Nereikalingi rūbai pametėjo verslo idėją

Norint pagaminti vienerius džinsus pramonininkai sunaudoja apie 8.000 l vandens: nuo medvilnės pluoštui auginimo iki galutinio produkto ir jo priežiūros. Tiek vandens vienas žmogus išgeria per 7 metus. Kai šie džinsai yra išmetami, jie prisijungia prie daugybės tonų tekstilės gaminių, kasmet patenkančių į sąvartynus Lietuvoje. Todėl mada – viena iš didžiausių šių dienų tvarumo ir ekologijos problemų, rašoma pranešime.

Antras drabužio gyvenimas

„Apie tvarią madą visuomenėje kalbama vis daugiau, tačiau žmonėms dažnai susidaro įspūdis, jog draugiškas aplinkai garderobas reikalauja kardinalių pokyčių ir visiško gyvenimo būdo pakeitimo. Tai yra mitas – norint prisijungti prie tvarios mados judėjimo, pradėti reikia nuo savo rūbų spintos“, – teigia Gerūta Navickaitė, „Copie“ prekės ženklo steigėja, atsakingo aplinkai garderobo kūrėja ir formuotoja. Ji teikia spintos peržiūrėjimo paslaugas, moko klientus priimti atsakingus sprendimus atnaujinant savo spintos turinį.

Moteris atkreipia dėmesį, kad parduotuvėse gražių rūbų pasirinkimas platus, tačiau svarbu atsakyti į klausimą: ar aš šį drabužį tikrai dėvėsiu?

„Nepulkite pirkti gražios vakarinės suknelės iš naujausios kolekcijos, jei neturite progų jai apsivilkti. Pasvarstykite, ar dažnai lankotės šventėse ar išeinate vakare į miestą. Jei ypatingų švenčių netolimoje ateityje nenusimato, ši suknelė jūsų spintoje tik užims vietą“, – pataria G. Navickaitė.

Tvari mada neprivalo būti brangi ir nebūtinai reikalauja daug išlaidų. Neišlaidaujant galima apsipirkti ir dėvėtų drabužių parduotuvėse – tai dar gamtai draugiškesnis variantas.

„Mane džiugina, jog pakartotinis vartojimas vis populiarėja, ypač tarp jaunimo. Dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti išskirtinių daiktų ir taip prikelti drabužį antram gyvenimui“, – pasakoja „Copie“ prekės ženklo steigėja.

Kad būtų galima perdirbti

Nenešiojamus rūbus žmonės dažnai išmeta į tekstilės konteinerį, tačiau reikia suvokti, jog tik apie 30% tekstilės gaminių yra perdirbami, o visi kiti nukeliauja į šiukšlyną.

„Nepamirškite, kad nenešiojamus rūbus galite lengvai parduoti arba padovanoti pasinaudoję specialiomis interneto svetainėmis. Taip pat galite pasikviesti savo draugus ir surengti spintos tvarkymo vakarėlį – tai proga ne tik surasti jūsų drabužiams naujus namus, bet ir šauniai praleisti laiką“, – pataria G. Navickaitė.

Šiais patarimais besidalijanti ir spintos redagavimo paslaugas teikianti moteris nori ne tik užsidirbti iš savo teikiamų paslaugų, bet ir keisti požiūrį į rūbų vartojimą, ugdyti naują įprotį pirkti atsakingai, mokyti atrodyti gražiai darant kuo mažesnį poveikį aplinkai. Tokie verslai vadinami socialiniais, jų kūrėjai paprastai kuria vertę ne tik sau, bet ir savo aplinkai – bendruomenėms, tam tikroms visuomenės grupėms.

Daugiau apie socialinius verslus, kurių Lietuvoje randasi vis daugiau, skaitykite čia.