Pretenduoti į paramą užteks vieno kriterijaus – 30% susitraukusios apyvartos

Papildymai visame tekste

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino paramos verslui kriterijus, bet dar ne konkrečias paramos priemones, jų dydžius ar sąlygas. Be minėto bent 30% apyvartos kritimo, anksčiau planuota, kad parama būtų skirta tuo atveju, jei dar ne mažiau kaip 40% įmonių atitinkamame sektoriuje apyvarta irgi turi būti susitraukusi bent 30%. Tačiau tokie planai sulaukė aršios verslo atstovų kritikos.

Dabar vienas iš dviejų kriterijų, kad įmonės galėtų pretenduoti į paramą: jos vidutinė vieno mėnesio veiklos apyvarta, skaičiuojant 2020 m. kovo 1 d. – 2020 m. spalio 31 d., palyginti su 2019 m. atitinkamo laikotarpio vieno mėnesio vidutine apyvarta, susitraukė ne mažiau kaip 30%.

Apyvartos pokyčius parodytų VMI PVM deklaracijose pateikti duomenys, o PVM deklaracijų neteikiantiems – paraiškoje deklaruoti duomenys.

Kitas kriterijus, pagal kurį įmonė galėtų gauti paramą, – jos vykdoma veikla yra įtraukta į ribojamų veiklų sąrašą. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, verslas turi atitikti bent vieną iš dviejų kriterijų.

Sąrašas bus sudaromas ekonomikos ir inovacijų, socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais, suderinus su Finansų ministerija ir VMI. Jį tvirtinti turės Vyriausybė.

Numatyta, kad tuo atveju, kai įmonė kovo 1 d. – spalio 31 d. pajamų negavo arba, remiantis VMI deklaruotais duomenimis, neįmanoma nustatyti apyvartos, jai gali būti taikomos priemonės pagal antrąją sąlygą – apribotų veiklų sąrašą – ir priemonių aprašuose nustatyta tvarką, išskyrus atvejus, kai veikla buvo sustabdyta.

Taigi, dingo anksčiau Vyriausybės patvirtintas antrasis kriterijus, kad be 30% įmonės apyvartos susitraukimo, dar ne mažiau kaip 40% įmonių atitinkamame sektoriuje apyvarta irgi turi būti susitraukusi bent 30%.

VŽ primena, kad taikant tik 30% apyvartos sumažėjimo slenkstį – į paramą galėtų pretenduoti 60.000–67.000 įmonių.

EIM anksčiau yra apskaičiavusi, kad 30% apyvartos kritimą patyrė 19.000 įmonių – PVM mokėtojų. Pagal jos prognozę, dar 40.000 įmonių PVM ataskaitų neteikia, nes yra smulkusis verslas. Todėl bendra prognozė, kiek įmonių galėtų gauti paramą tik pagal 30% pajamų susitraukimo kriterijų – 60.000–67.000 bendrovių.

Daugiau apie galimus pagalbos priemonių scenarijus skaitykite čia.

Prašo didesnių subsidijų

Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, nuotoliniu būdu prisijungęs prie Vyriausybės posėdžio, dėkojo už „įsiklausymą į pastabas dėl vieno – 30% kriterijaus“, tačiau užsiminė apie per mažą planuojamą subsidijos dydį – 25% nuo pernai įmonės sumokėto GPM, taip pat – kad iš subsidijų dalybų išbraukiamas stambusis verslas.

VŽ primena, kad Vyriausybė kol kas yra apsiprendusi tik bendrųjų paramos skirstymo kriterijų, bet ne konkrečių jos priemonių. Naujajame paramos pakete, planuojama, kad tos priemonės bus subsidijos ir lengvatinės paskolos.

„Suprantu, kad to nutarimo tekste nėra, bet svarbu būtų išgristi jūsų, vis tiek kurį laiką dar vadovausite, nuomonę“, – į Vyriausybės narius kreipėsi A. Romanovskis.

„Biudžetas yra svarstymo stadijoje. Paramos dydis ir kriterijai – mes šiandien sakome, kam galėtų būti teikiama parama, o kiek, kokiu dydžiu – iš šiuo metu turimų finansinių galimybių“, – sakė Rimantas Sinkevičius, laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras.

Laikinasis premjeras Saulius Skvernelis pridūrė, kad Vyriausybės laikas „tiksi į pabaigą, o kaip bus ateityje, sunku pasakyti“.

„Tobulinti galimybė bus, bet tai bus kitos Vyriausybės prerogatyva, nes tai bus susiję ir su biudžetu. Dabartiniame etape mūsų matymas ir pasiūlymas toks. Atsakant dėl stambiojo verslo, pagalbos priemonės nėra  universalios: vienos tinka labiau smulkiam verslui, kitos – stambiam. Stambus verslas jokiu būdu nėra eliminuojamas, parama susijusi su Paramos verslui fondo įkūrimu, esu įsitikinęs, kad tai labiau tinkama priemonė, bet, žinoma, nauja Vyriausybė galės nuspręsti kitaip“, – sakė laikinasis finansų ministras Vilius Šapoka.

Rūta Vainienė, Prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė, nurodė, kad 6 mėnesių apyvartos skaičiavimas yra per ilgas laikotarpis ir pateikė Latvijos pavyzdį, kad ten skirstant paramą vertinama apyvarta pagal 3 mėnesius iki karantino.

R. Vainienė siūlė „nedetalizuoti termino“.

R. Sinkevičius replikavo, kad siūlomam projektui su 30% apyvartos susitraukimo ar patekimo į apribotų veiklų sąrašą projektui reikia pritarti ir siekiant taupyti laiką, kad būtų galima kreiptis į Europos Komisiją dėl paramos priemonių.

Tam pritarė ir Vyriausybės posėdyje pasisakęs Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, taip pat dėkojęs Vyriausybei už tai, kad paliktas tik 30% apyvartos kritimo kriterijus.

Pagal sąrašą: 55.000 įmonių

VŽ primena, kad EIM yra pateikusi negalutinį, dar derinamą ribojamų veiklų sąrašą. Lapkričio 18 d. EIM pristatytame derinamame sąraše buvo mažmeninė prekyba; keleivinis transportas; apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla (EVRK 55–56); kino filmų rodymas; kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusi veikla; posėdžių ir verslo renginių organizavimas; kitas mokymas (EVRK 85), kita stancionarinė globos veikla (EVRK 87), Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla.

Pagal negalutinį apribotų veiklų sąrašą, paramą galėtų gauti 55.000 įmonių.