MITA patarimai startuoliams: įvertinti idėją ir vengti vienišo mokslininko sindromo

Publikuota: 2021-03-06
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Gyvybės mokslų srityje idėjas iki produkto Lietuvoje vysto per 60 startuolių, skaičiuoja Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūra (MITA). Jiems koją pakišti gali ir netinkama idėja, noras viską padaryti pačiam ar finansavimo paieškos klaidos.

„Pastarųjų metų gyvybės mokslų startuolių kūrimosi dinamika nuteikia pozityviai. Nors pasaulinė statistika negailestinga – 9 iš 10 startuolių žlunga, analizuojant jų klaidas, naudojantis mūsų konsultantų patarimais ir dalyvaujant nacionalinėse bei tarptautinėse paramos priemonėse, galite sėkmingai pereiti minų lauką ir tapti dar viena sėkmės istorija iš Lietuvos,“ – pranešime cituojamas Gintas Kimtys, MITA direktorius.

MITA primena, kad iki kovo 14 d. gyvybės mokslų idėjas galima registruoti konkurse  „Wanted: Life Sciences Innovator“ ir konsultuotis su projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ specialistais, o balandį startuos antroji akceleravimo programa „Life Sciences Startup MasterClass“.

Svarbu „atsijoti“ idėją

Pirmieji klausimai, į kuriuos reikia atsakyti yra susiję su tuo, kokią problemą idėja sprendžia, ar ji bus aktuali vienam žmogui, ar milijonams? Taip pat – ar kam nors reikės kuriamos technologijos, produkto ar paslaugos? Jeigu reikės – kam konkrečiai? O kas startuoliui neš pelną, kokio dydžio rinka?

„Kuo daugiau vartotojų yra pasiryžę už kuriamą produktą mokėti pinigus, tuo didesnė yra rinka ir tai – pirmasis įrodymas, kad jūsų idėja yra verta dėmesio. Teisingas ir bekompromisis rinkos įvertinimas yra kritinis momentas ir šiame etape padarytos klaidos skaudžiai atsiliepia vėlesniuose etapuose“, – tvirtina dr. Lina Kisielė, gyvybės mokslų industrijos inovacijų konsultantė. Ji pabrėžia, kad 42% startuolių patiria nesėkmę, nes jų sprendžiama problema nėra pakankamai aktuali rinkai.

Vienišo mokslininko sindromas

23% startuolių patiria nesėkmę dėl netinkamos komandos pasirinkimo arba kompetencijų komandoje trūkumo. Remdamasi savo patirtimi L. Kisielė sako, kad investuojama ne tik į idėją, bet visų pirma – į komandą.

„Labai dažnai susiduriame su situacija, kai stipri mokslinė idėja įstrigusi mokslo fazėje, nes jos laiku neperėmė už verslo vystymą atsakingas komandos narys. Mokslininkui dažniausiai yra įdomi mokslinė, žinių kūrimo dalis — jis ieško mokslinės problemos sprendimo, galvoja apie straipsnius bei patentus, pripažinimą mokslinėje bendruomenėje”, — nurodo L. Kisielė.

Todėl ji pataria dar ankstyvoje startuolio stadijoje pripažinti, kad įmonei reikia ir vadybinių smegenų, ir rankų. Nes mokslininkui, kūrėjui, dažnai sudėtinga imtis tokių darbų, kaip įmonės steigimas, verslo plano rengimas, tvarkyti bendrovės finansus, produkto komercinio veiklos, taip pat – pritraukti investicijų, pristatyti idėją investuotojams, rengti paraiškas finansavimui gauti.

Talentų medžioklė – kuo anksčiau

MITA pažymi, kad gyvybės mokslai – itin tarpdisciplininė sritis, reikalaujanti skirtingų aukšto lygio kompetencijų. Todėl patariama nepamiršti kuo anksčiau ieškoti gerų specialistų, dėl kurių su startuoliais konkuruoja ir patyrusios įmonės.

„Jei kuriate dirbtinio intelekto pagrindu veikiantį radiologijos srities diagnostinį įrankį, akivaizdu, kad komandai bent pradžiai reikės stiprios radiologo, dirbtinio intelekto technologijų specialisto, IT specialisto, vadybininko komandos. O vėliau neišvengiamai prisidės pardavimų, rinkodaros, ryšių su visuomene specialisto ir kiti poreikiai. Taigi, tarpdisciplininė komanda — pagrindinė startuolio stiprybė“, — pavyzdį pateikia L. Kisielė. 

MITA sukūrė neformalią startuolių kompetencijų mainų platformą „Life Sciences Startup Marketplace“.

Vieno tinkamo finansavimo šaltinio nėra

Pagrindine kliūtimi vystant startuolį įvardinamas finansinių šaltinių trūkumas. Jį, pernai „Startup Lithuania“ atlikto tyrimo duomenimis, jaučia net 39 % Lietuvos startuolių.

Inovacijų konsultantas Deividas Petrulevičius pastebi, kad gyvybės mokslų srityje šis iššūkis dėl ilgesnio inovacijos kūrimo proceso dar aktualesnis. Jis pataria pirmiausia įvertinti inovacijos vystymo spartą, kylančias rizikas ir tokiu būdu pasirinkti tinkamiausius finansavimo šaltinius.

„Vieno tinkamo kelio nėra, tačiau pagrindiniai pasirinkimai – privatūs investuotojai arba viešieji finansai, kuriuos taip pat galima derinti tarpusavyje priklausomai nuo to, kaip greitai kuriama inovacija turi ir gali pasiekti rinką. Kreipiantis į investuotojus tikimasi maksimaliai greito rezultato, dėl to svarbu turėti kuo aukštesnį inovacijos išvystymo lygį, taip pat suformuoti stiprią mokslinę ir vadybinę komandą, suplanuoti galutinio produkto vartotojus ir rinkas. Pretenduojant į viešuosius finansus įprastai galima pradėti nuo koncepcijos, tačiau procesas kiek ilgesnis, be to, prašoma pagrįsti, kuo idėja inovatyvi ir grįsta moksliniais, ikiklinikiniais, vėliau – ir klikinikiais tyrimais“, – aiškina D. Petrulevičius.

Nusiteikti ilgam komercializavimui

Pažymima, kad sėkmingoms gyvybės mokslų bendrovėms prireikia 10-15 m., kad jų kuriamas produktas būtų komercializuotas. Tai gerokai ilgesnis laikas nei bet kurio kito sektoriaus vidurkis. 

 „Rizikos pasirinkti klaidingą kryptį, užtrukti ar kaip tik perdėm suskubti augti slypi beveik kiekviename žingsnyje. Gyvybės mokslų sektoriaus startuoliai dėl tyrimų specifikos, kainos ir sunkiau suplanuojamos finansinės grąžos eina per dar didesnį minų lauką,“ – nurodo D. Petrulevičius.

Todėl jis pataria naudotis įvairių Lietuvos ir užsienio ekspertų, akceleravimo ir startuolių augimo programomis. Jos padeda suprasti ir suplanuoti inovacijos augimo etapus ir greitį, pritraukia finansavimo šaltinių, prisideda planuojant intelektinės nuosavybės apsaugos, sertifikavimo, rinkodaros, komercializavimo ir kitus etapus.

Žinių ir patirties stoką galima kompensuoti

Inovacijų vadybininkė Rasa Kulvietienė pritaria, kad norint įdarbinti savo žinias visuomenės poreikiams, šiuolaikiniam mokslininkui nebūtina atsisakyti susidomėjimo krypties – jo gebėjimas eksperimentuoti laboratorijoje gali pasitarnauti ieškant būdų, kaip komercializuoti idėją ir sukurti sėkmingą startuolį.

Ji pataria mokslininkams planavimo įgūdžius išnaudoti ne tik planuojat eksperimentą, bet ir tolimesnį jų rezultatų panaudojimą. Pvyzdžiui, išsigryninus idėją apgalvoti savo būsimo produkto kūrimo etapus.

 „Mokslu grįstiems projektams būdingi 9 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) etapai, tarp jų: koncepcijos, maketo ir prototipo testavimo stadijos. Taip pat reikia įvertinti intelektinės nuosavybės, bioetikos ir kitus leidimus, sertifikavimo, licencijavimo klausimus“, – R. Kulvietienė pataria kreiptis pagalbos į ekspertus ar ieškoti reikalingų kompetencijų komandos narių.

Gauk nemokamą GAZELĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Pamiršo padidinti PVM ribą iki 55.000 Eur, nors Briuselio leidimą gavo  Premium

Tarpuvaldžiu po Seimo rinkimų pasivėlinus gauti Europos Komisijos (EK) leidimą įmonėms nuo šių metų taip ir...

Finansai
05:45
Turgaus prekiautojai ir vėl nusivylę: dirbti dar neleidžia 1

Vyriausybei planuojant jau kitą savaitę leisti veikti prekybos centrų parduotuvėms, o uždarų turgaviečių...

Gazelė
2021.04.14
Nauji savininkai atgaivino merdinčius Alytaus langų gamintojus, investuos dar apie 10 mln. Eur Premium

Vilniaus verslininkai, įsigiję sunkumų patiriančią langų gamybos įmonę Alytuje bei pakeitę jos prekės ženklą,...

Gazelė
2021.04.14
Siūloma mažinti remiamų savarankiškai dirbančiųjų skaičių

Valdžia ketina tikslinti paramos nukentėjusiems savarankiškai dirbantiesiems taisykles. 

Gazelė
2021.04.14
Padvigubino subsidijas: jau gavusios įmonės gaus antrą tokią pat, laukiančios sprendimo – dvigubą iškart 1

Vyriausybė trečiadienį pritarė dabar mokamų subsidijų padvigubinimui. Antrą tokio pat dydžio subsidiją, galės...

Gazelė
2021.04.14
Tiesioginė prekyba pernai paaugo dešimtadaliu  

Lietuvos tiesioginės prekybos asociacijos (LTPA) narių mažmeniniai pardavimai praėjusiais metais išaugo...

Gazelė
2021.04.14
Restoranai ir barai grįžta į darbą: vieni laukia terasose, kiti – žinių dėl Gineso rekordų knygos Premium 4

Lauko kavinių savininkai pasirengę dirbti, vos leis karantino atlaisvinimai. Kai kurie – jau ne pirmą...

Gazelė
2021.04.14
Estiškas pelno mokestis Lietuvoje: didesnėms įmonėms atgaiva, mažosios purtosi Premium 38

Trečiadienį vykstančiame mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikime bus...

Finansai
2021.04.14
Seimas spręs dėl didesnės paramos susikurti darbo vietą 1

Savarankiškai dirbantiesiems žmonėms siūloma leisti dažniau gauti valstybės finansinę paramą darbo vietai...

Gazelė
2021.04.13
Su mokslininkais kuriamo verslo pusmetis: 1 mln. Eur pajamų, didžiųjų lentynos ir investuotojų dėmesys Premium

Kuriant naują odos priežiūros prekės ženklą galima planuoti pritraukti stambų investuotoją, bet netrukus gali...

Gazelė
2021.04.13
EK patvirtino subsidijų pagalbą labiausiai nukentėjusioms įmonėms

Europos Komisija (EK) patvirtino 120 mln. Eur Lietuvos pagalbą įmonėms, ypač nukentėjusioms dėl karantino...

Gazelė
2021.04.12
 VMI primena: kad gautų subsidiją, savarankiškai dirbantieji turi deklaruoti pajamas

Norintieji pasinaudoti viena iš antrojo pagalbos paketo priemonių – subsidija individualiai dirbantiems –...

Gazelė
2021.04.12
Pradėję verslą garaže prie Lentvario, dabar valdo modernią gamyklą Premium 7

Parduoti yra gerai, bet gaminti patiems – dar geriau. Tačiau masto ekonomiją galima pasiekti tik modernizavus...

Gazelė
2021.04.12
Renginių dar nėra, bet bilietų pardavėjai siūlo naujovių Premium

Nors renginiai vis dar uždrausti, tačiau bilietų platintojai yra prie žemos starto linijos. Trūksta tik...

Gazelė
2021.04.10
Startuolis „Guru Pay“: ieškoti investuotojų buvo klaida – geriau dirbti vieniems Premium 2

Finansinių technologijų („fintech“) versle, pasiūlius pinigų pervedimo paslaugas, atrodytų, apsieiti be...

Gazelė
2021.04.09
Naujieji miško viešbučiai: palapinių užimtumas siekia 100% Premium 2

Glampingas – Lietuvoje vis dar populiarėjantis, tačiau užsienyje jau išplitęs neįprastas poilsio gamtoje...

Statyba ir NT
2021.04.08
Žaliųjų technologijų startuoliai sulauks 4 mln. Eur investicijų

Rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“ investicijoms į žaliąsias technologijas plėtojančias įmones numatė...

Gazelė
2021.04.08
Verslui išdalyta 21 mln. Eur lengvatinių paskolų

Iki balandžio 8 d. yra suteikta beveik 21 mln. Eur paskolų ir paskirstyta 37,4 mln. Eur subsidijų nuo...

Gazelė
2021.04.08
D. Matukienė: smulkusis verslas nori aiškių atsakymų dėl atsivėrimo

Vyriausybei trečiadienį atidėjus planuotą visos prekybos atvėrimą, smulkiųjų verslininkų atstovė sako, kad...

Gazelė
2021.04.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku