KTU mokslininkai sukūrė „fintech“ rizikos valdymo platformą

Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkai, siekdami padėti bankų ekosistemai lengviau prisitaikyti prie pokyčių, vykdė projektą „Finansinės priežiūros ir Technologinės atitikties mokymo programa Fin-Tech“, skirtą Baltijos valstybių centrinių bankų mokymams, rašoma pranešime.

Pasak doc. dr. Audriaus Kabašinsko, projekto koordinatoriaus Baltijos šalyse, mokslininkų tikslas buvo sukurti „fintech“ rizikos valdymo platformą, kuri padėtų siekti tvarių inovacijų finansų sektoriuje ir užtikrinti šios rinkos reguliuotojų veiklos efektyvumą.

Anot projekto vadovo, santykį tarp bankų ir naujųjų „fintech“ įmonių galima apibūdinti keliais aspektais.

„Visų pirma, centriniai bankai, tarp jų ir Lietuvos bankas, „fintech“ sritį mato kaip reguliavimo ir priežiūros objektą ir aktyviai dirba, kad reguliavimas būtų kuo efektyvesnis. Kita vertus, jie stengiasi pritraukti kuo daugiau „fintech“ verslų į Lietuvą ir į visą regioną. Antra, didieji klasikiniai bankai į „fintech“ verslus žiūri kaip į potencialius konkurentus. Tačiau norėdami sėkmingai konkuruoti, efektyviai prisitaiko prie esamos situacijos ir patys technologiškai tobulėja, kuria atskirus technologinių sprendimų padalinius“, – vardija A. Kabašinskas.

Trečias aspektas, kurį mini docentas, yra tai, kad „fintech“ verslai technologijas ir jų kūrimą mato kaip pagrindinę savo veiklą, jie stengiasi užkariauti rinką arba sudaryti rimtą konkurenciją tradiciniams bankams, tačiau tuo pat metu kuria ir technologinius sprendimus kitiems sektoriaus dalyviams, tarp jų, ir bankams.

Iššūkių yra

„Fintech“ siūlo inovatyvių, individualizuotų paslaugų – tai įvairūs mokėjimai, draudimas, taupymas, konsultacijos ir daugelis kitų finansinių paslaugų, kurios dabar teikiamos greitai, nereikalaujant fizinio kontakto: kone kiekvieną finansinę operaciją dabar galima atlikti iš bet kurios pasaulio vietos.

„Investuok Lietuvoje“ ataskaitos duomenimis, 2020 m. mokėjimai internetu, įskaitant tarpvalstybinius mokėjimus, išaugo visame pasaulyje tiek pagal operacijų skaičių, tiek pagal vertę. Praėjusiais metais per Lietuvos banko mokėjimų sistemą „CENTROlink“ buvo atlikta daugiau nei 81 mln. mokėjimų, o „fintech“ įmonės generavo apyvartą, siekiančią beveik 115,8 mlrd. Eur, rašoma pranešime.

„Mokėjimų apimtys išties didžiulės ir štai čia vienas iš iššūkių – tai pinigų plovimo prevencija. Šiai sričiai valdyti Lietuvoje buvo įkurtas „Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centras“, – aiškina matematikas.

Kitas itin svarbus aspektas – tai duomenų sauga. Pasak A. Kabašinsko, kai kurie „fintech“ spendimai reikalauja visapusiškos informacijos apie klientus, tačiau pagal bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ne visą informaciją leidžiama rinkti ir kaupti, todėl čia itin svarbus vaidmuo tenka priežiūrai ir teisiniam reguliavimui.

„Nors beveik kiekviena veiklos sritis tam tikra prasme yra reguliuojama, tačiau kai kurioms finansų sektoriaus veikloms reikalinga Lietuvos banko licencija. Tai apima šias sritis: kredito ir mokėjimų rinka, finansinių priemonių rinka ir draudimo rinka“, – vardija A. Kabašinskas.

Mokslo indėlis

A. Kabašinsko su kolegomis vykdomo projekto pagrindinis tikslas buvo sukurti platformą, kuri leistų vystyti žinių perdavimą iš akademinio lygmens į priežiūros institucijas, taip pat ir pačiai „fintech“ ekosistemai.

„Per trejus projekto metus partneriai iš Europos išleido apie 100 mokslinių straipsnių, kurie virto  naudingais pavyzdžiais ir buvo pristatyti visiems Europos Sąjungos ir partnerių šalių finansinių rinkų reguliuotojams bei tų šalių „fintech“ ekosistemoms“, – apie projektą pasakoja A. Kabašinskas.

Šiame projekte dalyvavo 28 Europos šalys.

Pasak mokslininko, tikslus pasiekti pavyko, bet efektas bus matomas tik po kelerių metų. Projekto dalyviai – tiek patys mokslininkai, tiek ir centrinių bankų atstovai – tvirtina, kad panašūs projektai turėtų vykti nuolat, nes tai leistų pasirengti naujiems iššūkiams ir žengti koja kojon su technologinėmis naujovėmis.