Pasaka apie paramos vežimą

VŽ primena ir akcentuoja – Vyriausybė pertvirtino arba patvirtino dar kartą pirminius kriterijus. Dar kartą – dar tik kriterijus.

Ne pačias paramos priemones, kurias dar gerokai prieš karantiną anonsavo valdžia, kurių laukė ir verslas, nes po pirmųjų suvaržymų kai kurioms įmonėms neaišku, kaip išgyventi žiemą.

Be klišių apie netikėtai žiemos užkluptus kelininkus, galima tik priminti, kad dar rugpjūtį pati Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) skambiai pranešė, jog „dirba, kad antroji banga kuo mažiau paveiktų verslą“. Atrodė, kad ministerija jau turi ne tik A, bet ir B planus.

„Šiuo metu ministerija turi visą priemonių rinkinį, kuris veikia, o kai kurias priemones galėtume greitai pritaikyti naujos bangos metu – taip išvengtume buvusių klaidų ir įvertintume naujus iššūkius“, – pompastiškai rugpjūtį buvo rašoma EIM pranešime spaudai.

Ištisus keturis mėnesius valdininkai džiaugėsi savo sunkiu nudirbtu darbu ir ramiai gurkšnodami kavutę laukė dienos X, kai galės, kaip su klastingu virusu kovojantys medikai, ištiesti tvirtą pagalbos ranką šalies ekonomikai: tik imk „priemonių rinkinį“ ir dirbk. Tačiau, sukakus trečiai karantino savaitei, daliai verslų išvis sustojus, o daliai, kaip sako patys, „dirbant iš idėjos“, Vyriausybėje tvirtinami kriterijai ir atliekami skaičiavimai – kiek pirmu, trečiu, penktu atveju būtų pagalbos reikalingų įmonių, o kiek pinigų yra tame legendiniame paramos vežime, t. y. daroma tai, ką nuo rugpjūčio skelbiasi daranti EIM!

Kaip neprisiminus, kai dar lapkričio 4 d., karantino išvakarėse, ministrų kabinetas nusprendė, kad paramą bendrovės galės gauti atsižvelgiant į dvi sąlygas: įmonės apyvarta per 6 mėnesius susitraukė mažiausiai 30% ir dar 40% bendrovių tame sektoriuje apyvarta irgi sumažėjo bent 30%.

Nei verslas galėjo apsiskaičiuoti, ar galėtų pretenduoti į pagalbą, nei žinojo, kaip dorojasi sektoriaus kolegos ir konkurentai, net ir patys paramos skirstytojai iš valdiškų namų negalėtų pamatuoti 40% „sektorinio“ kriterijaus.

„Galime tokius duomenis išskaičiuoti tik iš PVM mokėtojų, be to, šių metų statistika ne visa, turime remtis senais duomenimis, tad kriterijus tiesiog neveiksnus, siūlome jo atsisakyti ir paramą taikyti plačiau“, – EIM pasiūlymą tada paaiškino Jekaterina Rojaka, laikinoji ekonomikos ir inovacijų viceministrė.

Tada, komentuodama VŽ ministerijos pasiūlymus, ji sakė, kad dėl priemonių dydžių apsispręs Vyriausybė.

„Galutinis sprendimas dėl konkrečių priemonių – lengvatinių paskolų ar subsidijų – priklausys nuo galimo finansavimo – kiek lėšų būtų galima skirti vienai ar kitai priemonei“, – teigė viceministrė.

Kai galiausiai į EIM pasiūlymus buvo atsižvelgta, verslo atstovai Vyriausybei dėkojo už paprastą – 30% – slenkstį. Tačiau neslėpė apmaudo dėl žudikiškai lėto paramos vežimo, kuris labiau tiktų kokiai parodomajai derliaus šventei nei karantino jau įšaldytiems verslams gelbėti. Verslininkams dabar rūpi labai žemiški ir konkretūs paramos priemonių reikalai  – jų dydžiai ir sąlygos, kurių... dar nėra.

Tuo metu, kai Vyriausybė sprendė, kas galėtų gauti paramą, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas susirinko aptarti, kokia galėtų būti ta parama, tačiau kaip buvo migla, taip ir liko.

„Išgirdome, kad norima mažinti subsidijų paramos apimtį – eliminuoti stambias įmones, kuriose dirba daugiau kaip 250 darbuotojų. Kartu norima mažinti paramos intensyvumą nuo 50% iki 25% GPM. Suprantu, kad šito nutarimo tekste nėra, bet verslui būtų svarbu išgirsti jūsų, vis tiek dar kurį laiką vadovausite, nuomonę, ar bus mažinama šios paramos apimtis“, – neslėpdamas susierzinimo į Vyriausybės narius kreipėsi Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, nuotoliniu būdu prisijungęs prie Vyriausybės posėdžio.

„Biudžetas kol kas svarstomas. Paramos dydis ir kriterijai – mes šiandien sakome, kam galėtų būti teikiama parama, o kiek, kokiu dydžiu – sakome remdamiesi šiuo metu turimomis finansinėmis galimybėmis“, – nieko nepasakydamas atsakė Rimantas Sinkevičius, laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras, ir priminė, kad parama bus anksčiausiai kitąmet sausį. Skamba panašiai, kaip medikas pasakytų sunkia koronaviruso forma sergančiam klientui: gydyti pradėsime anksčiausiai po 1,5 mėnesio.

Premjeras Saulius Skvernelis, pasitikslinęs, ar prieštaravimų dėl Vyriausybės tvirtinamų kriterijų nėra, tiesiog „pasiplovė“, abejingai mestelėjęs, kad sunku nuspėti, ką darys nauja Vyriausybė, nes jo vadovaujamos „laikas tiksi į pabaigą“. Lyg įgijus laikinosios statusą automatiškai esi atleidžiamas nuo pareigos dirbti, bet išsaugai privilegijas ir atlyginimus.

Laikinos būsenos apsvaigintų valdininkų nejaudina, kad dėl jų paskelbtų draudimų dalies įmonių sąskaitos nepasipildo pajamomis, nors jau reikės susimokėti ir už pirmojo karantino pagalbą – lengvatines paskolas, atidėtus mokesčius. Labai tikėtina, kad po Seimo rinkimų taip staiga išblėsusio premjero ir ministro entuziazmo padarinys bus pasakos apie pilną paramos vežimą tradiciškai lietuviška pabaiga – liūdnas įrašas bendrovių statistikoje: bankrutavo, pavėlavus valstybės paramai.