Aukso amžių išgyvenančiam biotechnologijų sektoriui trūksta tik vietinių investuotojų

Publikuota: 2018-09-26
Monika Kavaliauskė, įmonės „CasZyme“ vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Monika Kavaliauskė, įmonės „CasZyme“ vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Per artimiausią dešimtmetį biotechnologijų ir gyvybės mokslų sukuriama Lietuvos BVP dalis turėtų išaugti iki mažiausiai 5%. Taip teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, dalyvavęs Vilniuje surengtame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“. Tuo metu šioje srityje dirbantys verslininkai sako, jog Lietuvoje jiems trūksta finansavimo šaltinių.

Pastaruosius metus gyvybės mokslų sektoriaus augimas sudaro apie 19% kasmet, o bendra šio sektoriaus vertė pasiekė beveik 520 mln. Eur. Ūkio ministras sako, kad nors tai pakankamai įspūdingi skaičiai, erdvės sektoriaus plėtrai dar yra daug.

„Gyvybės mokslų potencialas Lietuvoje yra milžiniškas, nes turime gerai išvystytą infrastruktūrą – universitetų ir mokslo centrų, augančią pramonę, daug mokslininkų, esame pritraukę reikšmingų užsienio investicijų, o sąlygos kurti verslą yra palankios, todėl šio sektoriaus raida yra natūrali strateginė kryptis. Tai didelę pridėtinę vertę kurianti ūkio šaka, o jos našumas jau dabar viršija bendrą šalies darbo našumą daugiau nei du kartus“, – sako p. Sinkevičius.

Be pradinių investicijų nepasiseks

Pasak ministro, gyvybės mokslai Lietuvoje šiuo metu išgyvena aukso amžių, o valstybė kelia tikslą, kad sektoriaus sukuriama šalies BVP dalis iki 2030-ųjų pasiektų bent 5%. Vertinama, kad biotechnologijos dabar sukuria apie 1% BVP, o tai yra apie 6 kartus daugiau nei ES vidurkis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

VšĮ „Versli Lietuva“ skaičiuoja, kad Lietuvos gyvybės mokslų sektoriuje dirba beveik 5.000 specialistų. 43% visų sektoriaus įmonių sudaro medicinos prietaisų kūrėjai, 28% – biotechnologijų, 16% – tyrimų ir plėtros bendrovės, o 13% – farmacijos įmonės.

90% lietuviškos biotechnologijų, farmacijos ir medicinos prietaisų produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei šimtą valstybių, tarp jų – JAV, Jungtinę Karalystę, Nyderlandus, Vokietiją, Prancūziją, Japoniją.

Dr. Janis Meikšans, UAB „Teva Baltics/Sicor Biotech“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, teigia, jog stiprus biotechnologijų sektorius yra Lietuvos išskirtinumas ir konkurencinis pranašumas.

Pasak jo, reikia daugiau viešųjų ryšių, kad Lietuvos vardas tarptautinėje bendruomenėje būtų siejamas su biotechnologijomis taip, kaip dabar su krepšiniu.

„Tokie pozityvūs viešieji ryšiai būtų tiesa, nes biotechnologijos yra akivaizdi Lietuvos stiprybė“, – sako dr. Meikšans.

Profesoriaus Virginijaus šikšnio įkurto biotechnologijų startuolio „CasZyme“ vadovė dr. Monika Kavaliauskė pažymi, kad viena didžiausių kliūčių dar spartesnei gyvybės mokslų sektoriaus plėtrai yra investicijų trūkumas.

„Biotechnologijų srities startuoliai nuo dirbančių IT, inžinerijos ar kituose sektoriuose pirmiausia skiriasi tuo, kad jiems reikia labai didelių pradinių investicijų, reikia infrastruktūros, reikia specialistų. Jei neturite pradinio finansavimo, jums nepasiseks. Lėšų ieškome užsienyje, nes Lietuvoje nėra fondų, investuojančių į šios srities startuolius“, – aiškina dr. Kavaliauskė.

Tiesa, ji pažymi, kad darbuotojų trūkumo problemos šalies biotechnologijų sektoriaus įmonės nejaučia, nes kvalifikuotų šios srities specialistų turime pakankamai.

Tuo metu p. Sinkevičius sako, jog Ūkio ministerija planuoja įsteigti inovacijų fondą, kurio lėšomis galėtų pasinaudoti gyvybės mokslų ir biotechnologijų srities startuoliai, taip pat parengti ilgalaikę mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros strategiją.

Ribojantis veiksnys – rinkos dydis

Ketvirtą kartą Lietuvoje surengtą forumą „Life Science Baltics“ organizuoja „Versli Lietuva“. Rugsėjo 26-27 d. vykstančiame forume daugiau nei 1.800 dalyvių iš daugiau nei 30 pasaulio šalių. Forumą „Life Sciences Baltics“ sudaro tarptautinė mokslinė konferencija, gyvybės mokslų sektoriaus paroda, verslo susitikimai ir startuolių mokymų sesija.

„Verslios Lietuvos“ vadovė Daina Kleponė sako, kad mūsų šalis unikali dėl sinerginių galimybių susieti ilgametes tradicijas puoselėjančią inžinerijos pramonę ir biomediciną. Tą akivaizdžiai demonstruoja lazerių įmonės, plėtodamas lazerių technologijas, pritaikomas medicinos srityje.

„Esame išsilavinusi ir versli šalis ir turime siekti, kad kuo daugiau mūsų įmonių kurtų inovatyvius produktus, teiktų specializuotus sprendimus ir taip prisidėtų prie reikšmingų inovacijų vaistų gamybos, biotechnologijų ir medicininės technikos srityse. Akivaizdu, kad mūsų šalies rinkos dydis yra vienas svarbiausių ribojančių veiksnių, todėl Lietuvoje besikuriančioms ir veikiančioms gyvybės mokslų įmonėms verta ieškoti galimybių įsitraukti į atskirus farmacinių produktų kūrimo etapus, kurti ir parduoti tarpines technologijas, pasaulinėms bendrovėms teikti įvairias biotechnologijų paslaugas“, – sako p. Kleponė.

FOTOGALERIJA WEB_Aukso amžių išgyvenančiam biotechnologijų sektoriui trūksta tik vietini (24 nuotr.)

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Nacionalinėje jaunųjų bendrovių parodoje šį penktadienį – technologijos ir tvarumas Verslo tribūna

Gegužės 20-tą dieną „Kablys+kultūra“ dėl geriausios šių metų jaunosios bendrovės titulo konkuruos 40 atranką...

Prieš KAM svetainę gegužę įvykdyta masyvi kibernetinė ataka

Atnaujinus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) internetinį puslapį, prieš jį po kelių dienų buvo įvykdyta...

Naujasis „TransferGo“ technologijų vadovas – M. Žalneravičius

Lietuvių startuolio „TransferGo“ technologijų vadovo pareigas pradeda eiti Mantas Žalneravičius.

Vadyba
10:53
Pandeminis bumas baigėsi: daliai banginių tenka susidurti su realybe Premium

„Zoom“, „Uber“, „Amazon“ – tai yra tik maža dalis technologijų kompanijų, kurių veiklą iš pagrindų supurtė...

Inovacijos
09:05
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 2

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
08:57
Ar atlaikytumėte kibernetinę ataką? Atsakyti padės simuliacija Verslo tribūna

Pandemijos ir ribojimų metai atnešė ne tik galimybes atlikti daugelį procesų nuotoliniu būdu, bet ir...

„NRD Cyber Security“ kviečia į kasmetinę „CyberSOC“ virtualią konferenciją Verslo tribūna

Gegužės 25 d. vyks jau ketvirtoji metinė konferencija, joje bus kalbama apie saugumo operacijų centrus (SOC),...

05:00
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Rekordinė „Bitės“ sutartis: tinklą atnaujins „Ericsson“ įranga

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė“ pasirašė tinklų įrangos sutartį su Švedijos bendrove „Ericsson“. Anot...

Inovacijos
2022.05.17
Norint eksporto, reikia inovacijų Verslo tribūna

Kitąmet trisdešimties metų jubiliejų minėsianti UAB „Henris“ iš Šiaulių jau daugelį metų garsėja kaip solidus...

Inovacijos
2022.05.17
„Women Go Tech“ įkūrėja: technologijų sektoriuje svarbiausias yra gebėjimas mokytis Verslo tribūna

Žydrūnė Vitaitė yra pardavimų vadovė technologijų įmonėje „Eldes“ ir iniciatyvos „Women Go Tech“...

Beveik dešimtadalį „Vodafone“ akcijų perėmė JAE investuotoja „e&“

Jungtinės Karalystės (JK) telekomunikacijų milžinė „Vodafone“ pirmadienį patvirtino, kad Jungtinių Arabų...

Inovacijos
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
Startuolių komandų formavimas: kaip tinkamai pasirinkti ir nepamiršti nusamdytų talentų Premium

Gegužės 26 d. VŽ organizuojamoje Personalo konferencijoje bus apdovanoti TOP 3 darbdaviai bei antrus metus iš...

Vadyba
2022.05.16
JAV ir ES ketina glaudžiau koordinuoti puslaidininkių tiekimą bei kovą su Rusijos dezinformacija

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pirmadienį planuoja paskelbti apie bendras pastangas laiku nustatyti...

Verslo aplinka
2022.05.16
LB įkurtas Finansų rinkos plėtros centras 2

Lietuvos bankas (LB) įkūrė Finansų rinkos plėtros centrą. Naujas padalinys ieškos būdų, kaip stiprinti...

Inovacijos
2022.05.16
KAM: didėjo neigiamą poveikį darančių kibernetinių atakų skaičius

Kibernetinių atakų skaičius pernai išliko panašus kaip ir 2020 metais, bet jos buvo sudėtingesnės ir turėjo...

Verslo aplinka
2022.05.16
Tvarumo kodavimas NT versle – daug neatsakytų klausimų ir įtaka pelno eilutėms Premium

Nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus bendrovės jau aktyviau į savo strategijas įtraukia kompleksinio tvarumo...

Statyba ir NT
2022.05.16
„Fintech“ centrą vadina iliuzija: Lietuva – dar tik kelio pradžioje Premium

Ozanas Ozerkas, Lietuvoje veikiančio specializuoto banko „European Merchant Bank“ („EMBank“) savininkas,...

Inovacijos
2022.05.16
Ko galima pasimokyti iš „Vinted“ duomenų apsaugos istorijos Premium

Lietuviško kapitalo naudotų drabužių mainų ir prekybos platformai „Vinted“ Lenkijos konkurencijos ir...

Prekyba
2022.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku