Bėdos dėl netinkamo prekės ženklo pasiveja ir po kelių metų veiklos

Šiemet bent keli smulkieji pasidalino istorijomis, kaip nustebo sužinoję, kad prekės ženklo, kurį kūrė ir pritaikė verslui, naudoti negali. Priežastys – skirtingos, bet pagrįstos ir suprantamos, tik smulkieji prasitaria nežinantys, ką daryti ir kur rasti lėšų įrodinėjimui, kai šiemet ir taip reikia galvoti, kaip verslą išlaikyti.

Sviestas klaidina vartotoją

Įvairių rūšių riešutų ir saulėgrąžų kremus gaminanti MB „Sviestas sviestuotas“ prieš Kūčias gavo Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (VMVT) pranešimą, kad jų prekės ženklas klaidina vartotojus, todėl nuo sausio 8 d. jį draudžiama naudoti. „Per 6 metus „Sviestas sviestuotas“ jau tapo gana žinomu prekės ženklu. Su kolege kūrėme jį palengva, vis kažką patobulindamos, pakeisdamos. Dabar turime mėnesį laiko ir privalome viską pradėti nuo nulio. Pinigų tam toks smulkus verslas kaip mūsų neturi. Todėl nežinome, kaip elgtis toliau – ar laikinai verslą stabdyti, ar pasitelkti teisininkus ir bandyti ginti savo prekės ženklą“, – VŽ sakė Dovilė Stonė, įmonės bendraturtė.

nuotrauka:: 1

Kiek kainuotų sukurti naują prekės ženklą, ji sakė bijanti net pagalvoti – kalba eina apie ne vieną tūkstantį eurų, nes tai – ne tik naujas pavadinimas, bet ir pakuočių dizainas, etikečių gamyba, produkcijos perpakavimas, reklama. Kaip paaiškina VMVT, sprendimas neleisti naudoti prekės ženklo „Sviestas sviestuotas“ priimtas dėl to, kad jis neatitinka Europos Sąjungos reglamento, kuris nurodo neklaidinti vartotojų.

„2017 m. Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, draudžiantį augalinius maisto produktus vadinti atitinkamais pieno produktų terminais. Šis teisinis reglamentavimas galioja jau beveik treji metai ir maisto produktų gamintojams ši nuostata nėra naujiena, jie turėjo pakankamai laiko peržiūrėti savo gaminamų gaminių asortimentą ir pakoreguoti augalinės kilmės maisto produktų ženklinimą naudojant kitokius teisės aktuose siūlomus atitikmenis, kaip kremas, gėrimas, užtepas ar pan.“, – VŽ aiškina Rita Sadūnaitė, VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė.

Ji nurodo, kad gaminio pavadinimas neprieštarauja teisės aktams, nes produktas pavadintas riešutų kremu, tačiau maisto produkto ženklinimo informacija yra laikoma ne tik pavadinimas, bet visa ant maisto produkto pakuotės ar etiketėje teikiama informacija – tai su maisto produktu susiję žodžiai, duomenys, prekės ženklai, registruotas prekės pavadinimas, vaizduojamoji medžiaga arba simbolis ir kiti.

Daugiau apie šią istoriją skaitykite čia.

Kad prasikalto, sužinojo iš feisbuko

Kiek anksčiau, spalį, Vilniaus MB Makiažo studija sužinojo, kad negali naudoti užrašo „Špaklius“. Tiesa – iš feisbuko ir po kelerių metų veiklos, tad ir tokio užrašo naudojimo.

VKI paskyroje feisbuke buvo paskelbta grožio salono durų su užrašu „Špaklius“ fotografija, šalia – VKI komentaras, kad toks viešasis užrašas yra nelegalus, nesuderintas su savivaldybe, ir įmonės vadovams nurodyta pažeidimą pašalinti.

„Kadangi žodis – mūsų abiejų kūrybos vaisius, norėjome jį apsaugoti – atsakingai žiūrime į smulkųjį verslą, tad bandėme registruoti prekės ženklą. Kadangi paraiška buvo atmesta, bet nuobaudų ar sankcijų, jei naudotume tokią vaizdinę medžiagą, nebuvo, kreipėmės į savivaldybę dėl taisyklių. Gavome atsakymą, kad jei tokia reklama klijuojama iš vidaus – neturime iškabos ant sienų ar markizių „Špaklius“, tik lipdukus, klijuojamus ant langų ar durų stiklo iš vidaus, įstatymo nepažeidžiame“, – tąkart VŽ pasakojo Polina Ruginienė, kartu su Monika Blaveščiūnaite įkūrusi MB Makiažo studiją.

Verslininkės pasirinko kartu su teisininkais ieškoti sprendimų, kaip išsaugoti savo idėją, galbūt – vaizdiniu prekės ženklu.

„Prekės ženklą „Špaklius“ norėjome registruoti 2017 m., tada paraiška buvo atmesta. Kadangi įstatymai nepasikeitė, vaizdinio ženklo su šiuo žodžiu ir dabar negalėtume įregistruoti, kartu su teisininkais nusprendėme vartoti „Paklius“ ir kaip vaizdinį ženklą logotipe pavaizduoti mažą „š“ raidę“, – pasakojo M. Blaveščiūnaitė.

nuotrauka:: 2 right

Audrius Valotka, Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovas, VŽ tada paaiškino, kad praktika, jog pirmiausia VKI paskelbė įrašą feisbuke, o tik vėliau pranešė tiesiogiai įmonei, nėra įprasta – taip nutiko dėl atsitiktinumo.

„Tai buvo gryniausias techninis dalykas. Kadangi dabar neaiškus COVID-19 laikotarpis, visiems darbuotojams esu nurodęs, kiek galima dirbti nuotoliniu būdu, – sako A. Valotka. – Tokie raštai visada siunčiami su mano parašu, – dar šlapiu rašalu ant popieriaus nuskenuojami. Tą raštą paruošė, pasirašiau jį ir padėjau. Feisbuką tvarkantis žmogus tą raštą nuskenavo ir parašė tą žinutę – techninis dalykas, paruošti raštai įprastai neguli savaitėmis. Taip nutiko dėl organizacinių dalykų, nėra tvarkos, kad, kaip koks Trumpas, valdytume pasaulį per tviterį. Procedūros valstybės institucijose sutvarkytos.“

Kalbėdamas apie konkrečią situaciją, jis nurodė, kad kalbos inspektoriai, tikrinimo metu radę netaisyklingų užrašų, visada patikrina, ar jie – registruotas prekės ženklas. Inspektorė pamatė, kad Patentų biuras yra atmetęs paraišką būtent todėl, kad yra žargoninis žodis. Kadangi reklama vertinama savivaldybėje, inspekcijos  žiniomis, užrašas patvirtintas nebuvo.

A. Valotka tada patarė, kad verslas, turintis abejonių dėl pavadinimo, iškabos, kreiptųsi pasikonsultuoti į VKI ar Valstybinę lietuvių kalbos komisiją.

Daugiau apie šią istoriją skaitykite čia.