Apklausa: parama verslui ir žmonėms per antrąjį karantiną turi būti tikslingesnė

Publikuota: 2020-11-20
Atnaujinta 2020-11-20 17:29
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Valstybės parama verslui per antrąjį karantiną turėtų būti tikslingesnė ir koncentruota į labiausiai nukentėjusius sektorius. Pagalba darbo laikinai netekusiems ar atleistiems žmonėms galėtų likti tokia pat, tačiau irgi nukreipiama tikslingiau, teigia ekonomistai.

Naujienų agentūra BNS paklausė 19-os ekonomikos ekspertų, kokia turėtų būti valstybės pagalba verslui bei gyventojams per antrąjį karantiną. 

5 jų teigė, kad verslui pagalba turėtų būti didesnė, 3 mano, jog tokia pati, kaip ir per pirmąjį karantiną, o 2 manymu – mažesnė. 5 apklaustieji sakė, jog parama turėtų būti diferencijuota pagal sektorius, 1 – galėtų likti tokia pat, bet priemonių apimtis neturėtų mažėti. 

Tuo metu dėl paramos gyventojams 6 ekspertai įsitikinę, kad ji turėtų likti tokia pat, 3 – mažesnė, o dar 3 – didesnė. Be to, 4 ekspertai nurodė, jog priemonės turėtų būti tikslingesnės.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Po vieną ekspertą nurodė, jog turi būti aiškesni ir taiklesni paramos visoms grupėms kriterijai, parama turi būti įvertinta pagal poreikį, arba ji turėtų būti mažesnė darant prielaidą, jog karantinas negriežtės, o ekonomikos nuosmukis bus mažesnis nei per pirmąjį karantiną.

Pagalba verslui turėtų būti nukreipta į labiausiai nukentėjusius sektorius

Ekonomistų vertinimai dėl paramos dydžio išsiskyrė, tačiau beveik visi pabrėžia, kad parama verslui per antrąjį karantiną turėtų būti tikslingesnė ir nukreipta į sektorius, kurių veikla buvo apribota ir kurie nukentėjo labiausiai – apgyvendinimo, maitinimo, SPA, laisvalaikio ir pramogų.

Jonė Kalendienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentė, įsitikinusi, jog parama verslui turėtų būti didesnė, nes dalis įmonių taip ir neatsigavo vasarą, todėl ne tik nesukaupė finansinės pagalvės, bet ir išeikvojo turėtus išteklius. 

„Be to, kad parama turėtų būti didesnė, ji taip pat turėtų būti ir paskirstoma tikslingiau, įvertinant kiekvienos iš priemonių tikslingumą ir efektyvumą“, – BNS teigė J. Kalendienė. 

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko ekonomistas, mano, kad valstybės pagalbos reikia tik santykinai mažai daliai įmonių, todėl ji galėtų būti dosnesnė nei pirmojo karantino metu.

Deimantė Teresienė, Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė, teigia, jog pagalba turėtų būti didesnė, nes valstybės sprendimai yra per lėti ir nepakankami, kad užtikrintų tvarų ekonomikos augimą bei sumažintų krizės poveikį.

Tuo metu to paties VU fakulteto docentė Giedrė Dzemydaitė pabrėžia, jog antroji banga, tikėtina, turės didesnių pasekmių nei pirmoji, dėl to reikia kuo efektyviau pasinaudoti Europos Sąjungos pagalbos fondu.

Nerijus Mačiulis, Banko „Swedbank“ ekonomistas, teigia, jog parama turėtų būti mažesnė, koncentruota ir nukreipta į labiausiai nukentėjusias sritis. Anot jo, pavasarį ir vasarą ji buvo dalinama ne visada atsižvelgiant į šį veiksnį, todėl paramą gavo ir įmonės, šiemet pasieksiančios rekordiškai gerų finansinių rezultatų.

„Šiuo metu aišku, kad karantinas labiausiai paveiks tik kelis sektorius – apgyvendinimo sektorių didmiesčiuose, maitinimo, laisvalaikio ir pramogų paslaugų įmones. Todėl parama turi būti labai koncentruota, nukreipta ten, kur jos labiausiai reikia“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė, taip pat pabrėžia, jog pagalba turėtų būti orientuota į uždarytas ar apribotas veiklas. Be to, parama turėtų priklausyti nuo laikotarpio, kiek veikla buvo apribota, ir nuo prarandamų pajamų.

Tuo metu Aleksandras Izgorodinas, bendrovės „SME Finance“ ekonomistas, sako, kad paramos dydis verslui turėtų likti toks pat, kaip per pirmąjį karantiną, o valstybė turėtų orientuotis į priemones,  pasiteisinusias pirmojo karantino metu – mokestinių įsipareigojimų atidėjimą, lengvatines paskolas, portfelinių paskolų garantijas. Be to, priemonė „Alternatyva“ leido smulkioms ir vidutinės įmonėms gauti finansavimą per alternatyvius finansuotojus.

Priemonės gyventojams turėtų nekisti arba būti taiklesnės

Dalies ekspertų vertinimu, paramos priemonės gyventojams turėtų būti tokios pat, kaip ir per pirmąjį karantiną, tuo metu kiti teigia, jog išmokos neskatina žmonių ieškoti darbo, todėl pagalba turėtų būti skiriama taikliau, atsižvelgiant pirmiausia į netekusius darbo arba finansiškai silpniausius.

Indrė Genytė-Pikčienė, bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė, sako, jog pagalba turėtų būti teikiama žmonėms, tiesiogiai finansiškai nukentėjusiems nuo karantino.

„Po pirmojo karantino (net ne per karantiną, o jau po jo, kai vartojimas staigiai atsigavo) buvo dalinamos netaiklios ir neefektyvios vienkartinės išmokos net tiems visuomenės sluoksniams, kurių karantinas tiesiogiai nepaveikė. Tokių klaidų ir lėšų švaistymo privalu nebekartoti“, – BNS teigė ji. 

Romas Lazutka, VU profesorius, teigia, jog vietoj vienkartinių išmokų vaikams ir pensininkams parama turėtų būti padidinta finansiškai silpnesnėms grupėms.

Tadas Šarapovas, ISM universiteto profesorius, teigia, jog pagalba turėtų būti sutelkta į netekusiųjų darbo rėmimą šiuo metu bei į žmonių perkvalifikavimą ateityje. 

Tuo metu J. Kalendienė sako, kad parama gyventojams turi likti tokia pati – jos reikia praradus darbą ir ligos bei saviizoliacijos atveju, kaip buvo ir per pirmą karantiną. 

Visgi finansų analitikas Marius Dubnikovas mano, jog pagalba turėtų būti didesnė, kadangi to reikalaus didėjantis nedarbas bei darbuotojų perkvalifikavimas. 

Guoda Azguridienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė, teigia, kad nėra svarbu, ar parama verslui ir gyventojams bus didesnė, ar mažesnė nei pavasarį. Anot jos, parinkus aiškesnius ir taiklesnius kriterijus bei greičiau ją paskirsčius, būtų galima pasiekti geresnio rezultato.

„Netaiklus ir nesavalaikis paramos skirstymas kelia papildomų problemų: iškraipo gavėjų lūkesčius, įveda papildomos rizikos ir reguliacinės naštos, neleidžia dirbantiesiems migruoti iš sričių, kuriose nėra darbo, į tas, kurioms reikalinga papildoma darbo jėga“, – BNS teigė G. Azguridienė.

Ji pripažįsta, kad valstybė negali paskirstyti išteklių taip efektyviai, kaip rinka, tačiau išanalizavus pavasario duomenis tikrai galima būtų padaryti geriau.

„Deja, nepanašu kad tokia analize disponuojama, nes viešumoje jos nesimato, o Vyriausybės pasiūlymai dėl naujų kriterijų verslo paramai duomenimis negrindžiami“, – reziumavo analitikė. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Gazelė“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Kol „Sodra“ ir VMI nesiima valymo, bankrotai viduvasarį stabilizavosi Premium

Pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi skelbiamų įmonių bankrotų skaičius, kuris nesiekia 100 atvejų per...

Finansai
2022.07.04
Oro baliono krepšyje – kam sportas, o kam sparčiai augantis verslas Premium

Oro balionai – ne tik istoriškai aristokratiška pramoga, bet ir neįprastą savybę turintis sportas, dažną...

Laisvalaikis
2022.07.03
Vasarą darbas kitoks: „Spiečiai“ kviečia pakeisti aplinką darbostogoms

Vasarą 13 savivaldybių įsikūrę bendradarbystės centrai „Spiečiai“ atveria erdves planuojantiems darbostogas...

Gazelė
2022.06.30
Ką daryti, kai būni pirmas ir tebesi vienintelis: plėstis su franšizės partneriais Premium

Pasiūlius naujieną, kuri per kelerius metus ne tik įsitvirtina, atlaiko iššūkius, bet ir tebėra pirma ir...

Gazelė
2022.06.30
„Simitri“ patirtis ir milijoninė apyvarta pirmaisiais metais: kaip sukurti pelningą e. parduotuvę Premium 8

2020-aisiais įkurta e. parduotuvė „Simitri“ „nulūžo“ per 10 min. po to, kai jos įkūrėjai – influenceriai...

Gazelė
2022.06.29
Kadaise prisibeldę į statybininkų duris Londone, stato antrą gamyklą Lietuvoje Premium

Jonavos medinių langų gamintoja UAB „Wooden windows“ plečia gamybą ir investuoja į fabriką Širvintose.

Gazelė
2022.06.28
Parama turizmo verslui: kompensacijas gavo 100 paslaugų teikėjų

Pagal dvi turizmo sektoriui skirtas pagalbos dėl COVID-19 priemones, Ekonomikos ir inovacijų ministerija...

Gazelė
2022.06.28
Kovido bangos Lietuvoje iškelti startuoliai jau matuojasi užsienį Premium

Pandemijos metais išaugus psichinės sveikatos temų reikšmei, o eilėms pas psichologus ir psichoterapeutus...

Gazelė
2022.06.28
4 patarimai įmonėms, kaip įsirengti nuosavą vėjo jėgainę Verslo tribūna

Kiek kainuoja vėjo jėgainė, – tokių užklausų vėjo jėgainių statytojai sulaukia iš Lietuvos įmonių, kurios dėl...

Gazelė
2022.06.28
Nubrėžta 5.000 Eur grynųjų riba: nesutaria, kaip tai paveiks šešėlį Premium 122

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisas, kuriomis apriboti didesni nei...

Finansai
2022.06.28
„Invega“ pratęsė „Alternatyvos“ skolinimosi terminą iki 2023-ųjų pabaigos

„Invega“ pratęsė skolinimosi terminą per alternatyvius finansuotojus pagal priemonę „Alternatyva“ iki 2023 m.

Gazelė
2022.06.27
Trijų Kauno restoranų autorius: kaip sukurti restoraną, kur kiti kojos nekeltų Premium 1

Vienas po kito trys skirtingi restoranai Kaune per ketverius metus, bet tik tada, kai atsiranda erdvės...

Gazelė
2022.06.27
„Liepajas Kafijas fabrika“: per mėnesį pagaminame 200 tonų kavos 1

Prieš penkis dešimtmečius Latvijoje įkurta tirpios ir maltos kavos gamykla „Liepajas Kafijas fabrika“...

Pramonė
2022.06.26
Bandomasis laikotarpis – klausimai, į kuriuos vadovas turėtų galėti atsakyti po 3 mėnesių Premium 5

Trys mėnesiai bandomojo laikotarpio – puikus metas geriau pažinti nauja darbuotoją, jei šis laikas...

Vadyba
2022.06.25
Eksporto rinkų paieškos: 400 įmonių, 250 renginių

Įmonių naujų užsienio rinkų paieškai ir esamų eksporto rinkų plėtrai pagal priemonę „Naujos galimybės LT“,...

Gazelė
2022.06.25
Verslas Palangoje: kokių taisyklių išmoko naujokai Premium 1

Nuo Joninių Palangoje verslui prasideda darbymetis, o poilsiautojams – atostogų sezonas pajūryje. Tokią vieną...

Gazelė
2022.06.24
„Modus Mobility“ žengia į Europą, ruošiasi devynženklėms investicijoms Premium 1

Automobilių nuomos ir prenumeratos paslaugas teikiantis „Modus Group“ padalinys ieško galimybių pritraukti...

Logistika
2022.06.24
Lietuvos kurortuose Joninių savaitgalį užimta 85% apgyvendinimo vietų

Ilgąjį Joninių savaitgalį Lietuvos kurortuose – poilsiautojų gausa. Kai kur apsistoti vietų nelikę, o...

Laisvalaikis
2022.06.24
Tyrimas: SVV dėl karo perorientuoja eksportą, telkiasi į Lietuvą

64% mažų ir vidutinių Lietuvos įmonių prognozuoja, kad karas Ukrainoje turės neigiamą įtaką jų apyvartai,...

Finansai
2022.06.23
Verslas ieško burtų lazdelės: kaip suvešėjus infliacijai neprarasti pelno Premium 4

Įmonių vadovai, kurių dauguma apie infliaciją yra skaitę tik ekonomikos vadovėliuose, šiandien turi padaryti...

Finansai
2022.06.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku