Jei neuždels starto

Vakar vykusiame A. Armonaitės susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda buvo pažadėta, kad nedelsiant bus pradėtas ir aktyvuotas pirmasis verslui skirtas pagalbos paketas – kitą savaitę verslas gali pradėti teikti paraiškas paramai gauti. Jį sudarys 180 mln. Eur: 150 mln. Eur skirta subsidijoms, 30 mln. Eur — paskoloms.

Ministerijos skaičiavimu, šiuo metu bent 30% apyvartos kritimą patiria apie 94.000 Lietuvos verslų. Jų gyvybingumui išsaugoti ir skiriama valstybės pagalba. Pagal pirmąjį paketą įmonėms, kurių apyvarta krito 30%, numatoma mokėti subsidijas, kurios siektų 25% užpernai sumokėto GPM.

Lengvatines paskolas sumažintomis palūkanų normomis galės gauti verslas, kurių apyvarta sumažėjo ne mažiau kaip 30%. Maksimali paskolos suma galės siekti 100.000 Eur.

Prezidento nuomone, labai svarbu sieti paramą su tuo, kiek įmonės sumokėjo mokesčių, nes tai stiprina pasitikėjimą valstybe ir paremia sąžiningai mokėjusias bendroves labiausiai.

Vasarį verslas turėtų sulaukti antrojo paramos paketo priemonių – EIM vadovė aiškina, kad ministerijos vidiniuose resursuose rado dar 150 mln. Eur. Skaičiuojama, kad su abiem paketais bei su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamomis prastovomis į ekonomiką bus įlieta daugiau nei 500 mln. Eur.

Antrajame pagalbos pakete verslui svarstomos 7 priemonės, viena iš pagrindinių – subsidijos. Papildomos subsidijos būtų teikiamos labiausiai nukentėjusiems verslams, praradusiems 50% ir daugiau pajamų. Taip pat planuojamos papildomos subsidijos savarankiškai dirbantiems.

Šiuo metu savarankiškai dirbantys žmonės gauna mėnesinę 260 Eur išmoką, ministrės nuomone, su tokiais pinigais yra neįmanoma išgyventi. Todėl rasti resursai kreipiami būtent tokiems žmonėms.

„Pati priemonė bus panaši į subsidiją ir bus susieta su sumokėtais mokesčiais, tačiau dar kartą noriu pabrėžti, kad galutinę antro paketo koncepciją suderinsime su socialiniais partneriais, premjere ir paskelbsime viešai netrukus“, – teigė A. Armonaitė. Pasak jos, antrasis pagalbos verslui paketas turėtų startuoti tada, kai bus susiderinta su socialiniais partneriais, Vyriausybe, Europos Komisija.

Įvardijama ir turgavietės mokesčio kompensacija, be to, numatomi vaučeriai medikams ir mokytojams – priemonė, panaši į neseniai pasibaigusią priemonę „Atostogos medikams“, – tačiau ketinama išplėsti joje dalyvaujančių tiekėjų ratą.

VŽ kalbinti labiausiai pandemijos pažeistų sektorių – turizmo, viešbučių, restoranų – atstovai ministerijos pristatytas preliminarias antrojo paketo priemonių kryptis vertina labai palankiai ir žeria papildomų siūlymų, į kuriuos, jų nuomone, reikėtų atsižvelgti toliau dirbant prie šio paketo priemonių kūrimo.

Artūras Vainora, tris viešbučius valdančios UAB „Centrum“ generalinis direktorius bei Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, sako, kad pristatytas preliminarus priemonių paketas jį nuteikė labai optimistiškai.

„Anksčiau skyrė paramą visiems vienodai, nesvarbu, kiek kuri įmonė nukentėjo, o dabar jau bus įvertinta ir kiek kas nukentėjo. Tai labai svarbu“, – kalba verslininkas.

Smulkiųjų atstovai viltingai žiūri į subsidijas, taip pat mažesniems verslams antrajame pakete gali atsirasti ir specialus fondas.

„Dar negaliu komentuoti, kokios konkrečios priemonės dar bus, laukia daug susitikimų, tam tikrų kampų derinimo. Tačiau tai, kas yra ir pirmame pakete, ir antrame, tikrai labai gerai nuteikia. Tik, žinoma, labai reikia greičio, nes, kaip sakau, tos mažos įmonės tuoj išeis per kaminą, bet vertinu tikrai pozityviai“, – sako Dalia Matukienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.

Ji pažymi, kad iš pirmojo pagalbos paketo priemonių smulkieji labiausiai laukia subsidijų, nors jame numatytos ir lengvatinės paskolos – mažosioms įmonėms prisiimti skolą yra per sudėtinga.

Specialiai smulkiems verslams kalbama ir apie fondą, paskolas labiausiai nukentėjusiems verslams, taip pat ir naujo verslo startui, naujų darbo vietų kūrimui.

VŽ nuomone, pirmiausia svarbu, kad visos sumanytos ir ministerijos išvardytos priemonės nevėluotų. Taip pat, kad prieiga prie paramos pinigų verslui netaptų erškėčiais klotu keliu — pirmojo karantino (ne)paramos klaidos turėtų būti atitinkamai įvertintos. Ir, kaip pabrėžia verslininkai, svarbu, kad šįkart parama bus skiriama kur kas tikslingiau — ne visiems vienodai, o konkrečiai pagal praradimus.