Aukso amžių išgyvenančiam biotechnologijų sektoriui trūksta tik vietinių investuotojų

Per artimiausią dešimtmetį biotechnologijų ir gyvybės mokslų sukuriama Lietuvos BVP dalis turėtų išaugti iki mažiausiai 5%. Taip teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, dalyvavęs Vilniuje surengtame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“. Tuo metu šioje srityje dirbantys verslininkai sako, jog Lietuvoje jiems trūksta finansavimo šaltinių.

Pastaruosius metus gyvybės mokslų sektoriaus augimas sudaro apie 19% kasmet, o bendra šio sektoriaus vertė pasiekė beveik 520 mln. Eur. Ūkio ministras sako, kad nors tai pakankamai įspūdingi skaičiai, erdvės sektoriaus plėtrai dar yra daug.

„Gyvybės mokslų potencialas Lietuvoje yra milžiniškas, nes turime gerai išvystytą infrastruktūrą – universitetų ir mokslo centrų, augančią pramonę, daug mokslininkų, esame pritraukę reikšmingų užsienio investicijų, o sąlygos kurti verslą yra palankios, todėl šio sektoriaus raida yra natūrali strateginė kryptis. Tai didelę pridėtinę vertę kurianti ūkio šaka, o jos našumas jau dabar viršija bendrą šalies darbo našumą daugiau nei du kartus“, – sako p. Sinkevičius.

Be pradinių investicijų nepasiseks

Pasak ministro, gyvybės mokslai Lietuvoje šiuo metu išgyvena aukso amžių, o valstybė kelia tikslą, kad sektoriaus sukuriama šalies BVP dalis iki 2030-ųjų pasiektų bent 5%. Vertinama, kad biotechnologijos dabar sukuria apie 1% BVP, o tai yra apie 6 kartus daugiau nei ES vidurkis.

VšĮ „Versli Lietuva“ skaičiuoja, kad Lietuvos gyvybės mokslų sektoriuje dirba beveik 5.000 specialistų. 43% visų sektoriaus įmonių sudaro medicinos prietaisų kūrėjai, 28% – biotechnologijų, 16% – tyrimų ir plėtros bendrovės, o 13% – farmacijos įmonės.

90% lietuviškos biotechnologijų, farmacijos ir medicinos prietaisų produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei šimtą valstybių, tarp jų – JAV, Jungtinę Karalystę, Nyderlandus, Vokietiją, Prancūziją, Japoniją.

Dr. Janis Meikšans, UAB „Teva Baltics/Sicor Biotech“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, teigia, jog stiprus biotechnologijų sektorius yra Lietuvos išskirtinumas ir konkurencinis pranašumas.

Pasak jo, reikia daugiau viešųjų ryšių, kad Lietuvos vardas tarptautinėje bendruomenėje būtų siejamas su biotechnologijomis taip, kaip dabar su krepšiniu.

„Tokie pozityvūs viešieji ryšiai būtų tiesa, nes biotechnologijos yra akivaizdi Lietuvos stiprybė“, – sako dr. Meikšans.

Profesoriaus Virginijaus šikšnio įkurto biotechnologijų startuolio „CasZyme“ vadovė dr. Monika Kavaliauskė pažymi, kad viena didžiausių kliūčių dar spartesnei gyvybės mokslų sektoriaus plėtrai yra investicijų trūkumas.

„Biotechnologijų srities startuoliai nuo dirbančių IT, inžinerijos ar kituose sektoriuose pirmiausia skiriasi tuo, kad jiems reikia labai didelių pradinių investicijų, reikia infrastruktūros, reikia specialistų. Jei neturite pradinio finansavimo, jums nepasiseks. Lėšų ieškome užsienyje, nes Lietuvoje nėra fondų, investuojančių į šios srities startuolius“, – aiškina dr. Kavaliauskė.

Tiesa, ji pažymi, kad darbuotojų trūkumo problemos šalies biotechnologijų sektoriaus įmonės nejaučia, nes kvalifikuotų šios srities specialistų turime pakankamai.

Tuo metu p. Sinkevičius sako, jog Ūkio ministerija planuoja įsteigti inovacijų fondą, kurio lėšomis galėtų pasinaudoti gyvybės mokslų ir biotechnologijų srities startuoliai, taip pat parengti ilgalaikę mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros strategiją.

Ribojantis veiksnys – rinkos dydis

Ketvirtą kartą Lietuvoje surengtą forumą „Life Science Baltics“ organizuoja „Versli Lietuva“. Rugsėjo 26-27 d. vykstančiame forume daugiau nei 1.800 dalyvių iš daugiau nei 30 pasaulio šalių. Forumą „Life Sciences Baltics“ sudaro tarptautinė mokslinė konferencija, gyvybės mokslų sektoriaus paroda, verslo susitikimai ir startuolių mokymų sesija.

„Verslios Lietuvos“ vadovė Daina Kleponė sako, kad mūsų šalis unikali dėl sinerginių galimybių susieti ilgametes tradicijas puoselėjančią inžinerijos pramonę ir biomediciną. Tą akivaizdžiai demonstruoja lazerių įmonės, plėtodamas lazerių technologijas, pritaikomas medicinos srityje.

„Esame išsilavinusi ir versli šalis ir turime siekti, kad kuo daugiau mūsų įmonių kurtų inovatyvius produktus, teiktų specializuotus sprendimus ir taip prisidėtų prie reikšmingų inovacijų vaistų gamybos, biotechnologijų ir medicininės technikos srityse. Akivaizdu, kad mūsų šalies rinkos dydis yra vienas svarbiausių ribojančių veiksnių, todėl Lietuvoje besikuriančioms ir veikiančioms gyvybės mokslų įmonėms verta ieškoti galimybių įsitraukti į atskirus farmacinių produktų kūrimo etapus, kurti ir parduoti tarpines technologijas, pasaulinėms bendrovėms teikti įvairias biotechnologijų paslaugas“, – sako p. Kleponė.

FOTOGALERIJA WEB_Aukso amžių išgyvenančiam biotechnologijų sektoriui trūksta tik vietini (24 nuotr.)