Naujasis Europos e. ryšių kodeksas: „gigabitinis“ ryšys visiems

Valstybės narės Kodekso nuostatas į nacionalinę teisę turės perkelti per dvejus metus, iki 2020 m. pabaigos.

Šis 2016 m. Europos Komisijos inicijuotos dokumentas konsoliduos ir pakeis iki šiol galiojusius ES telekomunikacijų teisės aktus – keturias 2002 m. ES direktyvas, kurios paskutinį kartą buvo peržiūrėtos 2009 m.

Europos e. ryšių kodekse numatomi keli svarbiausi pokyčiai verslui ir vartotojams. Vienas jų – platesnis e. ryšių paslaugos apibrėžimas.

Reguliuos „Viber“ ir kitus

Šiuo metu galiojantį e. ryšių paslaugos, sudarytos iš signalų perdavimo e. ryšių tinklais, apibrėžimą keičia platesnis, apimantis tris paslaugų grupes: interneto prieigos, asmenų tarpusavio ryšio ir paslaugų, kurias daugiausia sudaro signalų perdavimas. Praktikoje tai reiškia, kad į reguliavimo sritį įtraukiamos ir su numeriu nesiejamos asmenų tarpusavio ryšio paslaugos (pvz., „Viber“, „Whatsapp“ ir pan.). Kitaip tariant, paslauga, kurios tikslas yra susisiekti su kitu asmeniu, nepriklausomai nuo to, ar naudojamas telefono ryšio numeris, ar ne, tampa reguliuojama e. ryšių sektoriaus sritimi.

Patvirtinti 5G dažniai

Siekiant nuosekliai diegti ir plėtoti 5G tinklus Europoje, numatomas tam reikalingo radijo dažnių spektro skyrimo ir naudojimo derinimas visos ES mastu. Tai reiškia, kad  visoje ES suderintais terminais ir techninėmis sąlygomis iki 2020 m. pabaigos turės būti paskirtos 5G tinklams diegti 3,6 GHz bei 26 GHz, o vėliau ir kitos radijo dažnių juostos. Lietuvoje už tai atsakinga Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

Taip pat nustatytas ilgesnis leidimų, suteikiančių teisę naudoti ES mastu suderintą radijo dažnių spektrą (iki 20 metų), galiojimas, spektro naudojimo reikalavimai, derinimo procedūros bei kt. dalykai.

Bendri tinklai ir investicijos

Naujame Kodekse taip pat numatoma, kad operatoriai bus skatinami bendrai investuoti į didelio pralaidumo viešojo ryšio tinklus (tiek fiksuotojo, tiek judriojo), taip pasidalinant ir verslo riziką. Bendrai investuoti į naujų tinklų tiesimą galės siūlyti rinkoje didelę įtaką turintis operatorius (Lietuvoje tokių – 3). Jei pasiūlymą dėl bendro investavimo priims bent vienas alternatyvus operatorius, RRT, atsižvelgdama į poveikį konkurencinei aplinkai, galės nenustatyti papildomų įpareigojimų operatoriui, turinčiam didelę įtaką rinkoje, dėl naujai vystomų didelio pralaidumo tinklų. Tai turėtų pagerinti konkurencinę aplinką ir skatinti bendras investicijas į naujas technologijas ir pažangius tinklus.

Mobiliojo ryšio operatoriai Europoje ir dabar dalinasi tinklais kai kuriose šalyse. Pavyzdžiui, „Tele2“ Švedijoje turi ir plečia bendrus tinklus su „Telenor“.

Norą dalintis ryšio tinklais mažesni rinkos dalyviai rodo ir Lietuvoje. Bet tas noras, kaip VŽ rašė – vienpusis.

Rinkos tyrimai

Kodeksas nustato, kad nacionalinės reguliavimo institucijos, Lietuvoje – RRT, galės rinkų tyrimus atlikti ir juos kartoti kas penkerius, o ne kas trejus metus, kaip buvo iki šiol. Reguliuotojai taip pat galės taikyti simetrinį prieigos prie laidų ir kabelių bei susijusių priemonių reguliavimą e. ryšių tinklų teikėjams arba tokių laidų, kabelių ir susijusių įrenginių savininkams, kai šių tinklo elementų ir susijusių priemonių dubliavimas ekonominiu požiūriu nėra efektyvus ar fiziškai įmanomas. Taip pat iki 2020 m. planuojama nustatyti naujus fiksuoto ir judriojo ryšio skambučių užbaigimo tarifus, kurie bus taikomi visoje ES.

Garantuoja įperkamą internetą

Kodekse atnaujinti reikalavimai universaliosioms e. ryšių paslaugoms ir sumažinta jų apimtis. Tarp tokių nebelieka būtinybės teikti telefono ryšio paslaugas taksofonais. Tačiau įtvirtintas įpareigojimas užtikrinti vartotojams įperkamą, pakankamos spartos plačiajuosčio interneto prieigą.

Vartotojų apsauga

Visoje ES suvienodinamos vartotojų teisių apsaugos taisyklės, jos leis paprasčiau ir lengviau pakeisti paslaugų teikėją. Aiškiau reglamentuotos sąlygos užsisakiusiems įvairių paslaugų paketus. Be to, visoje Bendrijoje suvienodintos pagrindinės sutarčių nuostatos pagal EK patvirtintas esmines e. ryšių paslaugų teikimo sąlygas, kurios turės būti pateikiamos vartotojams, sudarantiems e. ryšių paslaugų teikimo sutartį.

Mažėja kainos ES viduje

Nuo 2019 m. gegužės 15 d. mažinamos skambučių kainos ES viduje. Tai didžiausia naujovė, atsiradusi tik Kodekso svarstymo pabaigoje. Kitaip tariant, ES teisės aktai reguliuos ne tik tarptinklinio ryšio paslaugas, kai asmuo naudojasi paslaugomis keliaudamas ir būdamas kitoje ES šalyje (angl. „roaming“), tačiau nustatys ir tarptautinių skambučių kainas, t. y. vartotojui skambinant iš vienos ES šalies į kitą ES šalį. Pagal numatomą reguliavimą, ES gyventojams skambutis, būnant savo šalyje ir skambinant į kitą ES šalį, kainuos ne daugiau nei 19 centų už minutę (be PVM), o trumposios žinutės (SMS) siuntimas – ne daugiau nei 6 centai (be PVM). Ši naujovė įsigalios nuo 2019 m. gegužės 15 d.

Palyginimui pateikiame skambučių kainas Lietuvos gyventojams: šiuo metu skambinantiems iš didžiųjų Lietuvos operatorių fiksuoto ryšio tinklo į kitos ES šalies fiksuotą ryšio tinklą, kainuoja nuo 43 iki 47 centų už minutę; skambutis iš fiksuoto ryšio tinklo į judrųjį – nuo 58 iki 63 centų už minutę; iš judriojo ryšio tinklo į judrųjį ir (arba) fiksuotą – nuo 37 iki 89 centų už minutę.