Gyvybės draudimas – tik su aktyvumo stebėjimo įrenginiais

„John Hancock“ – vienas didžiausių draudikų JAV – gyvybės draudimo polisą nuo šiol parduos tik tuo atveju, jei klientas sutiks naudoti sporto apyrankę ar kitą aktyvumo stebėjimo priemonę.

Tai gali būti arba bet koks nešiojamas ar dėvimas prietaisas, taip pat ir telefonas, gebantis stebėti naudotoji fizinį aktyvumą.

Įmonė sako, kad pakeitimai dabar galioja tik naujai perkamiems polisams, bet priduria, kad po pereinamojo laikotarpio šis reikalavimas ims galioti ir esamiems, rašo portalas „9to5mac.com“.

156 metus veikianti ir šiuo metu Kanados kompanijos „Manulife“ valdoma bendrovė „John Hancock“ reikalavimą naudoti dėvimus ar kitus aktyvumo stebėjimo įrenginius įvedė praėjus trejų metų bandymų periodui.

Nuo 2015 m. vadinamuosius interaktyvius polisus, kai pagal aktyvumo stebėjimo duomenis koreguojamos draudimo kainos, kompanija siūlė kaip papildomą galimybę.

Tokius interaktyvius polisus siūlo ir daugiau draudimo bendrovių.

Interaktyvaus gyvybės draudimo pionieriumi yra „John Hancock“ partneris, kompanija „Vitality Group“, kuri yra gerai įsitvirtinusi Pietų Afrikoje ir Didžiojoje Britanijoje, rašo „Reuters“.

Siekdamos suvilioti žmones naudotis šiomis naujovėmis, bendrovės siūlo įvairias paskatas. Pavyzdžiui, sumažina draudimo įmokas už pasiektus fizinio aktyvumo tikslus ir dovanoja kuponus, kuriuos klientai gali išleisti įvairiose prekybos vietose, tokiose, kaip sporto ar sveiko maisto parduotuvės.

Privatumo ir vartotojų teisių gynėjai sako, kad šių naujovių padariniai gali būti liūdni.

Jie teigia, kad draudikai gali imti naudoti duomenis, siekdami pasirinkti pelningiausius klientus ir stipriai padidinti kainas tiems, kurie interaktyviose programose dalyvauti nenori.

Draudimo rinkos atstovai atkerta, kad įstatymai leidžia didinti įmokas tik tuo atveju, jei yra tvirtų įrodymų dėl padidintos rizikos sąlygų. Tačiau savo rizikos vertinimo algoritmus jie saugo po 9 užraktais, todėl neaišku, kas laikoma padidintos rizikos veiksniais ir jų buvimo įrodymu.

Dėl to kritikai kelia daug klausimų. Pavyzdžiui, ar už tai, kad klientas dviračiu kasdien į darbą važiuoja per nesaugų rajoną, bus laikoma rizikos veiksniu ir tai brangins jo įmokas? Ar bus branginamos įmokos tą mėnesį, kai klientas išvyks, pavyzdžiui, slidinėti? Ar draudikų algoritmai galės spręsti, ar per greitai leidžiamės nuo kalno su slidėmis arba per greitai važiuojame dviračiu?

Atsakymų į šiuos klausimus kol kas nėra ir jie priklauso nuo pačių draudikų ir rinkos reguliavimo.

Rašyti komentarą