Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba siūlo gerinti SVV kreditavimą

Publikuota: 2021-08-24
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankas (LB) kartu su Konkurencijos taryba baigė tyrimą, skirtą smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) kreditavimui, ir teikia siūlymų padėčiai gerinti.

Tarp jų yra rekomendacijų didinti valstybės pagalbos tikslingumą, tobulinti nemokumo procesus, stiprinti įmonių finansinę atskaitomybę ir kitos priemonės, praneša LB. 

„Kartu su Konkurencijos tarybos specialistais atlikę plačios apimties tyrimą, matome, kad turime erdvės pagerinti SVV finansavimo prieinamumą. Kviečiame verslą, finansų įstaigas, valstybės institucijas ir visas suinteresuotąsias šalis viešai konsultacijai dėl siūlomų rekomendacijų, kurios palengvintų SVV kreditavimą“, – pranešime nurodo Jokūbas Markevičius, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius.

Jurgita Brėskytė, Konkurencijos tarybos vyriausioji patarėja, teigia, kad tyrimo metu buvo atlikta ir galimai labiausiai paveiktų sumažėjusio kreditavimo SVV įmonių apklausa, kurios ne trumpiau nei trejus metus veikia gamybos, paslaugų, prekybos, statybos ir nekilnojamojo turto (NT) ar transporto sektoriuose. 

Apklausa siekta išsiaiškinti, kaip įmonės vertina savo finansinę būklę ir kredito prieinamumą, finansavimo sąlygas ir kitus aspektus.

„Nustatėme, kad dažniausiai šios įmonės finansavimo negauna, nes bankai prastai vertina jų finansinę būklę, jos neatitinka užstato reikalavimų. Įtakos turi ir tai, kad įmonės nepalaiko ilgalaikių dalykinių santykių su finansų įstaiga, nesinaudoja valstybės pagalbos priemonėmis, dažniausiai kreipiasi finansavimo tik į vieną ar dvi finansų įstaigas“, – teigia J. Brėskytė. 

Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba, atsižvelgę į tyrimo rezultatus, pateikė kelių krypčių rekomendacijas, kaip pagerinti SVV įmonių finansavimą. 

Siūloma didinti valstybės pagalbos tikslingumą ir efektyvinti nemokumo procesus. Rekomenduojama kartu su finansų įstaigomis peržiūrėti valstybės garantijų teikimą ir orientuoti pagalbą į tvarias, bet rinkoje finansavimo negalinčias gauti vidutinės ir didesnės rizikos bei mažesnes įmones.

Taip pat siūloma plėtoti valstybės pagalbos priemones, kurioms nereikalingas užstatas iš SVV įmonių, ir atpiginti finansavimą finansų įstaigoms, siekiant sumažinti galutinę finansavimo kainą. Kartu siūloma įvertinti valstybės tarpininkavimo paslaugų tarp SVV įmonės ir kredito įstaigos galimybę, kai finansavimo paraiška atmetama be aiškaus pagrindimo.

Antra rekomendacijų kryptis susijusi su SVV administracinės naštos mažinimu ir įmonių finansinio raštingumo didinimu. Šie siūlymai susiję su siekiu, kad dokumentacijos reikalavimai nebūtų įmonėms trukdis gauti finansavimą.

Pavyzdžiui, siūloma, kad būtų vengiama iš įmonės pakartotinai rinkti informaciją, jei ši jau yra pateikta valstybės registruose. Taip pat siūloma didinti valstybės pagalbos priemonių paraiškų aiškumą ir pritaikyti vieno langelio principą valstybės pagalbos priemonėms administruoti. 

Trečia pasiūlymų grupė skirta didinti įmonių informuotumą apie finansines alternatyvas. Rekomenduojama parengti ir aktyviau skleisti informaciją SVV įmonėms apie finansavimo šaltinių įvairovę ir tinkamą jų pasirinkimą. 

Ketvirta, rekomenduojama stiprinti įmonių finansinę atskaitomybę. Siūloma kurti paskatas SVV įmonėms teikti Registrų centrui finansines ataskaitas, nuosekliai informuoti jas apie finansinių ataskaitų teikimo svarbą siekiant kreditavimo ir galimas pasekmes dėl ataskaitų nepateikimo. 

LB teigia, kad jo ir Konkurencijos tarybos teikiamos rekomendacijos padėčiai gerinti leis ne tik užtikrinti verslo kreditavimo tvarumą, bet ir pritraukti į skolinimo rinką naujų dalyvių. 

„Jeigu rekomendacijos bus neatsižvelgiamos, tai neturėsime progos pajudėti iš vietos, kur esame dabar. Lietuva išsiskiria savo finansavimosi kampu, kad įmonės labai daug finansuojasi iš savo įmonių partnerių, tiekėjų. Beveik lyderiaujame Europoje pagal savo balanse turimus prekybos kreditus, tai yra, skolas tiekėjams, bet esame viena iš tų šalių, kur turi labai nedidelę dalį paskolų“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo J. Markevičius. 

„Mūsų paskolų ir BVP santykis pastaraisiais metais irgi traukėsi, kalbant apie įmones“, – pridūrė jis.

Pasak jo, kai įmonės, negalėdamos pasiskolinti iš kredito įstaigų, skolinasi iš kitų įmonių ar savo tiekėjų, tai „nebūtinai yra visada tvaru“. 

„Situacijai nesikeičiant tas ir išliktų, bet mes vis dėlto norime, kad situacija keistųsi, pati finansavimosi aplinka gerėtų taip, kad įmonės galėtų gauti finansavimą, į mūsų rinką įžengtų nauji rinkos dalyviai, matydami, kad iš tikrųjų čia yra ką kredituoti ir čia ta kreditavimo rizika yra pakankamai žinoma, aiški ir suvaldoma“, – kalbėjo J. Markevičius. 

Tyrimo duomenimis, iki 2019 m. lėtėjančiu tempu augęs kredito įstaigų paskolų įmonėms portfelis tais metais pradėjo trauktis, o pernai, prasidėjus pandemijai, ši tendencija dar labiau sustiprėjo. SVV įmonių paskolų portfelis 2019 m. mažėjo nepaisant tebesitęsusio ekonomikos augimo, o suteiktų naujų paskolų srautas sumenko 28%, palyginti su ankstesnių trejų metų vidurkiu.

Panašiu metu išaugo ir bankų atmetamų SVV įmonių paskolų paraiškų dalis – labiausiai tarp mažų įmonių. Lietuvos banko įmonių apklausos duomenimis, tiriamu laikotarpiu – 2018-2019 m. – buvo atmetama daugiau nei pusė labai mažų įmonių paraiškų. 

Bendras dviejų institucijų tyrimas taip pat parodė, kad net ir panašios kredito rizikos labai mažų įmonių tikimybė gauti paskolą yra reikšmingai mažesnė nei mažų ar vidutinių įmonių. Prastėjant kreditavimo sąlygoms bankuose, įmonės ieškojo ir rado finansavimo alternatyvų.

Iš kredito unijų 2019 m. jos pasiskolino 40%, sutelktinio finansavimo platformų – 92% daugiau nei ankstesniais metais, taip pat naudojosi obligacijų platinimo galimybe – minėtu laikotarpiu tokiu būdu pritraukta 29% daugiau lėšų ir dažniau skolinosi iš kitų ne finansų įmonių.

Analizės duomenimis, pagrindinės prastėjusių SVV įmonių finansavimo galimybių priežastys buvo šios: pirma, dalis bankų atsargiau vertino NT ir statybų bei transporto sektorius dėl, jų vertinimu, augančios šių sektorių įmonių rizikos. Antra, dalis bankų apskritai buvo mažiau linkę rizikuoti, tai yra, rečiau finansavo bet kurios ekonominės veiklos įmones, turinčias prastesnį kredito reitingą.

Trečia priežastis: kai kurie bankai dėmesį nukreipė į veiklos pertvarkymą, padidino palūkanų normas ir juose sparčiai sumažėjo finansuojamų klientų skaičius. Tam įtakos turėjo ir atskirų bankų veiksmai, susiję su reorganizacija ar pasitraukimu iš Lietuvos rinkos. Tiesa, visi šie veiksniai vertinami kaip trumpalaikiai.

Tyrimas taip pat atskleidė šiuos ilgalaikius SVV finansavimo galimybes ribojančius iššūkius: pirma, įmonėms dažnai trūksta tinkamo užstato už paskolas, antra, stinga informacijos apie finansavimo alternatyvas ir valstybės pagalbos priemones, įmonės linkusios kreiptis paskolos tik į vieną ar du bankus, trečia, galimybes pasiskolinti riboja finansų apskaitos trūkumai ir finansinės atskaitomybės stoka.

Atsiliepimų ir pasiūlymų pateiktoms rekomendacijoms laukiama mėnesį iki rugsėjo 24 d. Rudenį Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba įvertins viešos konsultacijos rezultatus ir pateiks konkrečius pasiūlymus dėl SVV finansavimo pagerinimo.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Gazelė“

Gauk nemokamą GAZELĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Keičiasi dalinio palūkanų kompensavimo sąlygos įsigyjantiems transporto priemones

Keičiasi „Invegos“ teikiamos priemonės – dalinio palūkanų kompensavimo reikalavimai dėl paskolų verslui...

Gazelė
2021.09.23
800.000 Eur investicija – Šveicarijoje, startas – Lietuvoje: vartotojai rado be reklamos Premium

Kad iš asmeninio poreikio kilusios paslaugos gali reikėti ir daugiau vartotojų, patvirtina pirmieji...

Gazelė
2021.09.23
Verslas gali kreiptis nemokamų ekspertų konsultacijų, vertė – 1,4 mln. Eur

Labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių atstovai nemokamai gali gauti konsultacijų teisės, finansų, verslo...

Gazelė
2021.09.22
Seimo Ekonomikos komitetas siūlo subsidijas savarankiškai dirbantiems skirti paprasčiau

Nuo karantino suvaržymų nekentėjusiems smulkiesiems verslininkams, dirbantiems su verslo liudijimais, Seimo...

Gazelė
2021.09.22
Augančių startuolių ekosistemų indekse – Lietuvos šuolis per 60 pozicijų Premium

Lietuva besivystančių startuolių ekosistemų indekse per metus iš 80–90 pozicijos pakilo į 20–30, skelbiama...

Inovacijos
2021.09.22
Pamatė segmentą, kur 94% augimas be pastangų, – dirbs rimčiau Premium 4

„Knygos.lt“ stiprina prekybą perskaitytomis knygomis. Kol kiti knygynai į skaitytų kūrinių segmentą neina, o...

Gazelė
2021.09.22
Regionų verslininkams – 225.000 Eur vertės akceleravimo programa

Verslas 13-oje miestų gali registruotis dalyvauti verslo akceleravimo programoje, kuri vyks bendradarbystės...

Gazelė
2021.09.21
Miestas – nedidelis, paslaugos teikėjų daug, bet idėja pasitvirtino Premium

Kai nedideliame mieste yra bent keli panašios paslaugos teikėjai, verslo idėją galima nuvyti šalin nė...

Gazelė
2021.09.21
IRT inovacijoms – 5,3 mln. Eur finansavimas: nuo avataro mokymuisi iki liečiamos hologramos 

12 informacijos ryšių ir technologijų (IRT) projektų skirtas 5,3 mln. Eur finansavimą pagal „Norway Grants“.

Gazelė
2021.09.20
Prekės ženklai: augimui padėjo aiškūs visos komandos tikslai Premium

Kai vadovo tikslas didesnis nei komandos, įmonė liks stovėti vietoje. Aiškus darbų paskirstymas, jų sekimas,...

Gazelė
2021.09.19
Verslą pradėjo nuo garažo – dabar valdo du baldų salonus Premium

Kai nori dirbti sau, neatbaido jokie sunkumai. Net ir tokiame prisigrūdusiame sektoriuje kaip baldų gamyba...

Gazelė
2021.09.17
Apdovanotos Panevėžio apskrities „Gazelės“ 1

Ketvirtadienį Aukštaitijos sostinėje apdovanotos Panevėžio apskrities „Gazelės“ – sparčiausiai augusios...

Gazelė
2021.09.16
Regione trūkstant specialistų, darbdaviai nepamiršta ir etikos nepervilioti Premium

Panevėžio regiono verslas išsprendė pandemijos iššūkius, o dalis įmonių pavertė juos ir proga ūgtelėti.

Gazelė
2021.09.16
Į parodą kviečia „Baltic Fashion & Textile Vilnius“ 

Lietuvos parodų rūmuose „Litexpo“ prasideda tarptautinė paroda „Baltic Fashion & Textile Vilnius“, kurioje...

Pramonė
2021.09.16
Sužinojo, kad mokesčius grąžinti turės per metus: mirk, nemirk, bet grąžink Premium 3

Valstybės pagalbos dėl COVID-19 gavęs verslas atidėjo mokesčius ir finansų srautus planavo ir taip, kad...

Gazelė
2021.09.16
„Invega“ teikia naujas „Startuok“ paskolas jaunam verslui 

Jaunas verslas galės gauti paskolas tiesiogiai iš „Invegos“ pagal naują priemonę „Startuok“. Iki 3 mln. Eur...

Gazelė
2021.09.14
Prasidėjo registracija į „TechHub“ preakceleratorių

Startuolius ir norinčius juos įkurti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia registruotis į...

Gazelė
2021.09.13
Dvigubos subsidijos nepadėjo: 111 įmonių nebeliko per 1.700 darbuotojų Premium

Per 100 socialinių įmonių pandemijos metais susitraukė daugiau kaip 1.700 žmonių. Valstybės parama joms...

Gazelė
2021.09.13
E. parduotuvėms siūlo įsikurti salone be pardavėjų

Internetinė prekyba pandemijos metais tapo aktyvesnė, bet pirkėjų noras pamatyti prekes gyvai niekur nedingo.

Gazelė
2021.09.12
Pirmųjų verslo metų projektai: sukūrė ir 6 kv. m mikronamą 1

Vasara po karantino, kai visi norėjo ištrūkti į gamtą, buvo tinkamiausias laikas pasiūlyti mikronamus...

Gazelė
2021.09.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku