Verslumo tendencijos: daugiau įmonių, mažiau bankrotų, bet verslas smulkėja

2021 m. įregistruotas rekordinis, didžiausias nuo 2000-ųjų naujų juridinių asmenų skaičius – 15.100 – daugiausiai nuo 2000 m. ir 13,1% ar 1.800 daugiau nei 2020 m.

Pirmojo šių metų ketvirčio rodikliai toliau rodo aktyvų naujų juridinių asmenų registravimą: 2022 m. pradžioje Lietuvoje iš viso buvo 258.400 juridinių asmenų – 5.200 ar 2,1% daugiau, palyginti su 2021 m. pradžia.

Romualda Stragienė, Inovacijų agentūros vadovė, pažymi, kad pernai Lietuvos verslas atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius, rado būdų atsitiesti ir net grįžti į priešpandeminį lygį.

„Vieni verslai sugebėjo išspręsti finansinius sunkumus, pasinaudojo valstybės pagalba ir toliau augino pardavimus, kiti net rado verslo nišų ir įsteigė naujas įmones. Smulkių įmonių Lietuvoje daugėja ir nors didesnės įmonės pasižymi didesniu našumu, tačiau žinant, kad smulkus ir vidutinis verslas yra ekonomikos variklis, o tokios įmonės sudaro 99% viso Lietuvos verslo – bendrai augantį verslo poveikį ekonomikai galima vertinti teigiamai“, – nurodo R. Stragienė.

Įmonės smulkėja

Vis dėlto, kaip nurodoma Verslumo tendencijų apžvalgoje, verslumo rodiklių – kad naujų įmonių daugėjo, o bankrotų mažėjo – dinamika dar neatspindi verslumo kokybės Lietuvoje: stebima verslo smulkėjimo tendencija. Kaip nurodo analitikai, tai yra lėčiau augančio ar mažėjančio ekonominio efektyvumo požymis, nes didesnės įmonės dažnai pasižymi gerokai didesniu našumu.

84% Lietuvoje veikiančių įmonių labai mažos – turinčios iki 9 darbuotojų. Trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu įmonės Lietuvoje smulkėja: mažų įmonių dalis ekonomikoje didėja, didelių – mažėja, nurodo Inovacijų agentūra. Pagal ūkio sektorius daugiausia įmonių 2022 m. pradžioje veikė paslaugose (75,7%), statyboje (11,2%), pramonėje (10,7%) ir žemės ūkyje (2,5%).

R. Stragienės teigimu, šiemet verslas turi įveikti naują iššūkį bei prisitaikyti prie sparčiai kintančių geopolitinių ir ekonominių aplinkybių. Ji primena, kad verslui rasti sprendimų, padidinti galimybes augti gali padėti Inovacijų agentūra, nuo šiol teikianti ne paslaugas verslui teikianti ne pagal poreikį, o pagal verslo brandos etapą ir lydėti įmones nuo verslo pradžios iki brandos.

„Tai taip pat yra galimybė ištrūkti iš mažos įmonės spąstų, padidinti verslo efektyvumą ir galiausiai – pakelti bendrą Lietuvos verslumo kokybę“, – pranešime cituojama R. Stragienė.

Didesni pardavimai

Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė, nurodo, kad pernai Lietuvos verslo ir ekonomikos augimui didelės įtakos turėjo atlaisvinti karantino ribojimai ir sparčiai atsigavęs privatus vartojimas.

„Vertinant pagal sektorius, didžiausią poveikį ekonomikos augimui darė pramonė ir paslaugų sektorius, ypač prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla, kuri per pirmąją pandemijos bangą labiausiai nukentėjo, o po jos – labiausiai augo“, – sako J. Kalendienė.

Pasak J. Kalendienės, palankios rinkos sąlygos lėmė, kad pernai Lietuvos įmonių pardavimai vidaus ir eksporto rinkose išaugo beveik penktadaliu – 23% ir siekė net 135 mlrd. Eur. Tai – didžiausias metinis pardavimo pajamų augimas per 2017–2021 m. laikotarpį. 

„Verslams išgyventi ir veikti karantino ribojimų aplinkoje taip pat smarkiai padėjo valstybės finansinė parama, dėl ko turėjome ir mažiau bankrotų“, – pažymi  J. Kalendienė.

Mažiau bankrotų

Taip pat – priešingai negu buvo prognozuota, 2021 m. juridinių asmenų bankrotų skaičius mažėjo: 2021 m. bankrutavusių ar bankrutuojančių buvo 5.100 – tai yra 4.500 arba 47% mažiau negu bankrutavo 2020-aisiais.

„Šis mažėjimas labiausiai sietinas su pandemijos laikotarpiu pradėtu plačiu valstybės paramos verslui priemonių taikymu, kuris pristabdė prognozuotą bankrotų bangą. Vis dėlto pasibaigus valstybės finansinės pagalbos priemonių verslui poveikiui bei atsižvelgiant į ekonomikos recesijos nuojautas ir galimas rizikas, tikėtina, kad bankrotų skaičius augs“, – nurodoma Verslumo tendencijų apžvalgoje.

Neapibrėžtumas 2022 m.

Tarp didžiausių verslą ribojančių veiksnių Inovacijų agentūros analitikai šiemet išskiria prastėjančius verslo lūkesčius karo Ukrainoje kontekste, dėl ko išaugo įmonių, susiduriančių su finansiniais sunkumais, dalis. 

Verslas jaučia karo padarinius tiesiogiai, nes tai sutrikdė pasaulines tiekimo ir logistikos grandines, išbalansavo žaliavų rinką bei paskatino energijos ir kitų prekių kainų augimą. Taip pat išlieka aktualus darbuotojų trūkumo klausimas, kuris šiemet palietė jau visus sektorius.

„Dabar vienas pagrindinių iššūkių naujiems verslams – užtikrinti spartų savo veiklos augimą. Regionuose veikiantiems verslams padėti augti gali Inovacijų agentūros bendradarbystės centrai „Spiečius“, startuoliams – „Startup Lithuania“ paslaugos ir programos, siekiantiems plėstis užsienio rinkose – mūsų teikiamos paslaugos ir konsultacijos tarptautinės plėtros klausimais“, – nurodo R. Stragienė.