Logika, suvyniota į sviestinį popierių

Verslas, ypač smulkiausias, Lietuvoje kenčia ne tik dėl pandemijos ir su ja susieto karantino – užsukti deguonį pasistengė ir VMVT. Ši tarnyba įmonei, gaminančiai riešutų kremą, uždraudė vadintis „Sviestas sviestuotas“, nes tai esą klaidina vartotojus.

Tokiu vardu pasivadinusi mažoji bendrija (MB) jau daugiau nei šešerius metus gamina riešutų kremą ir chalvą. Ir dabar VMVT, arba iki šiol snaudusi, arba neturinti daugiau reikalų, aptiko „vartotojų klaidinimą“. Kaip pasakoja MB atstovai, VMVT gavo skundą, kad el. parduotuvėje naudojamas užrašas „riešutų sviestas“. Ant pakuočių verslininkai jau seniai užrašą pakeitė riešutų kremu, tačiau internete kai kur dar buvo likęs „sviestas“.

Tačiau net ir tai ištaisius tarnyba nenurimo – nusprendusi dar pataršyti smulkiuosius verslininkus, per Kūčias pareiškė, kad ir pats prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“ klaidina klientus. Mat šie, pamatę riešutų kremą, gali pagalvoti, kad tai... karvės pieno sviestas.

Patikėti tuo sunku, tačiau verslininkams gali tekti keisti pavadinimą, logotipą ir kt. — riešutų kremo gamintojai yra įpareigoti iki sausio 8 dienos nebeklaidinti vartotojų, pakeisti jiems jau pažįstamą prekės ženklą. Minėtai tarnybai nenurimus, gali tekti stabdyti įmonės veiklą, o tai reikštų bankrotą: keisti prekės ženklą kainuoja ir laiko, ir pinigų etc.

VMVT meta „kozirį“: jos atstovai aiškina, kad 2017 m. Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, draudžiantį augalinius maisto produktus vadinti atitinkamais pieno produktų terminais. Taip pat pabrėžiama, kad negalima naudoti pieno produktų terminų su augaliniais maisto produktais, t. y. prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“ netinkamas augalinės kilmės produktų grupei ženklinti.

Nebrendant giliau į biurokratines gražbylystes, norisi paklausti: kur VMVT žiūrėjo kelerius metus ir ką bendro įmonės logotipas turi su „vartotojų klaidinimu“?

Į šį VMVT suraizgytą rebusą vakar teko įsitraukti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Jos vadovė Aušrinė Armonaitė rašte minėtai tarnybai priminė, kad perteklinė reguliacinė našta riboja šalies įmonių veiklą, mažina prekių ir paslaugų konkurencingumą. „Už verslo priežiūrą atsakingos institucijos privalo dėti visas pastangas, kad ūkio subjektams keliami reikalavimai (tarp jų ir prekės ženklų naudojimo) būtų motyvuoti, aiškūs, logiški, nuoseklūs ir nedviprasmiški. Todėl atsižvelgdami į toliau išdėstytus faktus prašome VMVT užtikrinti reguliacinės aplinkos aiškumą ir pasiūlyti tam būtinus teisės aktų pakeitimus“, — kreipiasi ministrė.

Ji prašo imtis skubių priemonių, siekiant pagerinti ūkio subjektų veiklos priežiūrą: VMVT papildyti savo interneto svetainę informacija apie prekės ženklams, ypač augalinės kilmės maisto produktų prekės ženklams, taikomus teisės aktų reikalavimus ir atnaujinti kontrolinį klausimyną. Problema dėl uždrausto prekės ženklo jau persikėlė ir į Seimą – šiandien ji bus nagrinėjama Kaimo reikalų komiteto posėdyje.

„VMTV sprendimas dėl MB „Sviestas sviestuotas“ prekės ženklo nustebino ir parodė visiškai nejautrų ir biurokratišką valstybinės institucijos požiūrį į jauno verslo veiklą. Blogiausia, kad tokie sprendimai yra daromi prisidengiant ES direktyvomis“, – sako svarstymą inicijavęs parlamentaras Andrius Vyšniauskas.

Jo nuomone, neteisingai interpretuodama direktyvą, tarnyba tai, kas taikoma produkto pavadinimui, pritaiko ir prekės ženklui.

„Kita vertus, tarnyba kartu pasako, kad įmonės pavadinimą „Sviestas sviestuotas“ galima naudoti ir netgi jį rašyti ant produkto pakuotės. Tokiu būdu pati VMVT įneša daug sumaišties dėl galimų tolesnių precedentų, nes yra gausybė įmonių ir prekės ženklų, kurie turi panašias pavadinimų konstrukcijas“, – stebisi parlamentaras.

Skirmanta Balsevičienė, advokatų kontoros „iLAW“ vyresnioji teisininkė, mano, kad prekės ženklą išsaugoti pavyks.

„Buvo tik pareikšta, kad „Sviestas sviestuotas“ klaidina visuomenę, bet nepateikta įrodymų, kad visuomenė buvo suklaidinta, neatlikta jokių apklausų, ar tas prekės ženklas vartotojus klaidintų“, – teigia ji. Pasak teisininkės, ir pačiame ES reglamente nurodoma, kad gali būti taikomos išimtys, jei produkto pavadinimas yra tradiciškai susiklostęs. O čia net ne pavadinimas, o prekės ženklas.

VŽ primena, kaip prieš kurį laiką, kovojant su tabaku, jau buvo prieita iki visiško absurdo, uždraudžiant prekiauti kosmetika ar drabužiais su „Marlboro“ ar „Camel“ prekių ženklais. Tada pasižymėjo Tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Panašu, kad dabar VMVT yra pasirengusi paleisti džiną iš butelio – po kirvuku turėtų gulti obuolių sūris, sviestinis popierius, gilių kava etc. Iš tikrųjų ne vartotojai yra klaidinami – verslo prievaizdai persistengia, nesiliaudami smagintis kaišiodami pagalius į ir taip sunkiai judančio verslo ratus.