Parama verslui: pirmiausia žadėtos paskolos ir subsidijos, bet kuriamos ir naujos priemonės

Iki švenčių tikimasi su Europos Komisija (EK) suderinti ir kuo greičiau paleisti verslui pažadėtas priemones paskolas ir subsidijas. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė užsimena ir apie naujas pagalbos priemones, kurios būtų taikomos labiausiai nukentėjusiems sektoriams. Neatmetama ir verslo prašoma nuomos kompensacijų galimybė.
Papildymai visame tekste.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė pirmadienį spaudos konferencijoje sakė, kad pirmiausia siekiama su Europos Komisija (EK) suderinti suplanuotas paramos priemones paskolas ir subsidijas.
Sprendimai dėl 150 mln. Eur subsidijomis ir 30 mln. Eur paskoloms bus priimti kuo greičiau. Kad galėtume paleisti šias priemones, turime jas suderinti su EK, tai nebuvo padaryta. Į šią spaudos konferenciją atėjau po pokalbio telefonu su EK viceprezidente Margrethe Vestager. Paprašiau aukščiausiu politiniu lygiu padėti kuo greičiau suderinti pagalbos verslui priemones, kad neužtruktume, sakė A. Armonaitė.
Taip pat svarstomos ir naujos priemonės, tarp jų ir nuomos kompensacija.
Ministrė pažymėjo, kad suplanuota 180 mln. Eur paramos verslui suma nėra galutinė, planuojama kad subsidijoms ir paskoloms, taip pat naujoms pagalbos priemonėms, kurios bus numatytos artimiausiu metu, bus skirta apie 230 mln. Eur.
Norėtume kuo greičiau, bet situaciją radome tokią, kokią radome reikia suderinti su Europos Komisija. Dabar pagrindinis mūsų darbas yra toks, tikimės, kad ir ministerijos, pavaldžių įstaigos teiks tam prioritetą ir kuo greičiau verslai galės teikti paraiškas. Tikiuosi, kad iki švenčių suderinsime, kuo greičiau ir tada iškart galėsime paskelbti verslams galimybę pretenduoti į paramą, paklausta, kada verslą galėtų pasiekti parama, sakė A. Armonaitė.
Vertikalios pagalbos priemonės
Anot A. Armonaitės, su Monika Navickiene, socialinės apsaugos ir darbo ministre, derinamos ir kitos priemonės.
Jos veiks stabiliai, ir mes išsaugosime darbo vietas, tvirtino A. Armonaitė.
Jos teigimu, Vyriausybė supranta savo priimto sprendimo dėl sugriežtintų ribojimų galimas ekonomines pasekmes, todėl rengia platų pagalbos priemonių verslui arsenalą.
Suprantame ir tai, kad reikia pasiruošti ne tik dabar pagelbėti verslui, bet ir tam, kaip išjudėti iš karantino, sakė ministrė.
Jos teigimu, greta horizontaliųjų pagalbos priemonių, tokių kaip subsidijos verslams, kurių apyvarta krito 30% ir daugiau, bus diegiamos ir vertikalios priemonės skirtos ypač nukentėjusiems ūkio sektoriams.
Bet dėl jų mes dar turime atskirai padirbėti ir atskirai derinti su EK. Dabar yra svarbiausia paleisti tai, kas buvo žadėta, dėl ko verslas, žmonės turi lūkesčių, sakė A. Armonaitė.
Nuomos kompensacijų nenubraukia
Žurnalistų klausiama dėl pavasarį populiarios kompensavimo už patalpų nuomą priemonės, A. Armonaitė nurodė, kad tokia galimybė yra svarstoma, tačiau sprendimo dar nėra.
Šiandien negaliu pažadėti. Girdėjau ne vieną istoriją, kai verslams, ypač smulkiems, tai padėjo. Bet yra ir kai kurių niuansų, yra ir kitokių istorijų, į kurias reikia atsižvelgti, kalbėjo ji.
Į klausimą, ar valstybė galėtų teiktų pagalbą viešbučiams ir kitoms apgyvendinimo įstaigoms, užsakydama juos žmonėms, kuriems reikalinga saviizoliacija, A. Armonaitė sakė, kad tai sveikatos apsaugos ministro kompetencija.
Lengvatinės paskolos ir subsidijos
VŽ primena, kad darbą baigusi Vyriausybė buvo patvirtinusi kriterijus, kaip bus skiriama parama, ir subsidijų priemonę mažoms ir vidutinėms įmonėms, pagal 2019 m. sumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Įmonės, kurių apyvarta dėl COVID-19 sumažėjo 30% ir daugiau, galėtų gauti neatlygintiną vienkartinę subsidiją, kurios dydis nuo 500 Eur iki 800.000 Eur.
Tačiau subsidijų pinigai įmones galėtų pasiekti nuo 2021 m. sausio vidurio, o paraiškas jos galėtų teikti po Naujųjų, nes dėl šios priemonės schemą dar reikia suderinti su Europos Komisija.
Ankstesnė Vyriausybė buvo patvirtinusi, kad subsidiją galės gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta šių metų kovo-spalio mėnesiais sumažėjo 30% ar daugiau, palyginus su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu.
Ar įmonė atitinka apyvartos sumažėjimo rodiklius, bus nustatoma pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikiamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas. Įmonėms, kurios nėra įsiregistravusioms PVM mokėtojomis, šiuos duomenis reikės nurodyti paraiškoje.
Tuo atveju, kai įmonė yra nauja, kovo 1 d. spalio 31 d. pajamų negavo, jai bus taikomas kitas veiklos apribojimo kriterijus. Jei jos vykdoma veikla yra įtraukta į veiklų, ribojamų dėl karantino paskelbimo, sąrašą, pateikusi paraišką ji galės gauti 500 Eur subsidiją.
Subsidijos dydis sieks 25% nuo įmonės darbuotojams praėjusiais metais sumokėtos ar įskaitytos GPM sumos. Paraiškos bus teikiamos per VMI elektroninę sistemą, joms turėtų būti skirta 150 mln. Eur.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Gazelė
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti