Lietuvos ir Suomijos startuolių ekosistemų palyginimas

Publikuota: 2018-12-23
William Cardwell, rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris. Asmeninio archyvo nuotr.
svg svg
William Cardwell, rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris. Asmeninio archyvo nuotr.
Rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris

Remiantis naujausiais organizacijos „Startup Lithuania“ duomenimis, 2018 m. startuolių skaičius Lietuvoje išsaugo 58%. Šiuo metu šalyje aktyvią veiklą vykdo daugiau negu 500 jaunų, itin didelį augimo potencialą turinčių įmonių. Spartus augimo tempas nuteikia pozityviai.

Ypač turint galvoje tai, kad prieš kelis metus tokio žodžio kaip „startuolis“ Lietuvoje net nebuvo. Šiandien jau galima džiaugtis ir keliais tarptautinių investuotojų dėmesio sulaukusiais bei visame pasaulyje žinomais verslais. Situacija yra nebloga, bet stiebtis dar yra kur. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti Suomija – viena iš labiausiai pažengusių valstybių Europoje, kuri pasižymi išvystyta ir tarptautiniu mastu įvertinta startuolių ekosistema.

Suomiški „vienaragiai“

Ši šalis gali pasigirti dešimtimis tarptautinio dėmesio ir milijoninių investicijų susilaukusių startuolių. Portalo Crunchbase.com duomenimis, 311 Suomijos įmonių pritraukė investicijas, siekiančias bent 1 mln. USD. Tarp jų yra ir keli „vienaragiai“ (daugiau nei milijardu vertinamos biržoje nelistinguojamos įmonės) tokie, kaip „Supercell“ ir „Rovio“ („Angry Birds“ kūrėjai).

Taip pat pastaraisiais metais didelio dėmesio susilaukia Suomijos giliųjų technologijų įmonės, iš kurių galima išskirti „Iceye“ (komerciniai satelitai), „Blok“ (dirbtinis intelektas) ir „Varjo“ (virtuali realybė).

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Lietuvoje nuo 2010-ųjų užsienio šalių investuotojus pritraukti sugebėjo vos kelios dešimtys startuolių. Ryškiausiais sėkmės pavyzdžiais galime laikyti drabužių mainų ir prekybos platformą „Vinted“, iš viso pritraukusią 105 mln. Eur investicijų, skaitmeninę pinigų pervedimų platformą „TransferGo“, gavusią 36 mln. Eur, ir viešojo transporto programėlę „Trafi“ (12,3 mln. Eur).

Lietuva tikrai atrodo geriau už daugybę Rytų Europos šalių, tačiau to neturėtų būti gana. Lietuva turi lygiuotis į skandinavus, britus ar estus.

Tiesa, sakyti, kad Lietuva visai netobulėja, negalima. Prie šalies startuolių ekosistemos augimo smarkiai prisidėjo 2006-2013 m. realizuotos struktūrinės investicijos. Per šį laikotarpį buvo investuota 411 mln. Eur į mokslinės infrastruktūros gerinimą ir technologinių slėnių kūrimą. 2014-2020 m. tam numatyta skirti dar 679 mln. Eur.

Lyginant su jau minėta Suomija, Lietuvos investicijos yra santykinai mažos. Suomijos statistikos departamento duomenimis, šalis 2017 m. šiam tikslui skyrė 2,16 mlrd. Eur. Be to, Suomijoje investuoti į mokslinę infrastruktūrą raginamas ir privatus sektorius, todėl bendra suma yra dar didesnė. 2017 m. bendros investicijos į mokslo infrastruktūrą Suomijoje siekė apie 6,26 mlrd. Eur. Tiesa, pati šalis, jos BVP ir biudžetas yra daug kartų didesni už Lietuvos.

Progresas ir pavyzdžiai

Lietuvai teko atlikti ir nemažai teisinės erdvės patobulinimų. 2016-2017 m. pristatytos reformos, kurios padidino skaidrumą ir supaprastino mokesčių mokėjimo procesą. „Vilniaus Tech park“ duomenimis, Lietuva pagal mokesčių mokėjimo paprastumą šiuo metu yra tarp 10 pirmaujančių šalių ES.

Taip pat pristatyta programa „Startuolio viza“, dėl kurios Lietuvos startuolių ekosistemą papildė talentai iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Turkijos ir JAV. Tačiau, startuoliai bei rizikos kapitalo investuotojai iš valdžios vis dar negauna beveik jokių mokestinių lengvatų. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) mokesčių lengvatų į startuolius investuojantiems verslo angelams sistemos pritaikymas būtų itin naudingas Lietuvai.

2012 m. siekdama paskatinti verslo angelus investuoti į ankstyvosios stadijos startuolius ir tokiu būdu padidinti jų galimybes įsitvirtinti rinkoje, JK valdžia pritaikė 50% pajamų mokesčio lengvatą. Taip pat pristatyta 50% pelno mokesčio lengvata, skaičiuojama nuo visų investicijų sugeneruoto pelno, kuomet realizuotas kapitalo prieaugis yra panaudojamas investicijoms į ankstyvos stadijos startuolius. JK verslo angelai  taip pat yra atleidžiami nuo pelno mokesčio, jeigu investicijos į ankstyvosios stadijos startuolius yra sėkmingai realizuojamos ne ankščiau negu po trijų metų nuo pirminės investicijos atlikimo. JK verslo angelų asociacija įvardino šią valstybės iniciatyvą, kaip vieną kertinių priežasčių, nulėmusių tai, kad nuo 2012 metų rizikos kapitalo investicijos į JK įmones augo daugiau kaip 7 kartus.

Suomijoje mokestinės lengvatos verslo angelams pristatytos 2013 m., ir greitai sustabdytos. Bet ten egzistuoja kitos iniciatyvos. Viena iš jų – valstybinių organizacijų teikiamos paskolos žemesnėmis negu rinkoje palūkanomis. Suomijos kompanijos, kurios sparčiai auga, tampa tarptautinėmis ir investuoja į mokslo plėtrą, turi galimybę gauti paskolą iki 1 mln. Eur per metus iš „Business  Finland“, „Finnvera“, „Elykeskus“ ir kitų šalies verslo plėtrą skatinančių organizacijų. Panašus finansavimo modelis galėtų būti pritaikytas ir Lietuvoje.

Tarptautinės 2017–2018 m. konkurencingumo ataskaitos duomenis, Suomija užima antrąją vietą pasaulyje pagal rizikos kapitalo prieinamumą. Šalies rizikos kapitalo asociacijos „Paaomasijoittajat“ duomenimis, per pastaruosius 10 metų Suomijoje į startuolius investuojamų pinigų kiekis padidėjo trigubai. Vien per alternatyviąją vertybinių popierių biržą „Nasdaq First North“ 2017 m. į startuolius Suomijoje investuota daugiau kaip 100 mln. Eur.

Lietuva mažai investuoja

Iš visų Baltijos šalių, Lietuvoje technologijų startuoliai gauna mažiausiai investicijų. Portalo Tech.eu tyrimo duomenis, 2014–2017 m. Lietuvoje vienam gyventojui teko vos 33 į technologijų startuolius investuoti eurai. Palyginti, Latvijoje – 50 Eur, Estijoje – 217 Eur, o Suomijoje – 182 Eur.

Pažengę startuoliai, tokie kaip „Trafi“, „TransferGo“ ar „Vinted“, sugeba pritraukti užsienio rizikos kapitalo investicijas. Tačiau ankstyvosios stadijos startuoliams gauti pirmąsias investicijas dėl ribotų vietos išteklių ir dėl to natūraliai kylančios didelės konkurencijos yra sunkiau. Tai viena iš esminių priežasčių, kodėl šiuo metu Lietuva gali pasigirti tik pavienėmis skirtingų industrijų atstovų sėkmės istorijomis.

Bet turint galvoje tai, kokia jauna yra Lietuva, šaliai sekasi puikiai. Startuolių skaičius kasmet auga (tikimasi, kad jis padvigubės per ateinančius 3 metus). Jau turite kelis tarptautinėje erdvėje atpažįstamus bei užsienio investuotojų pasitikėjimą užsitarnavusius startuolius ir esate atlikę pirmuosius žingsnius, gerinant teisinę aplinką. Aišku, tobulėti Lietuvai dar tikrai yra kur. Kaip pagrindines Suomijos sėkmės priežastis galima išskirti šalies startuolių vieningumą, nuolatines investicijas į infrastruktūros gerinimą, dotacijų, lengvatų bei privataus rizikos kapitalo prieinamumą, „FiBAN“ verslo angelų tinklą ir universitetų nuolatinį bendradarbiavimą su startuoliais – pagal pastarąjį aspektą Suomija pirmauja visame pasaulyje.

Ne veltui ši šalis pritraukia daugiausiai rizikos kapitalo (pagal BVP) visoje Europoje ir ne šiaip sau pradedantiems verslams Helsinkis yra antras geriausias miestas pasaulyje. Lietuva turėtų apsvarstyti paskolų su subsidijuojamomis palūkanomis pritaikymą startuoliams, daugiau investuoti ir prisidėti prie „Lithuanian business angels network“ („LitBAN“) verslo angelų tinklo tolimesnio vystymo. Taip pat būtų naudinga pristatyti mokesčių lengvatas ankstyvosios stadijos startuoliams ir rizikos kapitalo investuotojams.

Williamas Cardwellas yra Lietuvoje metus veikiančio rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris ir ilgametis Suomijos startuolių ekosistemos dalyvis bei ekspertas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

„TikTok“ ruošiasi į socialinį tinklą integruoti žaidimus

Socialinis tinklas „TikTok“ rengiasi rimčiau žengti į žaidimų industriją – anot „Reuters“ naujienų agentūros,...

Inovacijos
2022.05.19
Efektyvus įsigijimas: kaip „Rivilė“ pasiekė startuolio spurto į sparčiausiai augusių Europoje sąrašą Premium

Trisdešimtmetį veikiančios įmonės sukaupta patirtis ir žinios kartu su nauju požiūriu į darbuotoją ir klientą...

Gazelė
2022.05.19
„Paystrax“ planuoja plėtrą Lietuvoje

Mokėjimų apdorojimo sprendimus siūlanti „fintech“ įmonė „Paystrax“ plės komandą Lietuvoje – 30 darbuotojų...

Inovacijos
2022.05.19
Užderėjo startuolių sandorių: ko reikia Lietuvai, kad galėtų pasileisti plaukus Premium

Rekordiniais 2021 m. lietuviški startuoliai pritraukė daugiau nei 430 mln. Eur investicijų, tačiau šie metai...

Inovacijos
2022.05.19
Ministerija: didžiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo naudos Lietuva sulauktų 2025-aisias

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo...

Finansai
2022.05.19
Bankrutuoja „Google“ padalinys Rusijoje

JAV technologijų milžinės „Google“ padalinys Rusijoje planuoja skelbti bankrotą, šios šalies pareigūnams...

Inovacijos
2022.05.19
Pandemijai nepavyko visos prekybos perkelti į internetą Premium

Elektroninės prekybos verslai, dar pernai džiūgavę dėl stipriai išaugusio klientų skaičiaus, dabar sprendžia...

Prekyba
2022.05.19
Ekspertų verdiktas: besikeičianti geopolitinė situacija didina naujų kompetencijų poreikį Lietuvos žemės ūkyje Verslo tribūna

Šalies agroversle taikomi nauji ūkininkavimo modeliai, pažangios technologijos, naudojama šiuolaikiška...

Agroverslas 2023
2022.05.19
Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
2022.05.19
Nacionalinėje jaunųjų bendrovių parodoje šį penktadienį – technologijos ir tvarumas Verslo tribūna

Gegužės 20-tą dieną „Kablys+kultūra“ dėl geriausios šių metų jaunosios bendrovės titulo konkuruos 40 atranką...

Prieš KAM svetainę gegužę įvykdyta masyvi kibernetinė ataka

Atnaujinus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) internetinį puslapį, prieš jį po kelių dienų buvo įvykdyta...

Verslo aplinka
2022.05.18
Naujasis „TransferGo“ technologijų vadovas – M. Žalneravičius

Lietuvių startuolio „TransferGo“ technologijų vadovo pareigas pradeda eiti Mantas Žalneravičius.

Vadyba
2022.05.18
Pandeminis bumas baigėsi: daliai banginių tenka susidurti su realybe Premium

„Zoom“, „Uber“, „Amazon“ – tai yra tik maža dalis technologijų kompanijų, kurių veiklą iš pagrindų supurtė...

Inovacijos
2022.05.18
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 4

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Ar atlaikytumėte kibernetinę ataką? Atsakyti padės simuliacija Verslo tribūna

Pandemijos ir ribojimų metai atnešė ne tik galimybes atlikti daugelį procesų nuotoliniu būdu, bet ir...

„NRD Cyber Security“ kviečia į kasmetinę „CyberSOC“ virtualią konferenciją Verslo tribūna

Gegužės 25 d. vyks jau ketvirtoji metinė konferencija, joje bus kalbama apie saugumo operacijų centrus (SOC),...

2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Rekordinė „Bitės“ sutartis: tinklą atnaujins „Ericsson“ įranga

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė“ pasirašė tinklų įrangos sutartį su Švedijos bendrove „Ericsson“. Anot...

Inovacijos
2022.05.17
Norint eksporto, reikia inovacijų Verslo tribūna

Kitąmet trisdešimties metų jubiliejų minėsianti UAB „Henris“ iš Šiaulių jau daugelį metų garsėja kaip solidus...

Inovacijos
2022.05.17
„Women Go Tech“ įkūrėja: technologijų sektoriuje svarbiausias yra gebėjimas mokytis Verslo tribūna

Žydrūnė Vitaitė yra pardavimų vadovė technologijų įmonėje „Eldes“ ir iniciatyvos „Women Go Tech“...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku