negu po trijų metų nuo pirminės investicijos atlikimo. JK verslo angelų asociacija įvardino šią valstybės iniciatyvą, kaip vieną kertinių priežasčių, nulėmusių tai, kad nuo 2012 metų rizikos kapitalo investicijos į JK įmones augo daugiau kaip 7 kartus.

Suomijoje mokestinės lengvatos verslo angelams pristatytos 2013 m., ir greitai sustabdytos. Bet ten egzistuoja kitos iniciatyvos. Viena iš jų – valstybinių organizacijų teikiamos paskolos žemesnėmis negu rinkoje palūkanomis. Suomijos kompanijos, kurios sparčiai auga, tampa tarptautinėmis ir investuoja į mokslo plėtrą, turi galimybę gauti paskolą iki 1 mln. Eur per metus iš „Business  Finland“, „Finnvera“, „Elykeskus“ ir kitų šalies verslo plėtrą skatinančių organizacijų. Panašus finansavimo modelis galėtų būti pritaikytas ir Lietuvoje.

Tarptautinės 2017–2018 m. konkurencingumo ataskaitos duomenis, Suomija užima antrąją vietą pasaulyje pagal rizikos kapitalo prieinamumą. Šalies rizikos kapitalo asociacijos „Paaomasijoittajat“ duomenimis, per pastaruosius 10 metų Suomijoje į startuolius investuojamų pinigų kiekis padidėjo trigubai. Vien per alternatyviąją vertybinių popierių biržą „Nasdaq First North“ 2017 m. į startuolius Suomijoje investuota daugiau kaip 100 mln. Eur.

Lietuva mažai investuoja

Iš visų Baltijos šalių, Lietuvoje technologijų startuoliai gauna mažiausiai investicijų. Portalo Tech.eu tyrimo duomenis, 2014–2017 m. Lietuvoje vienam gyventojui teko vos 33 į technologijų startuolius investuoti eurai. Palyginti, Latvijoje – 50 Eur, Estijoje – 217 Eur, o Suomijoje – 182 Eur.

Pažengę startuoliai, tokie kaip „Trafi“, „TransferGo“ ar „Vinted“, sugeba pritraukti užsienio rizikos kapitalo investicijas. Tačiau ankstyvosios stadijos startuoliams gauti pirmąsias investicijas dėl ribotų vietos išteklių ir dėl to natūraliai kylančios didelės konkurencijos yra sunkiau. Tai viena iš esminių priežasčių, kodėl šiuo metu Lietuva gali pasigirti tik pavienėmis skirtingų industrijų atstovų sėkmės istorijomis.

Bet turint galvoje tai, kokia jauna yra Lietuva, šaliai sekasi puikiai. Startuolių skaičius kasmet auga (tikimasi, kad jis padvigubės per ateinančius 3 metus). Jau turite kelis tarptautinėje erdvėje atpažįstamus bei užsienio investuotojų pasitikėjimą užsitarnavusius startuolius ir esate atlikę pirmuosius žingsnius, gerinant teisinę aplinką. Aišku, tobulėti Lietuvai dar tikrai yra kur. Kaip pagrindines Suomijos sėkmės priežastis galima išskirti šalies startuolių vieningumą, nuolatines investicijas į infrastruktūros gerinimą, dotacijų, lengvatų bei privataus rizikos kapitalo prieinamumą, „FiBAN“ verslo angelų tinklą ir universitetų nuolatinį bendradarbiavimą su startuoliais – pagal pastarąjį aspektą Suomija pirmauja visame pasaulyje.

Ne veltui ši šalis pritraukia daugiausiai rizikos kapitalo (pagal BVP) visoje Europoje ir ne šiaip sau pradedantiems verslams Helsinkis yra antras geriausias miestas pasaulyje. Lietuva turėtų apsvarstyti paskolų su subsidijuojamomis palūkanomis pritaikymą startuoliams, daugiau investuoti ir prisidėti prie „Lithuanian business angels network“ („LitBAN“) verslo angelų tinklo tolimesnio vystymo. Taip pat būtų naudinga pristatyti mokesčių lengvatas ankstyvosios stadijos startuoliams ir rizikos kapitalo investuotojams.

Williamas Cardwellas yra Lietuvoje metus veikiančio rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris ir ilgametis Suomijos startuolių ekosistemos dalyvis bei ekspertas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
KTU atidaromas Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakultete antradienį atidaromas...

Pažangiųjų technologijų gamybos sektorius: finansai auga, bet kiti rodikliai atsilieka Rėmėjo turinys

Pažangiųjų technologijų gamybos sektorius finansiniais rodikliais auga, tačiau į pažangių sprendimų kūrimą...

V. Sinkevičius „Google“ vadovui pasiūlė įsilieti į „GovTech“ iniciatyvą 6

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius JAV interneto milžinės „Google“ vadovui pasiūlė...

Technologijos
2019.01.21
„Blue Bridge“ grįžo į renovuotą biurą „Verslo trikampyje“ 6

IT sprendimų bendrovė „Blue Bridge“, po gerą pusmetį trukusio biuro remonto, grįžo į Vilniaus „Verslo...

Technologijos
2019.01.21
Baltijos šalių gyventojai noriau moka už turinį

Praėjusiais metais Baltijos šalių žiūrovai atsikratė mokamų vaizdo transliacijų internetu baimės ir lyginant...

Rinkodara
2019.01.20
„MoQ“ mokės vartotojams – startuoja dalies pinigų grąžinimo programa Premium 19

Ryšio operatorių įkurtas mobiliųjų mokėjimų startuolis „MoQ“ (UAB „Mobilieji mokėjimai“), priverstas dėl...

Technologijos
2019.01.20
Pirmadienio rytą patekėjo „kruvinasis Mėnulis“

Mėgstantieji dažniau užversti galvą į dangų ateinančio pirmadienio, sausio 21-osios, rytą, išvydo įspūdingą...

Laisvalaikis
2019.01.20
10 įdomių ir naudingų programėlių moksleiviams

Anksčiau skaitmeninės technologijos buvo naudojamos daugiausia informatikos pamokose, o šiais laikais jos...

Technologijos
2019.01.20
Vertinamas Kruonio parko tinkamumas stambiam duomenų centrui 2

Lietuvai ketinant pritraukti stambių duomenų centrų, atlikta šių galimybių šalies mastu analizė, o iki...

Technologijos
2019.01.20
M. Plukys: tai, kas prasideda Estijoje, baigiasi Lietuvoje 2

Mindaugą Plukį, nuo 2008 m. dirbusį „Nissan Nordic Europe Oy“ komunikacijos vadovu, galima vadinti...

Transportas
2019.01.20
Saugumas tinkluose: pasitikėk manimi Premium

„Ir primenu visiems, kad raštu pasižadėjote laikytis „Chatham House“ taisyklės. Nefotografuoti. Neviešinti...

Verslo klasė
2019.01.19
Ant svarstyklių – grėsmės ir pažanga: kas mūsų laukia 2019 m. 

Tarp didžiausią poveikį visuomenei artimiausioje ateityje atnešiančių pokyčių ekspertai išskiria dirbtinio...

Technologijos
2019.01.18
„Facebook“ ištrynė šimtus Rytų Europoje „Sputnik“ administruotų paskyrų 7

Socialinis tinklas „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse ištrynė...

Technologijos
2019.01.17
Sistemų analitiko darbas – tarp IT ir kūrybos Rėmėjo turinys 8

Sprendimo kūrėjas ir tarpininkas tarp komandos ir kliento – taip galima būtų trumpai apibūdinti sistemų...

Išmani Lietuva
2019.01.17
LB: „Telia Lietuva“ ir „Grigeo“ nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų 14

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ir medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio...

Rinkos
2019.01.17
Startuoliai į pramonės sektorių žengia nedrąsiai Premium 2

Nors pramonė yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos variklių, generuojantis beveik 65 mlrd. Eur pajamų per...

Technologijos
2019.01.17
„ACC Distribution“ vasarį perima „Acme Europe“ kontrolę

Elektronikos bei buitinės technikos prekių platintoja „ACC Distribution“ vasario 1 d. perims aktyvaus...

Technologijos
2019.01.17
Vis daugiau užsienio startuolių renkasi kurti verslą Lietuvoje 9

Du metus Lietuvoje veikianti užsienio startuolių pritraukimo programa „Startup Visa“ sulaukia vis daugiau...

Technologijos
2019.01.16
RC kurs sistemą, kuri leis keistis e. recepto duomenimis Europoje 1

Valstybės įmonė Registrų centras paskelbė Lietuvos nacionalinio e. sveikatos kontaktų centro informacinės...

Paslaugos
2019.01.16
Interneto tiekėjai ruošiasi blokuoti „Linkomaniją“, LATGA tikisi žmonių sąmoningumo 30

Interneto tiekėjai, vykdydami teismo sprendimą, ruošiasi blokuoti failų dalijimosi svetainę linkomanija.net,...

Technologijos
2019.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau