„SME Bank“ jaunoms įmonėms sukūrė palankesnę rizikos vertinimo sistemą

Siekdamas padėti spręsti vieną opiausių SVV problemų – finansavimo trūkumą, – „SME Bank“ pradeda taikyti paprastesnį kredito rizikos vertinimą įmonėms, norinčioms gauti finansavimą.

„Įprastai tradiciniai bankai įmonei suteikia paskolą tik turint ne mažiau nei dvejų metų stabilius finansinius rodiklius. Vertinant šių dienų įmonių vystymąsi ir ekonominę raidą, dauguma įmonių be papildomų investicijų į verslą gali ir nesulaukti dvejų metų. Naujai įsikūrusiai įmonei, kuri neturi bent vienerių metų veiklos istorijos, beveik neįmanoma gauti finansavimo verslo plėtrai ar augimui“, – pasakoja Paulius Jauga, „SME Bank“ Verslo klientų departamento vadovas.

Atsižvelgdamas į tai, „SME Bank“ sukūrė savo klientų vertinimo algoritmą, kuris padeda įvertinti kredito riziką remiantis „SME Bank“ esančios sąskaitos apyvartos informacija, rašoma pranešime.

„Sąskaitos apyvarta indikuoja apie įmonės pardavimus, jų stabilumą ir svyravimus, pardavimų diversifikaciją. Tad remiantis sąskaitos operacijų duomenimis, finansavimas įmonei tampa prieinamas ir neturint ilgesnės veiklos istorijos“, – aiškina P. Jauga.

Sunkiausia jaunam verslui

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal atmetamų SVV paskolų prašymų dalį. Europos Komisijos 2021 m. duomenimis, Lietuvoje yra atmetama 29% SVV paskolų prašymų, o visoje ES – vos 7%. Visą norimą paskolos sumą Lietuvoje gauna tik ketvirtadalis įmonių – gerokai mažiau už ES vidurkį, kuris siekia 71%.

„SVV Lietuvoje sudaro daugiau nei 99% visų įmonių, tad jo klestėjimas kuria didelę pridėtinę vertę valstybei. Visgi šioms įmonėms kur kas sunkiau gauti finansavimą nei stambioms. Joms dažnai trūksta žinių įsivertinant finansavimo poreikį ar pildant paraiškas bei pateikiant dokumentus. Taip pat SVV taikomi per aukšti užstato reikalavimai. Ir nors valstybės taikomų priemonių įvairovė pakankamai didelė, panašu, kad jų neužtenka, nes problema vis dar išlieka labai gaji“, – teigia P. Jauga.

Be to, siekdamos gauti finansavimą, daugelis SVV įmonių kreipiasi tik į vieną ar du bankus ir neišbando kitų alternatyvų. Pasak P. Jaugos, alternatyvūs finansuotojai ir neobankai lanksčiau vertina įmones ir jų skolinimosi galimybes bei turi įvairesnių finansavimo įrankių.

„Taip pat šiuo metu SVV finansavimo situaciją turėtų pakeisti ir Lietuvos finansavimo įstaigoms skirtos Europos investicinio fondo (EIF) garantijos. Šios padeda SVV gauti finansavimą lengvesnėmis sąlygomis. LB 2021 m. spalio mėn. atliktos apklausos duomenimis, EIF garantijomis paremtą finansavimą gavo net 66% prašiusių įmonių. Mūsų atveju, vos per mėnesį pagal EIF priemonę paskolinome 10 mln. Eur, o iš viso su EIF garantija galėsime suteikti 100 mln. Eur paskolų“, – sako P. Jauga.

Gauti pinigų tampa lengviau

Kaip rašė VŽ, Lietuvos banko ir Konkurencijos tarnybos ekspertų analizė parodė, kad dar iki pandemijos 2019 m. SVV paskolų srautas, lyginant su 2016–2017 m. laikotarpiu, smuko trečdaliu, o viena pagrindinių priežasčių – nepakankamas užstatas paskolai gauti.

Mažų ir vidutinių įmonių vadovai, savininkai iki šiol užėję į banką paskolos, namo dažnai sugrįždavo tuščiomis. Tačiau padėtis keičiasi į gerąją pusę. Apie tai, kaip EIF garantijos plačiau pravėrė kreditorių duris, skaitykite čia.