Apklausa: parama verslui ir žmonėms per antrąjį karantiną turi būti tikslingesnė

Publikuota: 2020-11-20
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Valstybės parama verslui per antrąjį karantiną turėtų būti tikslingesnė ir koncentruota į labiausiai nukentėjusius sektorius. Pagalba darbo laikinai netekusiems ar atleistiems žmonėms galėtų likti tokia pat, tačiau irgi nukreipiama tikslingiau, teigia ekonomistai.

Naujienų agentūra BNS paklausė 19-os ekonomikos ekspertų, kokia turėtų būti valstybės pagalba verslui bei gyventojams per antrąjį karantiną. 

5 jų teigė, kad verslui pagalba turėtų būti didesnė, 3 mano, jog tokia pati, kaip ir per pirmąjį karantiną, o 2 manymu – mažesnė. 5 apklaustieji sakė, jog parama turėtų būti diferencijuota pagal sektorius, 1 – galėtų likti tokia pat, bet priemonių apimtis neturėtų mažėti. 

Tuo metu dėl paramos gyventojams 6 ekspertai įsitikinę, kad ji turėtų likti tokia pat, 3 – mažesnė, o dar 3 – didesnė. Be to, 4 ekspertai nurodė, jog priemonės turėtų būti tikslingesnės.

Po vieną ekspertą nurodė, jog turi būti aiškesni ir taiklesni paramos visoms grupėms kriterijai, parama turi būti įvertinta pagal poreikį, arba ji turėtų būti mažesnė darant prielaidą, jog karantinas negriežtės, o ekonomikos nuosmukis bus mažesnis nei per pirmąjį karantiną.

Pagalba verslui turėtų būti nukreipta į labiausiai nukentėjusius sektorius

Ekonomistų vertinimai dėl paramos dydžio išsiskyrė, tačiau beveik visi pabrėžia, kad parama verslui per antrąjį karantiną turėtų būti tikslingesnė ir nukreipta į sektorius, kurių veikla buvo apribota ir kurie nukentėjo labiausiai – apgyvendinimo, maitinimo, SPA, laisvalaikio ir pramogų.

Jonė Kalendienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentė, įsitikinusi, jog parama verslui turėtų būti didesnė, nes dalis įmonių taip ir neatsigavo vasarą, todėl ne tik nesukaupė finansinės pagalvės, bet ir išeikvojo turėtus išteklius. 

„Be to, kad parama turėtų būti didesnė, ji taip pat turėtų būti ir paskirstoma tikslingiau, įvertinant kiekvienos iš priemonių tikslingumą ir efektyvumą“, – BNS teigė J. Kalendienė. 

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko ekonomistas, mano, kad valstybės pagalbos reikia tik santykinai mažai daliai įmonių, todėl ji galėtų būti dosnesnė nei pirmojo karantino metu.

Deimantė Teresienė, Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė, teigia, jog pagalba turėtų būti didesnė, nes valstybės sprendimai yra per lėti ir nepakankami, kad užtikrintų tvarų ekonomikos augimą bei sumažintų krizės poveikį.

Tuo metu to paties VU fakulteto docentė Giedrė Dzemydaitė pabrėžia, jog antroji banga, tikėtina, turės didesnių pasekmių nei pirmoji, dėl to reikia kuo efektyviau pasinaudoti Europos Sąjungos pagalbos fondu.

Nerijus Mačiulis, Banko „Swedbank“ ekonomistas, teigia, jog parama turėtų būti mažesnė, koncentruota ir nukreipta į labiausiai nukentėjusias sritis. Anot jo, pavasarį ir vasarą ji buvo dalinama ne visada atsižvelgiant į šį veiksnį, todėl paramą gavo ir įmonės, šiemet pasieksiančios rekordiškai gerų finansinių rezultatų.

„Šiuo metu aišku, kad karantinas labiausiai paveiks tik kelis sektorius – apgyvendinimo sektorių didmiesčiuose, maitinimo, laisvalaikio ir pramogų paslaugų įmones. Todėl parama turi būti labai koncentruota, nukreipta ten, kur jos labiausiai reikia“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė, taip pat pabrėžia, jog pagalba turėtų būti orientuota į uždarytas ar apribotas veiklas. Be to, parama turėtų priklausyti nuo laikotarpio, kiek veikla buvo apribota, ir nuo prarandamų pajamų.

Tuo metu Aleksandras Izgorodinas, bendrovės „SME Finance“ ekonomistas, sako, kad paramos dydis verslui turėtų likti toks pat, kaip per pirmąjį karantiną, o valstybė turėtų orientuotis į priemones,  pasiteisinusias pirmojo karantino metu – mokestinių įsipareigojimų atidėjimą, lengvatines paskolas, portfelinių paskolų garantijas. Be to, priemonė „Alternatyva“ leido smulkioms ir vidutinės įmonėms gauti finansavimą per alternatyvius finansuotojus.

Priemonės gyventojams turėtų nekisti arba būti taiklesnės

Dalies ekspertų vertinimu, paramos priemonės gyventojams turėtų būti tokios pat, kaip ir per pirmąjį karantiną, tuo metu kiti teigia, jog išmokos neskatina žmonių ieškoti darbo, todėl pagalba turėtų būti skiriama taikliau, atsižvelgiant pirmiausia į netekusius darbo arba finansiškai silpniausius.

Indrė Genytė-Pikčienė, bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė, sako, jog pagalba turėtų būti teikiama žmonėms, tiesiogiai finansiškai nukentėjusiems nuo karantino.

„Po pirmojo karantino (net ne per karantiną, o jau po jo, kai vartojimas staigiai atsigavo) buvo dalinamos netaiklios ir neefektyvios vienkartinės išmokos net tiems visuomenės sluoksniams, kurių karantinas tiesiogiai nepaveikė. Tokių klaidų ir lėšų švaistymo privalu nebekartoti“, – BNS teigė ji. 

Romas Lazutka, VU profesorius, teigia, jog vietoj vienkartinių išmokų vaikams ir pensininkams parama turėtų būti padidinta finansiškai silpnesnėms grupėms.

Tadas Šarapovas, ISM universiteto profesorius, teigia, jog pagalba turėtų būti sutelkta į netekusiųjų darbo rėmimą šiuo metu bei į žmonių perkvalifikavimą ateityje. 

Tuo metu J. Kalendienė sako, kad parama gyventojams turi likti tokia pati – jos reikia praradus darbą ir ligos bei saviizoliacijos atveju, kaip buvo ir per pirmą karantiną. 

Visgi finansų analitikas Marius Dubnikovas mano, jog pagalba turėtų būti didesnė, kadangi to reikalaus didėjantis nedarbas bei darbuotojų perkvalifikavimas. 

Guoda Azguridienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė, teigia, kad nėra svarbu, ar parama verslui ir gyventojams bus didesnė, ar mažesnė nei pavasarį. Anot jos, parinkus aiškesnius ir taiklesnius kriterijus bei greičiau ją paskirsčius, būtų galima pasiekti geresnio rezultato.

„Netaiklus ir nesavalaikis paramos skirstymas kelia papildomų problemų: iškraipo gavėjų lūkesčius, įveda papildomos rizikos ir reguliacinės naštos, neleidžia dirbantiesiems migruoti iš sričių, kuriose nėra darbo, į tas, kurioms reikalinga papildoma darbo jėga“, – BNS teigė G. Azguridienė.

Ji pripažįsta, kad valstybė negali paskirstyti išteklių taip efektyviai, kaip rinka, tačiau išanalizavus pavasario duomenis tikrai galima būtų padaryti geriau.

„Deja, nepanašu kad tokia analize disponuojama, nes viešumoje jos nesimato, o Vyriausybės pasiūlymai dėl naujų kriterijų verslo paramai duomenimis negrindžiami“, – reziumavo analitikė. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą GAZELĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Darbuotojo atleidimas turi vykti laikantis įstatymų

Išgirsti žinią apie atleidimą nėra malonu. Nors patariama su darbdaviu atsisveikinti draugiškai, tačiau...

Gazelė
07:38
Pasaka apie paramos vežimą

Verslas jau norėtų iškrauti pagalbos nukentėjusiems nuo karantino pinigų vežimą, bet jo važnyčiotojai niekaip...

Gazelė
05:45
SVV jau gali kreiptis į alternatyvius finansuotojus pagal atnaujintą „Alternatyvą“ 1

„Invega“ praneša, kad pasirašytos pirmosios sutartys su alternatyviais finansuotojais dėl paskolų teikimo...

Gazelė
2020.11.26
Skolose skęstančią įmonę nuo bankroto išgelbėjo 26-erių darbuotoja Premium 12

Byrančios gamyklos sienos ant jau kadaise sugriuvusių finansinių pamatų – tokį palikimą gavo Raimonda...

Gazelė
2020.11.26
Verslas tikisi, kad jei nueinanti valdžia dėl paramos trinktels durimis, naujoji – atvers langą Premium 4

Trečiadienį Vyriausybė sumažino slenksčius verslui pretenduoti į būsimą paramą – užteks 30% apyvartos...

Gazelė
2020.11.26
Pretenduoti į paramą užteks vieno kriterijaus – 30% susitraukusios apyvartos 9

Į paramą pretenduojančioms įmonėms dviejų finansinių kriterijų barjerą planavusi laikinoji Vyriausybė...

Gazelė
2020.11.25
„Versli Lietuva“: pirmoji banga neišgąsdino, bent antrosios poveikis gali būti stipresnis 2

Antroji viruso banga blogina verslo lūkesčius ir eikvoja sukauptus pelno rezervus, todėl ji gali lemti...

Gazelė
2020.11.25
90% akcijos nebeužtenka: kodėl klientas renkasi rajono parduotuvę, o ne prekybos centrą Premium

Pandemijos situacija privertė verslą pasikeisti. Dalis besikeisdami ieškojo pigesnių ir greitesnių sprendimų,...

Gazelė
2020.11.25
Subsidiją dar gali gauti per 6.000 mikroįmonių

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša išsiuntusi daugiau kaip 6.000 pranešimų labai mažoms įmonėms,...

Gazelė
2020.11.25
Saulės elektrines statosi net tie, kurie neturi kur jų statyti Premium 7

Saulės elektrinių bumas kasmet paaugina jas statančių įmonių skaičių, tačiau pandemija korekcijų nepagailėjo...

Gazelė
2020.11.24
Atnaujino „Alternatyvos“ paskolas – palūkanos iki 7%

„Invega“ praneša papildžiusi „Alternatyvos“ priemonę – smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) iš alternatyvių...

Gazelė
2020.11.24
Eksporto kryptys: kaip judėti 2021 m. Premium

Vieni metai analizės, 280-ies ekonomikų duomenys, daug rūšiavimo filtrų, dar daugiau duomenų ir kokybiniai...

Gazelė
2020.11.24
Subsidijų projekcijos: galėtų gauti 67.000 įmonių, bet yra papildomų sąlygų Premium 8

Vertinant pagal 30% apyvartos susitraukimą, šį kartą paramą gauti pretenduotų dvigubai daugiau įmonių, negu...

Gazelė
2020.11.23
„Fintech“ plėtra Lietuvoje keičia ir universitetų programas

Lietuva tampa „fintech“ centru – Globaliame „fintech“ indekse Lietuva užima 4-ą vietą pasaulyje ir 2-ą...

Gazelė
2020.11.22
Kalėdinės mugės bus, bet kitokios Premium

Kalėdų eglės miestų centruose sušvis ir šiemet, tačiau šventinės mugės keliasi į internetą. Prekybos centrai,...

Gazelė
2020.11.22
Kas vienus motyvuoja, kitiems – priežastis mesti darbą Premium

Jei anksčiau nuotolinis darbas būdavo pateikiamas kaip motyvacinė priemonė, dabar tai daugeliui įmonių tai...

Gazelė
2020.11.21
Apklausa: parama verslui ir žmonėms per antrąjį karantiną turi būti tikslingesnė 13

Valstybės parama verslui per antrąjį karantiną turėtų būti tikslingesnė ir koncentruota į labiausiai...

Gazelė
2020.11.20
K. Meidė: lyderystė krizės metu yra lengvesnė nei štilyje Premium 1

Privalu operatyviai spręsti net ir mažas krizes, nes, nieko nedarant, tai gali atvesti į dar didesnę.

Prekyba
2020.11.20
Apatinės girnapusės metodika 3

Po pavasarinio karantino Vyriausybė, regis, turėjo laiko pasukti galvą, kaip reikės padėti verslui užklupus...

Gazelė
2020.11.20
Verslui pažadėjo pigių pinigų, bet užtraukė rankinį stabdį Premium 1

Pagalbos verslui aruodai dar neišsemti – kai kuriomis priemonėmis verslui paprasčiausiai naudotis per brangu.

Gazelė
2020.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus