„Fintech“ plėtra Lietuvoje keičia ir universitetų programas

Publikuota: 2020-11-22
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuva tampa „fintech“ centru – Globaliame „fintech“ indekse Lietuva užima 4-ą vietą pasaulyje ir 2-ą Europoje. Esminis klausimas, ar čia netolimoje ateityje bus kam užimti laisvas darbo vietas?

Šalyje auga „fintech“ įmonių skaičius, didėja investicijos ir šių įmonių pajamos, auga darbuotojų gretos. Pagal VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2019–2020 metų ataskaitą „The FinTech Landscape in Lithuania“, vien per 2019 m. į šią ekosistemą mūsų šalyje įsiliejo daugiau nei 40 naujų dalyvių, o darbuotojų skaičius padidėjo 30%.

Prognozuojama, kad panašiai sektorius plėsis ir 2020-aisiais, rašoma Kauno technologijos universiteto (KTU) pranešime.

„Taip, pozicija aiški. Aiškūs ir tempai, kokiais šis sektorius plečiasi. Bet ataskaitoje pabrėžiamas ir dar vienas, mano manymu, esminis aspektas kalbant apie „fintech“ vystymą Lietuvoje – tai specialistų paklausa“, – sako docentė Bronė Narkevičienė, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) dekanė.

Sustoti nežada

Panašu, kad tiek šalyje, tiek visame pasaulyje, „fintech“  sektorius auga labai sparčiai. Prie greitos plėtros prisidėjo ir pasaulinė pandemija, kurios metu dar daugiau finansinių operacijų persikėlė į virtualią erdvę – nuo mažmeninės prekybos iki bankininkystės ar finansinių konsultacijų.

Pasak Šarūnės Smakalytės, Finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ vadovės, šiais metais „fintech“ rinka Lietuvoje augs dar 15%.

Dabar tarptautinėje „fintech“ ekosistemoje vyrauja keletas tendencijų: didieji duomenys ir duomenų mokslas, dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis, blokų grandinės. Net ir tradicinės finansų bendrovės persitvarko, skaitmenizuojasi, į savo veiklą integruoja įvairius sprendimus.

Pasak Jekaterinos Bitus, „Swedbank“ startuolių partnerystės vadovės, tendencijos panašios ir Lietuvoje – be šių technologijų šiuolaikinis „fintech“ mechanizmas išties nesisuktų, tačiau specialistė išskiria ne tik šias tendencijas.

„Viena iš svarbesnių tendencijų didiesiems bankams šiandien yra tvarumas bei tvarių verslų finansavimas, nes būtent tai patraukia ir investuotojų dėmesį. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas šią kryptį taip pat akcentuoja, ir galbūt greitu metu sulauksime net „Green Finance” (liet. tvarių finansų) instituto. Dar viena labai svarbi technologija yra atviroji bankininkystė (angl. open banking) – finansinės informacijos, reikalingos produktams ir paslaugoms kurti, dalijimosi sistema, pagrįsta atvirojo ryšio sąsaja (angl. application programming interface, API)“, – vardija J. Bitus.

Pasak pašnekovės, priešingai nei įprastas centralizuotas finansinių duomenų valdymas, atviroji bankininkystė yra pagrįsta skirtingų finansų įstaigų technologiniu tinklu, leidžiančiu joms efektyviau keistis informacija.

Ar bus kam dirbti?

Vien pernai dirbančiųjų „fintech“ sektoriuje skaičius padidėjo nuo 2.600 iki 3.400. Anksčiau minėtoje „Investuok Lietuvoje“ ataskaitoje taip pat nurodyta, kad 97% tyrime apklaustų įmonių planuoja plėsti savo komandą, o 44% ketina samdyti bent 5 naujus darbuotojus.

J. Bitus teigia, kad kvalifikuotų darbuotojų mums trūksta plačiąja prasme ir „fintech“ yra ne išimtis. Pašnekovė pamini ir tai, kad nemažai užsienio įmonių suvilioja Lietuvos ekspertus ir jie savo žinias bei potencialą atskleidžia kitose šalyse, todėl jaunų specialistų rengimas ir įdarbinimas mūsų šalyje rinkoje yra ypatingai svarbus.

Pasak Š. Smakalytės, ne kartą mūsų startuoliai ir didžiosios kompanijos akcentavo kompetentingų darbuotojų poreikį.

„Aukštos kvalifikacijos specialistams šiandien yra sudaromos tikrai puikios darbo sąlygos, o įmonės konkuruoja dėl tokių darbuotojų. Pagal praėjusių metų „FinTech Landscape in Lithuania“ ataskaitą matyti, kad populiariausios sritys, kuriose trūksta specialistų yra šios: verslo plėtra, programavimas, finansai, teisė, kibernetinis saugumas. Kitų metų pradžioje planuojama atidaryti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą, kurio siekis – įgyvendinti Lietuvoje geriausią tarptautinę pinigų plovimo prevencijos praktiką. Tai rodo ne tik finansinių technologijų srities plėtrą, bet ir dar didesnį jos aktualumą visuomenei“, – sako ji.

Reikės kompetencijų gausos

Viešojoje erdvėje jau ne kartą kalbėta, kad „fintech“ trūksta specialistų, išmanančių ne tik naujausias technologijas, įgalinančias kurti pažangius sprendimus, bet ir finansų sritį, rašoma pranešime.

Pasak KTU MGMF dekanės B. Narkevičienės, greta anksčiau minėtų didžiųjų duomenų ir duomenų mokslo, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi, blokų grandinių, t. y. matematikos ir informatikos, turėtų rikiuotis verslo sistemų principų, finansų plačiąja prasme ar finansų etikos ir teisės supratimas.

„Rockit“ ir „Swedbank“ atstovės sąrašą papildo ir dar keliais svarbiais aspektais: Lietuvos „fintech“ bendruomenė sparčiai auga, yra atvira naujovėms bei rinkos kaitai – tai matoma ir tarp Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios keičia ne tik finansinių technologijų vartojimo principus, bet ir darbo kultūrą bei įpročius. Todėl į Lietuvą mielai keliasi ir užsienio kompanijos, kurioms čia yra puiki erdvė veikti ir plėstis.

Kaip teigia Š. Smakalytė, labai svarbu akcentuoti ne tik kvalifikacinius įgūdžius, bet ir žmogiškąsias savybes. Norint dirbti šioje srityje reikia turėti labai atvirą, bet kartu analitinį požiūrį į rinkos kaitą, gebėjimą prisitaikyti prie įvairių pokyčių, o svarbiausia – didelį norą augti, tobulėti ir mokytis iš geriausiųjų.

Žvilgsnis krypsta į universitetus

Akivaizdu, kad norint užpildyti „fintech“ darbo rinkoje atsiveriančią duobę, reikia kažką daryti. Pasak KTU MGMF dekanės B. Narkevičienės, gyvybiškai svarbu ruošti naujos kartos profesionalus, kurie, baigę studijas, tvirtai jaustųsi šiame sektoriuje ir reikšmingai prisidėtų prie vertės kūrimo.

„Minėtoje ataskaitoje teigiama, kad ateinančiais metais tikimasi tarptautinių profesionalų, ieškančių darbo „fintech“  srityje, antplūdžio. Viskas puiku, darbo jėgos ir protų migracija yra natūralus šių dienų globalios ekonomikos atributas. Bet tvirtai manau, kad kompetentingus specialistus, galinčius užpildyti trūkumą, esame pajėgūs ir turime ruošti savo šalyje“, – įsitikinusi ji.

Š. Smakalytė pabrėžia, kad šios srities atstovai labai vertina aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir visada laukia naujų kolegų įsiliejimo į ypač gyvybingą ekosistemą.

„Labai džiugu, kad atsiranda įvairių programų, kurios ne tik ruošia naujus profesionalus, bet ir padeda kitų sričių specialistams persikvalifikuoti. Dar vienas labai svarbus aspektas – konkurencija tarp didelių įmonių dėl geriausių darbuotojų. Todėl šiandien labai aktualu ne tik kalbėti apie rinkos pastiprinimą tinkamus įgūdžius ir žinias turinčiais darbuotojais, bet ir apie kitų specialybių žmonių prisitaikymą prie šios sistemos pokyčių“, – paaiškina „Rockit“ vadovė.

K. Bitus teigimu, labai svarbu, kad universitetai reaguoja į rinkos pokyčius bei naujoves ir jaunajai kartai stengiasi kurti programas, kurios yra nukreiptos į ateities ekonomiką – „fintech“ sritis tik plėsis ir augs, o įgūdžiai, kurių studentai išmoks mokydamiesi, bus naudingi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

„Mūsų fakultetas, reaguodamas į rinkos pokyčius ir vis augančią šio sektoriaus specialistų paklausą, jau šiais metais startavo su „fintech“ specializacija Taikomosios matematikos studentams, o artimiausioje ateityje – jauniems žmonėms bus pasiūlyta nauja bakalauro studijų programa, orientuota į finansines technologijas, – pasakoja B. Narkevičienė.

Gauk nemokamą GAZELĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Aiškėja subsidijų dydžiai: gali tekti grąžinti su palūkanomis Premium

Tebekuriant pagalbos dėl COVID-19 nukentėjusiam verslui priemones, aiškėja subsidijų dydžiai: iki 25% nuo...

Gazelė
2020.11.30
Verslininkų patirtis: šitų klaidų geriau nedarykite Premium 1

Versle klaidų neišvengsi – svarbiausia iš jų pasimokyti. Nors apie pasiekimus kalbėti kur kas smagiau, tačiau...

Gazelė
2020.11.29
Darbuotojo atleidimas turi vykti laikantis įstatymų 2

Išgirsti žinią apie atleidimą nėra malonu. Nors patariama su darbdaviu atsisveikinti draugiškai, tačiau...

Gazelė
2020.11.27
Pasaka apie paramos vežimą 10

Verslas jau norėtų iškrauti pagalbos nukentėjusiems nuo karantino pinigų vežimą, bet jo važnyčiotojai niekaip...

Gazelė
2020.11.27
SVV jau gali kreiptis į alternatyvius finansuotojus pagal atnaujintą „Alternatyvą“ 1

„Invega“ praneša, kad pasirašytos pirmosios sutartys su alternatyviais finansuotojais dėl paskolų teikimo...

Gazelė
2020.11.26
Skolose skęstančią įmonę nuo bankroto išgelbėjo 26-erių darbuotoja Premium 17

Byrančios gamyklos sienos ant jau kadaise sugriuvusių finansinių pamatų – tokį palikimą gavo Raimonda...

Gazelė
2020.11.26
Verslas tikisi, kad jei nueinanti valdžia dėl paramos trinktels durimis, naujoji – atvers langą Premium 4

Trečiadienį Vyriausybė sumažino slenksčius verslui pretenduoti į būsimą paramą – užteks 30% apyvartos...

Gazelė
2020.11.26
Pretenduoti į paramą užteks vieno kriterijaus – 30% susitraukusios apyvartos 9

Į paramą pretenduojančioms įmonėms dviejų finansinių kriterijų barjerą planavusi laikinoji Vyriausybė...

Gazelė
2020.11.25
„Versli Lietuva“: pirmoji banga neišgąsdino, bent antrosios poveikis gali būti stipresnis 2

Antroji viruso banga blogina verslo lūkesčius ir eikvoja sukauptus pelno rezervus, todėl ji gali lemti...

Gazelė
2020.11.25
90% akcijos nebeužtenka: kodėl klientas renkasi rajono parduotuvę, o ne prekybos centrą Premium

Pandemijos situacija privertė verslą pasikeisti. Dalis besikeisdami ieškojo pigesnių ir greitesnių sprendimų,...

Gazelė
2020.11.25
Subsidiją dar gali gauti per 6.000 mikroįmonių

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša išsiuntusi daugiau kaip 6.000 pranešimų labai mažoms įmonėms,...

Gazelė
2020.11.25
Saulės elektrines statosi net tie, kurie neturi kur jų statyti Premium 7

Saulės elektrinių bumas kasmet paaugina jas statančių įmonių skaičių, tačiau pandemija korekcijų nepagailėjo...

Gazelė
2020.11.24
Atnaujino „Alternatyvos“ paskolas – palūkanos iki 7%

„Invega“ praneša papildžiusi „Alternatyvos“ priemonę – smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) iš alternatyvių...

Gazelė
2020.11.24
Eksporto kryptys: kaip judėti 2021 m. Premium

Vieni metai analizės, 280-ies ekonomikų duomenys, daug rūšiavimo filtrų, dar daugiau duomenų ir kokybiniai...

Gazelė
2020.11.24
Subsidijų projekcijos: galėtų gauti 67.000 įmonių, bet yra papildomų sąlygų Premium 8

Vertinant pagal 30% apyvartos susitraukimą, šį kartą paramą gauti pretenduotų dvigubai daugiau įmonių, negu...

Gazelė
2020.11.23
„Fintech“ plėtra Lietuvoje keičia ir universitetų programas

Lietuva tampa „fintech“ centru – Globaliame „fintech“ indekse Lietuva užima 4-ą vietą pasaulyje ir 2-ą...

Gazelė
2020.11.22
Kalėdinės mugės bus, bet kitokios Premium

Kalėdų eglės miestų centruose sušvis ir šiemet, tačiau šventinės mugės keliasi į internetą. Prekybos centrai,...

Gazelė
2020.11.22
Kas vienus motyvuoja, kitiems – priežastis mesti darbą Premium

Jei anksčiau nuotolinis darbas būdavo pateikiamas kaip motyvacinė priemonė, dabar tai daugeliui įmonių tai...

Gazelė
2020.11.21
Apklausa: parama verslui ir žmonėms per antrąjį karantiną turi būti tikslingesnė 13

Valstybės parama verslui per antrąjį karantiną turėtų būti tikslingesnė ir koncentruota į labiausiai...

Gazelė
2020.11.20
K. Meidė: lyderystė krizės metu yra lengvesnė nei štilyje Premium 1

Privalu operatyviai spręsti net ir mažas krizes, nes, nieko nedarant, tai gali atvesti į dar didesnę.

Prekyba
2020.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus