Vyriausybė pritarė, kad teikiant paramą Ukrainai, irgi galiotų mokesčių lengvata

Finansų ministerijos parengtame įstatymo keitimo projekto teikime nurodoma, kad dabar nėra sąlygų valstybei kompensuoti – taikyti mokesčių lengvatas – už dalį verslo teikiamos paramos Ukrainoje, o prireikus – ir kitoms analogiškoje situacijoje atsidūrusioms valstybėms.

Todėl Seimui svarstyti skubos tvarka teikiamame įstatymo projekte, numatyta, kad parama būtų pripažįstama ir tais atvejais, „kai ji teikiama Europos ekonominės erdvės valstybėse ir į Vyriausybės sudarytą sąrašą įtrauktose demokratinėse bei teisinėse valstybėse, patiriančiose karinę agresiją ir jos padarinius, įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.“

Pagal dabartinį įstatymą, parama pripažįstama tada, kai ji teikiama Lietuvos paramos gavėjos statusą turintiems asmenims ar sąraše esančioms, patvirtintoms užsienyje įsteigtoms lietuvių bendruomenėms, organizacijoms iš sąrašo, taip pat – Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtoms įmonėms ar organizacijoms, kurių tikslas nėra pelno siekimas.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad pagal dabar galiojantį įstatymą labdarą galima teikti ir Ukrainoje gyvenantiems žmonėms, tačiau esminis skirtumas turbūt yra, kad paramą verslas gali teikti pasinaudojant lengvata būtent per paramos gavėjo statusą turinčius asmenis, – Vyriausybės posėdyje sakė Gintarė Skaistė, finansų ministrė. – Šiuo įstatymo pakeitimu būtų praplėstas paramos gavėjų ratas, per kuriuos būtų galima teikti paramą konkrečiai gavėjams Ukrainoje. Tačiau jau pagal dabartinį galiojantį įstatymą, Lietuvoje veikiantys paramos gavėjo statusą turintys asmenys, tokie kaip „Blue  / Yellow“ ar Maisto bankas, gali teikti paramą iš verslo gyventojams Ukrainoje ir tai bus traktuojama kaip labdara pagal įstatymą. Šiuo pakeitimu tiesiog suvienodinamos sąlygos tarp paramos gavėjų Lietuvoje ir Ukrainoje, ar kitose valstybėse, kurias Vyriausybė galėtų nustatyti nutarimu“.

Taigi, parama tiesiogiai Ukrainai, ne per Lietuvoje įkurtas paramos organizacijas, kad ir į specialiąją Ukrainos banko sąskaitą, formaliai pagal įstatymą nėra laikoma parama, nes paramos gavėjas – ne Europos ekonominės bendrijos šalyje. Daugiau apie tai skaitykite šiame VŽ Premium straipsnyje.

„Kai Lietuvoje įregistruoti paramos gavėjo statusą turintys juridiniai asmenys panaudoja paramą Ukrainai remti, t. y. perduoda Ukrainos subjektams, tarp jų ir nukentėjusiems nuo karo Ukrainos fiziniams asmenims, paramos dalykus – maistą, gėrimus, drabužius, paslaugas ir pan., laikoma, kad tokiu būdu paramos gavėjų panaudota parama yra panaudota pagal LPĮ nustatytą paramos paskirtį. Tačiau pelno siekiančių juridinių asmenų Ukrainos subjektams pervestos lėšos ar perduotos materialinės vertybės pagal LPĮ nuostatas nėra pripažįstamos parama“, – nurodoma įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte.

Skaičiuojama, kad pritarus, jog Ukraina būtų tinkamas paramos gavėjas, ir darant prielaidą, kad paramai išaugus, pavyzdžiui, 5%, biudžeto neteikimai galėtų sudaryti 1,34 mln. Eur; jei paramos apimtis išaugtų 10%, biudžetas netektų 2,7 mln. Eur.

„Atsižvelgiant į karinę situaciją Ukrainoje, labai vertiname tiek Lietuvos verslo, tiek Lietuvos žmonių paramą žmonėms Ukrainoje ir Ukrainos kariuomenei. Šiuo įstatymo pakeitimu norime sudaryti vienodas sąlygas teikti paramą tiek per Lietuvos paramos gavėjus, tiek per paramos gavėjus Ukrainoje“, – sakė G. Skaistė, finansų ministrė.

Pažymima, kad Vyriausybė turėtų patvirtinti ir sąrašą, kuriame būtų nurodytos demokratinės ir teisinės valstybės, esančios ne Europos ekonominėje erdvėje, kurių organizacijoms galėtų būti teikiama parama.

Kol to nėra padaryta – įstatymas dar nėra pakeistas, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra pažymėjusi, kad vertins kiekvieną konkretų atvejį ir remsis protingumo kriterijais – jeigu parama Ukrainai, tai – parama.

„Kol Lietuvoje yra įvesta nepaprastoji padėtis, mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatyme nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, vertins kiekvieną konkretų atvejį ir nestabdys mokestinių lengvatų taikymo dėl formalių neatitikimų, jeigu savo esme suteikta parama tikrai buvo panaudota visuomenei naudingiems tikslams karo Ukrainoje kontekste“, – VŽ nurodė Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė.

VŽ primena, kad už paramos iniciatyvas verslui yra taikoma lengvata pelno mokesčiui – jis mažėja pagal skirtą paramą. Pagal šią galimybę, pelno mokesčiu apmokestinamos pajamos – ikimokestinis pelnas – yra sumažinamos suteiktos paramos suma du kartus. Tačiau yra sąlyga: sumažinimo suma neviršija 40% apmokestinamojo pelno. 

Pagal projektą, įstatymas įsigaliotų nuo 2022 m. balandžio 1 d.