Verslą įkurti valstybė paskolino 25.000 Eur, jam gelbėti pasiūlė 2.438 Eur

Brigita Mykolaitienė, MB „10 bičiulių“, valdančios pripučiamų batutų žaidimų erdvę „Pripučiamos pilys“ Vilniuje, įkūrėja.
Asm. archyvo nuotr. — Brigita Mykolaitienė, MB „10 bičiulių“, valdančios pripučiamų batutų žaidimų erdvę „Pripučiamos pilys“ Vilniuje, įkūrėja. Asm. archyvo nuotr.

Smulkieji jaučiasi užspęsti į kampą, nes pajamų liko 0 Eur, o sąskaitų, kas mėnesį apmokėti turi už kelis tūkstančius. Laimėti laiko galėtų padėti lengvatinės paskolos būtinosioms išlaidoms, tik realiai ant kojų besistojančiam jaunam verslui pasiūloma paskolos suma – dvigubai mažesnė nei mėnesio išlaidos.

Daliai veiklų karantinas švelninamas ir verslas sprendžia, kaip grįžti į darbą užtikrinant saugumo reikalavimus ir užsidirbti bent kiek pajamų. Tačiau kiti dar neišsikapsto iš pirmosios priverstinio verslo uždarymo bangos ir sako turintys priimti skaudžius sprendimus. Net jei ir gautų valstybės paramą – lengvatines paskolas, verslininkai abejoja, ar tikrai papildoma skola – geriausias būdas išsaugoti verslą, kai kapsi kitas kreditas, jam pradėti.

„Antrą kartą, ko gero, prašymo nebeteiksiu ir nebeimsiu paskolos. Siūlomas maksimalus paskolos dydis manęs neišgelbės, po kelių dienų turiu palikti patalpas. Tikėjausi didesnio supratimo iš valstybės, kai ji sakė paskolins apyvartinėms lėšoms, bet supratau, kad tai – pačių skęstančiųjų reikalas. Atrodo, viena pusė tiesia šiaudą, bet kitoje – virš galvos irklas,“ – sako Brigita Mykolaitienė, MB „10 bičiulių“, valdančios pripučiamų batutų žaidimų erdvę „Pripučiamos pilys“ Vilniuje, įkūrėja.