Populiariausios pagalbos verslui priemonės – paprasčiausios, ekspertai ragina pagalbą diferencijuoti

Publikuota: 2020-12-26
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Dažniausios pagalbos priemonės, kuriomis gelbėjosi verslas, buvo paprasčiausios, pavyzdžiui, mokesčių atidėjimas. Dalimi jų nesinaudota dėl sudėtingų biurokratinių procedūrų, rodo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atliktas tyrimas.

Tyrimo duomenimis iššūkių pasinaudoti sudėtingomis priemonėmis kilo SVV, o mažiausių ir vidutinių įmonių skolos pastebimai augo. Nepaisant valstybės paramos išsaugoti darbo vietas, darbuotojų skaičiaus susitraukimo neišvengta – labiausiai pramonėje, statybose ir NT.

Dėl skirtingo pandemijos poveikio verslui, ekspertai ragina diferencijuoti pagalbos priemones, priklausomai nuo įmonės veiklos vietos, sektoriaus ar dydžio. Patys verslo atstovai pastebi, kad priemonės buvo orientuotos į SVV, o didelėms įmonėms jomis pasinaudoti galimybių būta mažiau. Taip pat jie užsimena, kad valstybė galėtų padėti ne subsidijomis, o ilgalaikį poveikį turinčiomis priemonėmis – beprocentinėmis paskolomis ir garantijomis.

„Užklupus pirmai pandemijos bangai, buvo priimti sprendimai dėl paramos priemonių, kurių tikslas – kuo skubiau amortizuoti neigiamą poveikį. Tyrimas nagrinėja kaip efektyviai buvo pasinaudota pagalba ir su kokiais jos trūkumais susidūrė verslas. Atlikto tyrimo išvados ir rekomendacijos gali padėti ne tik efektyviau skirstyti paramą antros pandemijos bangos metu, bet ir padėti Lietuvos verslui sklandžiai išeiti iš pandemijos, išsaugojus konkurencingumą tarptautinėse rinkose“, – pranešime spaudai cituojamas dr. Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius, vienas tyrimo autorių. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

nuotrauka:: 1 left

ISM tyrimo duomenimis, smulkusis verslas negebėjo pasinaudoti valstybės pagalbos priemonėmis, kurios buvo pernelyg komplikuotos, biurokratiškos ir lydimos ilgo administracinio proceso.

Todėl įmonės buvo linkusios naudotis paprasčiausiomis ir minimalių pastangų reikalaujančiomis valstybės pagalbos priemonėmis – prastovų kompensacijomis, VMI, „Sodros“ mokesčių atidėjimu.

„Anot įmonių vadovų, dauguma valstybės paramos priemonių buvo labai siauros, per daug susmulkintos, buvo per daug sudėtingų ir perteklinių biurokratinių reikalavimų, per griežtas ribojimas laike“, – nurodoma pranešime spaudai.

Patogiausia – atidėti mokesčiai

Tačiau tyrimo interviu dalyje įmonių vadovai teigiamai vertino patį valstybės pagalbos priemonių faktą, o ypač daug teigiamų atsiliepimų sulaukė mokesčių mokėjimo atidėjimo priemonė.

nuotrauka:: 2 right

„Ji turėjo paprastą taikymo tvarką, ja buvo galima pasinaudoti nuotoliniu būdu, todėl ja pasinaudojo didžioji dauguma apklaustųjų. Tačiau, verslo asociacijų atstovai pažymėjo, kad valstybės institucijos turėtų atidžiai stebėti ar tam tikrose įmonėse pastoviai besikaupiančios mokesčių skolos signalizuoja ilgalaikes verslo tęstinumo problemas, tada atitinkamai laiku pasiūlyti tokių skolų restruktūrizavimo priemones, pavyzdžiui, konvertavimą į ilgalaikes beprocentes paskolas, obligacijas ar įstatinį kapitalą“, – nurodo Egidijus Kundelis, ISM doktorantas, vienas tyrimo autorių.

Darbuotojų mažėjo pramonės, statybų, NT turto sektoriuose

Pažymima, kad nepaisant valstybės suteiktos paramos darbo vietų išlaikymui, bendras dirbančiųjų skaičius pandemijos laikotarpiu sumažėjo ir išliko žemesnis, palyginti su pernai metų atitinkamais mėnesiais.

Autoriai nurodo, kad remiantis „Sodra“ viešai skelbiamų duomenų analize, galima teigti, jog didesnis kritimas užfiksuotas apdirbamosios pramonės, statybų, nekilnojamojo turto sektoriuose.

Per 2020 m. 9 mėnesius darbuotojų skaičius įmonėse ypač krito Marijampolės, Klaipėdos, Tauragės apskrityse, pasižyminčiose didesniu veikiančių įmonių skaičiumi, lyginant su 2019 m. atitinkamais mėnesiais.

„Dėl vykstančių verslo permainų pandemijos laikotarpiu augo darbuotojų skaičius IT sektoriuje ir stambiose įmonėse. Vadinasi, jos gauna papildomų užsakymų, ieško darbuotojų, kad juos galėtų įvykdyti. Tuo tarpu mažose įmonėse darbuotojų skaičius iš pradžių sumažėjo, po to atsistatė, kas indikuoja, kad įmonės paslankios ir reaguoja į pokyčius ekonomikoje. Nerimą kelia darbuotojų skaičiaus mažėjimas vidutinėse įmonėse – skaičius mažėja ir neatsistato.  Tokia situacija gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių mūsų ekonomikai per vartojimo sumažėjimą“, – komentuoja prof. dr. Valdonė Darškuvienė, ISM dėstytoja, mokslininkė, atlikto tyrimo vadovė.

Formuojasi nemokumo problemos

Lietuvos įmonių duomenų analizė, remiantis „Creditinfo“, parodė jog pandemijos laikotarpiu ir po jo drastiškai augo pradelstų skolų sumos iki 49 mln. Eur 2020 m. III ketv. pabaigoje, palyginti su 9,8 mln. Eur tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Nors bendra verslo situacija nerodo didelių neigiamų pokyčių.

Anot tyrimo autorių, verslo nemokumo problemų formavimosi pasekmes galima bus patirti jau kitais metais. Per 2020 m. pirmus 9 mėnesius įmonių pradelstos skolos ypač augo mikroįmonėse, kurios turi iki 10 darbuotojų.

Vertinant situaciją apskrityse, pradelstų skolų augimu ypač išsiskyrė Klaipėdos apskritis – pradelstos skolos augo 4,5 karto iki 18,2 mln. Eur 2020 m. III ketv. pabaigoje, palyginti su tuo pačiu 2019 m. ketvirčiu. Vilniaus apskrityje pradelstos skolos augo 6 kartus iki 12,1 mln. Eur tuo pačiu laikotarpiu.

nuotrauka:: 3 left

„Vienas iš tyrimo etapų, interviu su verslų atstovais, atskleidė, kad mikroįmonės susiduria su savo vidiniais apribojimais – jos mažos, turi nedidelį veiklos mastą, uždirba sąlyginai mažą pelną, todėl jautriai reaguoja į pasikeitusias išorines aplinkybes. Didžiosios įmonės yra ganėtinai atsparios ir matome, kad jų pradelstos skolos yra ganėtinai stabilios. Tyrimas atskleidė, kad sunkumų patiria ir vidutinės įmonės. Jų veikloje matome svyravimą, kuris indikuoja, kad patiriant sunkumus imtasi veiksmų – griežtų pinigų srauto valdymo priemonių, galbūt pasinaudota valstybės pagalbos priemonėmis“, – pranešime spaudai cituojama prof. dr. V. Darškuvienė.

Parama turėtų būti skirtinga

Profesorė nurodo, kad pandemija verslą paveikė skirtingai, todėl ir parama turėtų būti diferencijuota pagal veiklos vietą, sektorių yra dydį.

„Regionuose didesnis dėmesys turėtų būti skirtas darbo vietų išsaugojimui. Stambiam verslui aktualus konkurencingumo didinimas ir t.t.“,  – rekomenduoja V. Darškuvienė.

Dr. Siuzana Ščerbina-Dalibagienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nemokumo klausimų ekspertė, viena tyrimo autorių sako, kad šiemet nemokumo procesų augimo Lietuvoje nepastebėta, priešingai – jų pradėta žymiai mažiau nei praėjusiais metais.

nuotrauka:: 4 right

Anot jos, tai lėmė laikino nemokumo procesų inicijavimo pristabdymas ir valstybės pasiūlytų pagalbos verslui priemonės, kurios buvo skirtos darbo vietų išlaikymui ir įmonių likvidumo palaikymui.

Pasigenda pagalbos stambiam verslui

ISM universiteto mokslininkų atliktas tyrimas gruodžio 16 d. buvo pristatytas Lietuvos pramoninkų ir Lietuvos verslo konfederacijų atstovams, Lietuvos banko ir kitų finansinių institucijų ekonomistams, finansų ekspertams, įmonių vadovams.

„Diskusijos metu pažymėta, jog įmonės, ypač statybų sektoriuje, susiduria su papildoma pertekline našta dėl papildomų garantijų pateikimo tiek vykdant viešųjų pirkimų procedūras tiek įgyvendinant jau laimėtus projektus ir tas ilgam laikotarpiui užšaldo reikšmingas įmonių apyvartinio kapitalo sumas. Tad siūloma valstybės pagalbos priemone galėtų būti laikinas tam tikrų garantijų atsisakymas, jų sumažinimas arba užsakovams suteikiamos valstybės garantijos, kai paslaugos teikėjas yra patikima įmonė“, – nurodo V. Darškuvienė.

Kaip nurodoma pranešime, diskusijos dalyviai pažymėjo, kad didžioji paramos dalis skirta smulkiam ir vidutiniam verslui, stambusis verslas sugebėjo mažiau pasinaudoti teikiama valstybės parama.

Taip pat gamybos įmonių atstovai pažymėjo, kad Lietuvos mastu stambus verslas yra „mikro“ verslo dydžio vertinant tarptautiniu mastu. Tad kitų valstybių taikytos paramos priemonės savo šalių stambioms verslo įmonėms neišvengiamai silpnins Lietuvos įmonių tarptautinį konkurencingumą ir neigiamai paveiks Lietuvos eksportą ilguoju laikotarpiu.

Nurodoma, kad verslo atstovai išreiškė ir pageidavimų, kad valstybės parama galėtų būti labiau orientuota ne į subsidijų, kurios skirtos trumpalaikei COVID-19 pandemijos sukelto neigiamo šoko amortizacijai, bet į ilgalaikių beprocenčių paskolų bei garantijų teikimą. Tokios skirtos ilgalaikėms investicijoms, transformacijai, plėtrai, naujų eksporto rinkų užkariavimui, kurios galėtų būti susietos su stabilia įmonės situacija – pardavimo pajamomis ar pelnu – praeitu laikotarpiu, augimo ir plėtros galimybėmis ateityje.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Gazelė“
Dešimtys tūkstančių raštiškų paklausimų VMI: verslui taip saugiausia Premium 1

Mokesčių įstatymai painūs, o oficialūs jų komentarai, kuriuos teikia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), –...

Finansai
05:45
Niekada nesakyk niekada: kaip miestietis kaime iš obuolių verslą sukūrė Premium 4

Verslą galima sukurti lygioje vietoje ir net neturint apie jį specifinių žinių – tai patvirtina Mindaugo...

Gazelė
2022.05.26
Kainų šokas parduotuvėse: mažesni kiekiai, sėkmė vietos gamintojams Premium

Ryški infliacija ir karas Ukrainoje neabejotinai koreguoja vartotojų nuotaikas ir nusiteikimą išlaidauti.

Prekyba
2022.05.26
Infliacija perskirsto turtą: kas vakar buvo vargšas, šiandien – turtuolis ir atvirkščiai Premium 11

Daug kalbama apie žalingą infliacijos poveikį, jos padarinius, it pelių graužiamas santaupas, tačiau kainų...

Finansai
2022.05.26
Pilnėjantys restoranai – tik pagražintas atspindys, realybėje – gresiantys bankrotai Premium 2

Kredito rizikos vertinimas rodo, kad maitinimo sektoriaus įmonių padėtis per metus šiek tiek gerėjo, dalis...

Prekyba
2022.05.26
IT specialistė kaime rado laimę: sukūrė tradicinį verslą, bet kitaip Premium

Sostinė siūlo apsčiai galimybių, tačiau vis daugiau šeimų ją palieka ir keliasi gyventi į kaimą. Nors...

Gazelė
2022.05.25
Jauno verslo formulė: rėmėsi mokslu, augo 10 kartų ir neatsigina investuotojų Premium

Kosmetikos ir odos priežiūros priemonių prekės ženklas „Math Scientific“ antraisiais metais šovė į viršų 10...

Gazelė
2022.05.24
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 13

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
Verslas sukūrė platformą „Svetingi.lt“: kaip pakviesti vakarienės ukrainiečius ir prasmingai įtraukti darbuotojus Premium

Verslas ir visuomenė nuo pat karo Ukrainoje pradžios vasario 24 d. skyrė visokeriopą paramą: kuriam laikui...

Gazelė
2022.05.23
Seime svarstomas draudimas skirti 1,2% GPM biudžetinėms įstaigoms

Iš valstybės biudžeto išlaikomus vaikų darželius, mokyklas, bibliotekas ar gydymo įstaigas, taip pat garažų,...

Finansai
2022.05.22
Į dviračių saugyklas Tauragėje investuota per 700.000 Eur 24

Tauragėje pradėjo veikti dviračių saugyklos. Panašūs darnaus judumo projektai pasaulyje – ne naujiena,...

Gazelė
2022.05.22
Saulę įdarbino per 1.000 įmonių: domisi ir smulkiausieji 1

Lietuvoje saulės elektrines įsirengę maždaug 1.100 įmonių, o didėjant sąskaitoms už elektros energiją,...

Gazelė
2022.05.22
„Invega“ primena: finansavimo galimybės rizikingam, bet visiems naudingam verslui

Socialinis verslas ir socialinio poveikio projektų vykdytojai gali pasinaudoti ir valstybės pagalba –...

Gazelė
2022.05.22
Kaip auginti verslą: 13-oje „Spiečių“ praktinė verslo akceleravimo programa

13-oje Lietuvos miestų veikiančiuose „Spiečiuose“ gegužę ir birželį prasideda verslo akceleravimo programa,...

Gazelė
2022.05.21
Kai verslininkai „apvalgo“ prie stalo sėdinčius kolegas Premium 2

Nuslėptais mokesčiais ne tik apvagiama valstybė, bet ir sukuriama nesąžininga konkurencija. Ypač didelis...

Gazelė
2022.05.21
Kodėl šparagai naudingesnis verslas negu auginti braškes Premium

Smidrų, dažniau vadinamų šparagais, augintojų skaičius kasmet auga. Darbo su šia daržove į valias, tačiau...

Gazelė
2022.05.20
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 6

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
Efektyvus įsigijimas: kaip „Rivilė“ pasiekė startuolio spurto į sparčiausiai augusių Europoje sąrašą Premium

Trisdešimtmetį veikiančios įmonės sukaupta patirtis ir žinios kartu su nauju požiūriu į darbuotoją ir klientą...

Gazelė
2022.05.19
„Invega“ paskolos itin daug susidomėjimo iš vežėjų nesulaukė Premium

Pirmadienį baigėsi terminas teikti paraiškas „Invega“ teikiamoms lengvatinėms paskoloms apyvartinėms lėšoms...

Logistika
2022.05.19
Užderėjo startuolių sandorių: ko reikia Lietuvai, kad galėtų pasileisti plaukus Premium

Rekordiniais 2021 m. lietuviški startuoliai pritraukė daugiau nei 430 mln. Eur investicijų, tačiau šie metai...

Inovacijos
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku